Tracheomalacija – sutrikimas, kai kvėpavimo vamzdelio (trachėjos) sienelės tampa neįprastai silpnos, dėl to trachėja gali susmukti arba įdubti. Dėl to gali pasireikšti įvairūs kvėpavimo simptomai, ypač stiprūs įkvepiant ar kosint. Kai kuriais atvejais ši būklė gali būti pavojinga, tačiau taikant tinkamą gydymą ji dažniausiai išgydoma.
- 1.Tracheomalacijos esmė
- 2.Kam būdinga ši liga?
- 3.Tracheomalacijos tipai
- 4.Kaip dažnai pasitaiko?
- 5.Ligos simptomai
- 6.Priežastys ir susijusios būklės
- 7.Galimos komplikacijos
- 8.Diagnostikos būdai
- 9.Gydymo galimybės
- 10.Ar galima išvengti?
- 11.Tracheomalacijos prognozė
- 12.Gyvenimas su tracheomalacija
- 13.Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- 14.Panašios būklės
Tracheomalacijos esmė
Ši būklė siejama su silpna arba minkšta trachėjos kremzle. Tokia trachėja dažnai sunkiai susidoroja su kasdieniu kvėpavimo procesu, todėl žmogus ima girdėti švokštimą, kitas neįprastas kvėpavimo garsus, gali kauptis gleivės, kurias sunku iškosėti. Ypatingai sunkiais atvejais, tracheomalacija gali pavojingai sutrikdyti kvėpavimą, tačiau daugumai pavyksta ją įveikti, ypač jei ji išryškėja ankstyvoje vaikystėje.
Kam būdinga ši liga?
Nors tracheomalacija dažniausiai nustatoma naujagimiams ir kūdikiams, ji gali išsivystyti bet kuriame amžiuje. Įgimta forma pastebima po kelių mėnesių nuo gimimo – tada simptomai ima ryškėti, bet augant kremzlė tvirtėja, tad neretai būklė gerėja savaime, vaikui sulaukus trejų. Vis dėlto stipresni atvejai gali reikalauti chirurginio gydymo.
Tracheomalacijos tipai
- Įgimta (kongenitinė) tracheomalacija: Ši forma paveldima arba išsivysto netaisyklingai vystantis trachėjai vaisiaus laikotarpiu.
- Įgyta tracheomalacija: Atsiranda vėliau dėl trachėjos pažeidimų, traumų, chirurginių intervencijų ar ilgalaikio kvėpavimo aparatų naudojimo. Šio tipo tracheomalacija reta, tačiau pasitaikyti gali bet kuriame amžiuje.
Kai kuriems žmonėms tiek trachėja, tiek bronchai būna silpni – ši būklė žinoma kaip tracheobronchomalacija.
Kaip dažnai pasitaiko?
Įgimta tracheomalacija laikoma reta, tačiau ji – dažniausias kvėpavimo vamzdelio raidos sutrikimas. Manoma, kad vienam iš 2100 vaikų ši diagnozė pasitaiko nuo gimimo. Įgyta tracheomalacija pasitaiko dar rečiau.
Ligos simptomai
- Aukšto tono arba triukšmingas kvėpavimas (stridoras)
- Kvėpavimo pasunkėjimas, ypač valgio ar verksmo metu
- Dažnas ir stiprus kosulys
- Mėlynavimas – oda, lūpos ar nagai tampa melsvos dėl deguonies trūkumo
- Rijimo sunkumai
- Užkimimas
- Pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos, tokios kaip bronchitas ar plaučių uždegimas
- Nuovargis, dusulys, arba švokščiantis/ar girgždančius garsus keliančios kvėpavimo fazės
- Springimo epizodai
Priežastys ir susijusios būklės
Jei tracheomalacija yra įgimta, tai trachėjos kremzlės paprasčiausiai nesusiformavo pakankamai tvirtos – vietoj įprastai standžių sienelių jos lieka minkštos. Įgytą tracheomalaciją gali sukelti:
- Nuolatinis stiprus rūgšties patekimas iš skrandžio (refliuksas)
- Traumos, chirurginės intervencijos ar medicininiai prietaisai (pvz., ilgalaikis kvėpavimo vamzdelis)
- Emfizema ar uždegimas trachėjos kremzlėje
- Ankstesnis nenormalaus trachėjos ir stemplės sujungimo gydymas
- Dažnos viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, pavyzdžiui, bronchitas
Tracheomalacija taip pat dažnai pastebima vaikams, sergantiems kai kuriais genetiniais sindromais, širdies ydomis ar vystymosi sutrikimais.
Galimos komplikacijos
- Kvėpavimo takų obstrukcija (užsikimšimas)
- Į plaučius patekusio turinio (aspiracijos) sukelta pneumonija
- Lėtesnis vaiko augimas ar svorio priaugimas
- Kartotinės ar ilgai trunkančios kvėpavimo takų infekcijos
Diagnostikos būdai
Diagnozuojant šią būklę, sveikatos priežiūros specialistas pirmiausia įvertins simptomus ir apžiūrės pacientą. Dažnai atliekamas tyrimas specialiu šviesos vamzdeliu su kamera, vadinamas laringoskopija ar bronchoskopija – šių procedūrų metu tiesiogiai apžiūrimos trachėjos sienelės. Prireikus skiriami papildomi tyrimai:
- Kvėpavimo takų rentgeno peršvietimas
- Bario perorinis tyrimas (stebima rijimo eiga ir kvėpavimo vamzdelis rentgeno aparatu)
- Krūtinės ląstos rentgenograma
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Plaučių funkcijos tyrimai
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Gydymo galimybės
Tracheomalacijos gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į simptomų stiprumą ir paciento amžių. Naudojamos tiek nemedikamentinės priemonės, tiek vaistai, o sunkiems atvejams prireikia ir operacijos.
Nemedikamentinė pagalba
- Drėkinamo oro kvėpavimas (naudojami oro drėkintuvai, kurie padeda lengviau išvalyti gleives)
- Fizinė krūtinės ląstos terapija – specialūs kvėpavimo pratimai, padedantys išsivalyti gleives
- Nuolatinis teigiamo slėgio kvėpavimas (CPAP aparatas), ypač padeda miego metu apsaugoti trachėją nuo suvirtimo
Vaistai
- Antibiotikai, jei išsivysto bakterinė infekcija
- Bronchus plečiantys vaistai, atpalaiduojantys kvėpavimo takus
- Kortikosteroidai, slopinantys uždegiminius procesus
- Mukolitikai, skystinantys gleives ir lengvinantys jų pašalinimą
Chirurginės intervencijos
- Aortopeksija – aortos pakėlimas ir pritvirtinimas prie krūtinkaulio, siekiant sumažinti spaudimą trachėjai
- Stento įdėjimas į trachėją, kad kvėpavimo takai liktų atviri
- Tracheopeksija – trachėjos pritvirtinimas prie šalia esančių struktūrų, kad ji nesusmuktų
Ar galima išvengti?
Specifinių priemonių šiai būklei užkirsti kelią nėra. Svarbiausias dalykas – laiku atpažinti tracheomalacijos simptomus ir bendradarbiauti su gydytoju dėl tinkamo priežiūros plano.
Tracheomalacijos prognozė
Didžiajai daliai vaikų įgimta tracheomalacija pagerėja pati, kai stiprėja trachėjos kremzlė. Po sėkmingo gydymo žmonės dažniausiai gyvena įprastą, visavertį gyvenimą be komplikacijų.
Ne visada reikalingas gydymas – daugumai mažylių simptomai išnyksta iki trejų metų amžiaus. Vis dėlto kai kuriais atvejais prireikia vaistų ar operacijos.
Tracheomalaciją turintiems žmonėms, ypač vaikams, svarbu stebėti infekcijų požymius. Net paprastas peršalimas gali pabloginti būklę, todėl gydytojas dažnai rekomenduoja atidžią priežiūrą ir papildomus gydymo būdus, jei to prireikia.
Gyvenimas su tracheomalacija
Jei pastebite kvėpavimo sutrikimų ar kitų būdingų tracheomalacijos simptomų pas savo vaiką – pavyzdžiui, nuolatinį kosulį, triukšmingą kvėpavimą ar sunkiai praeinančias kvėpavimo takų infekcijas, svarbu pasikonsultuoti su specialistu.
Suaugusiesiems tracheomalacija gali pasireikšti sunkesniu fiziniu krūviu, dažnesnėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Pastebėję tokias problemas, vertėtų išsitirti dėl galimų tracheomalacijos požymių ir gauti tinkamą gydymą.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kiek stiprūs yra mano simptomai ar būklė?
- Koks galimas šios ligos atsiradimo pagrindas mano atveju?
- Kokį gydymą rekomenduotumėte?
- Ar gali prireikti operacijos?
- Kaip galėčiau palengvinti simptomus kasdienybėje?
- Kiek skubus yra gydymo poreikis?
- Ar yra kitų būklių, kurioms būdingas panašus simptomų rinkinys?
Panašios būklės
- Laringomalacija – tai virš balso stygų esančio audinio silpnumas, dėl kurio kvėpavimas tampa triukšmingas
- Tracheobronchomalacija – ši būklė apima ir silpnus bronchus, einančius iš trachėjos į plaučius
