Trypofobija – tai nemalonūs pojūčiai ar stiprus pasibjaurėjimas, kylantis matant objektus, kuriuose susiformavę pasikartojantys mažų skylučių ar duobučių raštai. Nors šis reiškinys dažnai apibūdinamas kaip skylučių baimė, iš tikrųjų žmonės nebūtinai bijo pačių skylių – juos labiau slegia arba baugina tam tikri vizualūs motyvai, kaip, pavyzdžiui, korių, kempinių, ar net sėklomis nusėtų vaisių paviršiai.
Dažniausi trigeriai
Trypofobiją dažniausiai išprovokuoja konkretūs vaizdiniai arba objektai, kuriuose matomos daugybės smulkių skylučių, duobučių ar jų sankaupų. Žmonėms su šiuo jautrumu reakcija paprastai stipresnė, jei objektas yra arti. Dažniausią pasibjaurėjimą ar diskomfortą sukelia:
- Kepiniai su grūdeliais ar sėklomis (pvz., duona, beigeliai).
- Sūriai su skylutėmis.
- Sėklų turintys vaisiai, kaip braškės, avietės, papajos ar kiviai.
- Bičių koriai, saulėgrąžų galvos, lotoso sėklų dėžutės.
- Vabzdžiai ir bitės.
- Roplių, varliagyvių odos paviršiai.
- Batai su struktūruotu padu.
- Kempinės.
Paplitimas
Skaičiuojama, kad apie šešiolika procentų žmonių – tai yra maždaug kas šeštas vaikas ar suaugęs – turi bent kažkokio lygio trypofobiją. Nors terminas „trypofobija“ vartojamas tik nuo 2005 metų, šis jautrumas tapo plačiau žinomas plačiajai visuomenei pasirodžius išmaniesiems telefonams su keliais fotoaparatų objektyvais ar televizijos laidose pasirodžius personažams, turintiems šią baimę. Tokie pavyzdžiai paskatino diskusijas ir supratimą apie šį reiškinį.
Priežastys
Kol kas nėra aišku, dėl ko daliai žmonių pasireiškia stiprus neigiamas pojūtis, žvelgiant į objektus su daugybe skylučių. Viena teorija teigia, kad mūsų smegenys sąmoningai arba pasąmoningai asociuoja tokius raštus su pavojaus ženklais – pavyzdžiui, nuodingų gyvačių ar vorų oda, ligų pažeista oda. Kitos nuomonės siūlo, kad intensyvūs skylučių motyvai reikalauja daugiau smegenų energijos ar deguonies, todėl gali trumpam atsirasti nemalonus stresas ar vidinis diskomfortas. Dar vienas galimas paaiškinimas – ryšys su obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu ar kitais nerimo sutrikimais.
Kas rizikuoja susidurti su trypofobija?
Trypofobija dažniau pasitaiko moterims nei vyrams. Taip pat labiau linkę ją patirti asmenys, kuriems būdingas padidėjęs nerimas, depresija ar obsesinis-kompulsinis elgesys. Kai kuriais atvejais trypofobija išsivysto kartu su minėtais psichologiniais sutrikimais.
Trypofobijos simptomai
Žmonės, susidūrę su trypofobiją sukeliančiu vaizdu ar objektu, gali patirti įvairius fizinius ar emocinius simptomus:
- Šaltkrėtis ar drebulys.
- Gerklės perštėjimas ar sausumas.
- Padidėjęs kvėpavimo ar širdies susitraukimų dažnis.
- Stiprus pasibjaurėjimo ar baimės jausmas.
- Odos išblyškimas.
- Gausesnis prakaitavimas.
- Pykinimas.
- Raumenų drebėjimas ar silpnumas.
Diagnostika
Nors medicinos klasifikacijose trypofobija kol kas nėra laikoma savarankišku sutrikimu, praktikoje egzistuoja tyrimų pagrindu sukurti testai, padedantys įvertinti jautrumą specifiniams vaizdiniams. Testo metu dalyviams parodomos įvairios nuotraukos – dalis jų su daugybe skylučių arba jų sankaupomis, kitos – neutralios. Po kiekvieno vaizdo prašoma įvertinti, kiek ilgai jį stebėjo. Gauti rezultatai palyginami ir apskaičiuojamas santykis: jei jis viršija dviejų ribą, tikėtina, kad asmuo yra jautrus skylučių motyvams ir gali turėti trypofobijos bruožų.
Jei simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui, rekomenduojama konsultuotis su psichikos sveikatos specialistu – psichologu ar psichoterapeutu.
Gydymo galimybės
Trypofobija gali būti sėkmingai valdoma taikant ekspozicijos terapiją. Tai psichoterapijos metodas, kai žmogus pamažu pateikiamas trypofobiją sukeliančioms nuotraukoms ar situacijoms, padedant išmokti valdyti savo reakciją. Tokia sistema padeda daugeliui žmonių, norinčių įveikti specifines baimes.
Ekspozicijos metu specialistas išsamiai moko kvėpavimo bei atsipalaidavimo pratimų ir juos taiko prieš bei per ekspozicijas – nuo žiūrėjimo į paveikslėlius iki realių daiktų laikymo ar lietimo. Taip pat gali būti pritaikoma kognityvinė elgesio terapija (KET), kurios tikslas – keisti įsitikinimus bei emocines reakcijas, susijusias su trypofobijos trigeriais.
Vaistai nuo nerimo dažniausiai neskiriami šiai fobijai gydyti. Tačiau kartais gydytojas gali paskirti trumpalaikius raminamuosius, jei žmogus žino, kad susidurs su stipria reakciją sukeliančia situacija.
Galimos komplikacijos
Kai kuriais atvejais trypofobija smarkiai apsunkina kasdienį gyvenimą – žmonėms gali būti sunku dirbti, lankyti mokymo įstaigas ar bendrauti su kitais. Tokiu atveju gali išsivystyti:
- Depresija.
- Padidėjęs dirglumas, nuolatinis stresas.
- Nemiga ar kiti miego sutrikimai.
- Panikos priepuoliai.
Prevencija
Kad išvengtumėte nemalonių trypofobijos pojūčių, verta mokytis savarankiškų atsipalaidavimo būdų: praktikuoti meditaciją, sąmoningumo technikas ar ramias vizualizacijas. Šie metodai padeda lengviau valdyti kūno ir proto reakcijas.
Prognozė
Dauguma žmonių, pritaikiusių ekspozicijos terapiją, pastebi teigiamus pokyčius – simptomai sumažėja, o kasdienybė tampa lengvesnė. Supratus, kokie vaizdiniai ar situacijos sukelia reakciją, galima iš anksto pasiruošti ir taikyti kvėpavimo ar atsipalaidavimo metodus, padedančius sumažinti diskomfortą.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Į specialistą patartina kreiptis, jei jaučiate šiuos negalavimus, susijusius su trypofobija:
- Depresija, nuolatinis nerimas ar obsesiniai kompulsiniai simptomai.
- Išreikštas dirglumas.
- Miego sutrikimai.
- Panikos priepuoliai.
Klausimai, kuriuos galite aptarti su gydytoju
- Iš kur kyla trypofobija?
- Kurio tipo gydymas man tiktų labiausiai?
- Ar verta išbandyti ekspozicijos terapiją?
- Kiek laiko gali prireikti terapijai?
- Kokius simptomus ar galimas komplikacijas reikėtų stebėti?
