Tulžies refliuksas – tai būklė, kai tulžis, kuri iš kepenų patenka į plonąją žarną, dėl tam tikrų priežasčių ima grįžti atgal į skrandį, o kartais net į stemplę. Nors normaliomis sąlygomis virškinimo sistema veikia vienkryptiškai ir organų vožtuvai užkerta kelią skysčiams judėti atgal, sutrikus šiai sistemai, tulžis gali patekti į vietas, kurioms ji neskirta.
Kas sukelia tulžies refliuksą?
Tulžis gaminama kepenyse, kaupiasi tulžies pūslėje ir išskiriama į plonąją žarną, kai reikia virškinti riebalus. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos sankirtoje esantis pylorinis vožtuvas paprastai neleidžia tulžiai grįžti į skrandį. Tačiau jei šis vožtuvas pernelyg susilpnėja ar yra pažeistas, tulžis gali patekti atgal į skrandžio ertmę. Tokius pokyčius dažniausiai sukelia skrandžio ar tulžies pūslės operacijos, pylorinio vožtuvo randėjimas nuo opų arba sutrikęs virškinamojo trakto judrumas, stabdantis tulžies tekėjimą į reikiamą pusę.
Kuo tulžies refliuksas skiriasi nuo rūgštinio refliukso?
Rūgštinis refliuksas atsiranda tada, kai skrandžio sultys patenka į stemplę dėl silpno apatinio stemplės sfinkterio. Tuo metu tulžies refliuksas išsivysto tada, kai į skrandį ar stemplę grįžta ne tik rūgštis, bet ir šarminė tulžis. Tulžis ypač dirgina organų gleivinę, todėl simptomai gali būti gausesni ir intensyvesni.
Kaip tulžies refliuksas veikia organizmą?
Tulžyje gausu medžiagų, padedančių skaidyti riebalus, tačiau ji nėra pritaikyta veikti skrandžio ar stemplės gleivinėje. Dėl šios priežasties ilgalaikis tulžies refliuksas pažeidžia gleivinę, sukelia uždegimą, išopėjimą ar net audinių pakitimus (pvz., Bareto stemplę), kurie didina onkologinių ligų riziką. Dažniausi pojūčiai: deginantis skausmas po krūtine ar viršutinėje pilvo dalyje, rūgštus skonis burnoje, rėmuo, pykinimas, vėmimas gelsvu turiniu.
Tulžies refliukso simptomai
- Pilvo skausmas ar diskomfortas
- Rėmuo
- Nepilno virškinimo pojūtis
- Pykinimas
- Vėmimas gelsvos spalvos skysčiu
- Rijimo sunkumai
- Užkimęs balsas ar gerklės skausmas
Kam dažniausiai pasireiškia ši būklė?
Tulžies refliuksas dažnai išsivysto žmonėms, kuriems atliktos skrandžio ar tulžies pūslės šalinimo operacijos. Nuėmus tulžies pūslę, tulžis nebesaugoma, todėl gali nekontroliuojamai tekėti į plonąją žarną ir netgi patekti į skrandį. Taip pat rizika didesnė, jei vožtuvas, esantis tarp skrandžio ir plonosios žarnos, yra pažeistas ar sulėtėja jo veikla.
Kaip atskirti rūgštinį refliuksą nuo tulžies refliukso?
Abiejų būklių požymiai dažnai panašūs – deginimas, skausmas, diskomfortas. Jei pastebite, kad vemiama gelsvos spalvos skysčiu, tikėtina, kad refliuksą sukelia tulžis. Esant stipresniam pilvo skausmui, nuolatiniam virškinimo sutrikimui ir neefektyviam rūgštinio refliukso gydymui, reikėtų įtarti tulžies refliuksą.
Kokios galimos komplikacijos?
Ilgai trunkantis tulžies refliuksas gali sukelti lėtinį gastritą, skrandžio opas ir didinti skrandžio vėžio riziką. O jei pažeidžiama stemplė, gali formuotis opos, randai, susiaurėjimai ar ląsteliniai pakitimai, iš kurių retais atvejais gali išsivystyti stemplės vėžys. Net rūgštinis refliuksas rizikingas, tačiau tulžies poveikis šias rizikas išaugina keliskart.
Kaip dažnai pasitaiko tulžies refliuksas?
Ši būklė laikoma reta tarp sveikų žmonių, tačiau rūgštinis refliuksas – labai dažnas. Taip pat būna atvejų, kai abi šios problemos pasireiškia kartu. Kadangi simptomai yra artimi, o specifinių tyrimų be reikalo nėra įprasta skirti, kai kurie tulžies refliukso atvejai gali likti nediagnozuoti. Jei gydant rūgštinį refliuksą simptomai neišnyksta, verta ištirti, ar priežastimi nėra tulžies grįžimas.
Kaip diagnozuojamas tulžies refliuksas?
Tulžies refliuksas gali pasireikšti tiek skrandyje, tiek stemplėje. Dažniausiai reikalingas endoskopinis tyrimas – įvedant ploną lankstų vamzdelį su kamera įvertinama gleivinė, paimami jos mėginiai. Vertinama, ar yra uždegimas, žaizdelės, tulžies požymiai. Esant poreikiui, taikomi papildomi metodai, tokie kaip HIDA skenavimas (kuriuo matoma tulžies tėkmė realiu laiku), spalvinis tyrimas, ar stemplės impedanso matavimas, leidžiantis atskirti rūgštinį ir ne rūgštinį refliuksą.
Pagrindiniai tyrimai
- Viršutinės virškinamojo trakto endoskopija – detalus vaizdas iš vidaus ir audinių mėginiai
- HIDA scintigrafija – leidžia stebėti tulžies judėjimą kepenyse, tulžies takuose ir žarnyne
- Bilitec aparatas – spalvinis tyrimas, skirtas nustatyti tulžies turinį stemplėje
- Stemplės impedanso testas – padeda atskirti rūgštinį ir tulžies refliuksą
Tulžies refliukso gydymas
Šiai būklei gydyti gali būti skiriami įvairūs vaistai, tačiau jų veiksmingumas dar neištirtas iki galo. Jei gydymas vaistais neveiksmingas, gali būti siūloma chirurginė pagalba.
- Urzodeoksicholio rūgštis – keičia tulžies sudėtį skrandyje
- Tulžies rūgščių surišikliai – sulėtina tulžies apytaką
- Sukralfato preparatai – saugo gleivinę nuo pažeidimo
- Prokinetiniai vaistai – skatina greitesnį turinio pasišalinimą iš skrandžio
- Baclofenas – mažina apatinio stemplės rauko atsipalaidavimą
Tarp galima chirurginė pagalba: atliekamos apylankos ar anti-refluksinės operacijos, kurios nukreipia tulžį nuo skrandžio arba sustiprina stemplės vožtuvą.
Ar galima padėti sau namuose?
Priešingai nei rūgštinis rėmuo, tulžies refliuksas nereaguoja į paprastus antacidinius vaistus ir mitybos pakeitimus. Dažnai įveikti šią problemą sudėtinga net taikant receptinius vaistus. Vis dėlto, kai kurie gyvenimo būdo pakeitimai – pvz., aukštesnė pagalvė miegant, kūno masės mažinimas, vakarieniauti anksčiau – gali kiek palengvinti simptomus.
Ką gresia, jei tulžies refliuksas nelieka negydomas?
Jei organizmas ilgą laiką patiria tulžies poveikį, gali išsivystyti lėtinis uždegimas, jaučiamas nuolatinis skausmas, o ilguoju laikotarpiu galima opų susidarymo rizika ar net pavojingos gleivinės deformacijos.
Gyvenimas su tulžies refliuksu ir prognozė
Tulžies refliuksas yra gydymui atspari būklė, tačiau derinant vaistus ir, jei būtina, pasitelkiant chirurgiją, galima susilpninti simptomus ir apsaugoti gleivinę. Svarbu greitai reaguoti į nuolatinius ar sunkėjančius simptomus bei kreiptis į gydytojus dėl detalaus ištyrimo ir specifinio gydymo plano.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Bet koks atsinaujinantis ar nuolat pasireiškiantis refliuksas – pakankama priežastis nedelsti. Dažniausiai rūgštinį rėmenį galima palengvinti savarankiškai, bet jei prie įprastų simptomų prisideda stipresni pilvo skausmai ar gelsvos spalvos vėmimas, būtina išsamesnė medicininė apžiūra ir atitinkamas gydymas.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
