Tyliosios migrenos – tai migrenos forma, kai neišsivysto įprastas stiprus galvos skausmas, tačiau jaučiami įvairūs pojūčių pokyčiai, vadinami aura. Ši būklė, dar žinoma kaip migrena be skausmo, aura be galvos skausmo arba acefalinė migrena, paveikia apie 5 % visų migrena sergančių žmonių. Nors tyliosioji migrena nesukelia įprasto pulsuojančio skausmo, ji vis tiek gali rimtai paveikti kasdienę veiklą ir savijautą.
- 1.Tyliosios migrenos požymiai
- 2.Priešmigreninis laikotarpis ir įspėjamieji ženklai
- 3.Kas lemia tyliają migreną?
- 4.Galimos komplikacijos
- 5.Kaip nustatoma tyliosios migrenos diagnozė?
- 6.Tyliosios migrenos gydymo galimybės
- 7.Ar galima užkirsti kelią tyliajai migrenai?
- 8.Gyvenimas su tylia migrena
- 9.Kada kreiptis į gydytoją?
Tyliosios migrenos požymiai
Pagrindinis tyliosios migrenos bruožas – aura. Šios būklės metu juntami jutiminiai pakitimai, kurie paprastai pasireiškia labai greitai – per kelias minutes, ir gali išlikti iki valandos. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra regos sutrikimai: ryškios šviesos, mirgėjimai, zigzaginės ar bangos formos linijos, blizgantys taškai ar žybsniai. Tokie regos fenomenai dažnai prasideda tiesiai matymo centre ir po truputį plečiasi į šonus. Taip pat gali atsirasti regos lauko „aklųjų dėmių“.
- Nutirpimas arba dilgčiojimas (parestezija) – dažniausiai prasideda rankoje, išplinta į ranką, veidą, lūpas ar liežuvį.
- Kalbos sutrikimai (afazija) – kalba gali tapti neaiški, sunku ištarti žodžius.
- Spengimas ausyse (tinito) – juntamas zvimbimas ar spengimas.
- Galvos svaigimas – gali atrodyti, kad viskas sukasi arba apima alpulys.
Reikėtų žinoti, kad kai kurie šie simptomai gali būti panašūs į sunkesnių sveikatos problemų požymius. Netikėtai atsiradus sunkiai kalbai, tirpimui ar silpnumui, svarbu nedelsti kreiptis medicininės pagalbos.
Priešmigreninis laikotarpis ir įspėjamieji ženklai
Ne visada pasireiškia išankstiniai požymiai, tačiau kai kuriems žmonėms įspėjamieji simptomai atsiranda net likus parai iki auros. Jie žinomi kaip prodromas. Ankstyvieji ženklai gali būti:
- Dirglumas
- Nuotaikos pablogėjimas ar depresija
- Nuovargis, dažnas žiovulys
- Dažnesnis šlapinimasis
- Miego sutrikimai
- Užkandžių ar konkretaus maisto troškimas
- Pykinimas
- Padidėjęs jautrumas šviesai ar garsui
- Sunkesnė koncentracija, skaitymo ar kalbėjimo sunkumai
- Kaklo skausmas ar rigidiškumas
- Per didelis aktyvumas
Paprastai migrenos eiga turi tris fazes: prodromą, aurą ir postdromą. Po auros užsitęsę simptomai vadinami postdromu – ši būsena primena pagirias ir gali sukelti nuovargį bei bendrą prastą savijautą.
Kas lemia tyliają migreną?
Mokslininkai aiškina, kad aura susijusi su vadinamąja žieve plintančia depresija (angl. cortical spreading depression). Šio reiškinio metu galvos smegenų žievės neuronai staiga tampa itin aktyvūs, o tada jų veikla slopsta, ir ši banga plinta smegenų žieve. Manoma, kad genų pakitimai gali nulemti šį procesą ir sukelti aurą. Taip pat tyliosios migrenos dažnai kyla dėl panašių veiksnių kaip ir kitos migrenos rūšys:
- Stiprus emocinis stresas
- Hormonų svyravimai
- Miego ritmo pokyčiai
- Oro permainos
- Kintanti, ryški šviesa, stiprūs garsai, intensyvūs kvapai
Galimos komplikacijos
Remiantis tyrimais, žmonės, sergantys tylia migrena, susiduria su šiek tiek didesne trumpalaikio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo rizika.
Kaip nustatoma tyliosios migrenos diagnozė?
Diagnozė paprastai nustatoma remiantis specialisto apžiūra ir pokalbiu. Atliekami klinikiniai bei neurologiniai tyrimai – taip pašalinamos kitos, galinčios sukelti tuos pačius simptomus, priežastys. Gydytojas paprašys tiksliai apibūdinti, kaip atrodė regėta aura ir kiti pojūčiai, kada simptomai prasidėjo ir kiek jie truko, kaip dažnai pasikartoja atskiri epizodai.
Tyliosios migrenos gydymo galimybės
Norint kontroliuoti tyliąją migreną, svarbiausia nustatyti jos sukėlėjus. Specialistai dažnai pataria stebėti savo elgesį ir savijautą – sekti, ką valgėte, ar patyrėte įtemptų situacijų, ką veikėte prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams.
Jei pavyksta pastebėti migreną pradedantį prodromą, dar iki pasireiškiant auros požymiams, galima sumažinti simptomų intensyvumą arba trukmę. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti vartoti skausmą mažinančius vaistus dar prieš auros atsiradimą, taip sumažinant pykinimo bei jautrumo šviesai ar garsui riziką. Intensyviai tiriamos ir vaistų, galinčių užkirsti kelią tyliajai migrenai, galimybės.
Ar galima užkirsti kelią tyliajai migrenai?
Nėra universalaus būdo visiškai išvengti tyliosios migrenos. Tačiau galima sumažinti įspėjamųjų (prodromo) simptomų poveikį taikant kelias paprastas priemones:
- Pailsėkite ramioje, pritemdytoje patalpoje – tai padeda išvengti išorinių dirgiklių ir sumažinti stresą.
- Nuolat gerkite pakankamai vandens – prodromo metu gali dažnai norėtis šlapintis, tad skysčių trūkumas žaloja savijautą.
- Nepraleiskite valgymų – net jei jaučiate pykinimą, stenkitės užkandžiauti, tačiau venkite maisto produktų, kurie jums sukelia migreną.
- Kaklo skausmui ar įtampai sumažinti gali padėti šilumos aplikacijos.
Gyvenimas su tylia migrena
Šios migrenos rūšies visiškai išgydyti kol kas nėra galimybės, tačiau žinant ją provokuojančius veiksnius galima išmokti valdyti simptomus ir sumažinti diskomfortą kasdienybėje.
Kada kreiptis į gydytoją?
Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, jeigu tylioji migrena pradeda kartotis dažniau, simptomai ryškėja arba prodromo ir auros požymiai tapo intensyvesni. Skubi pagalba būtina, jei netikėtai atsiranda itin sunkus kalbos sutrikimas, vienos kūno pusės tirpimas, stiprus silpnumas – tokie simptomai gali rodyti rimtesnes galvos smegenų problemas.
