Senstant žmonės tampa jautresni infekcijoms, todėl jiems dažniau skiriami antibiotikai. Tiesą sakant, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje pažymėta, kad vyresni nei 65 metų žmonės dažniausiai skiria antibiotikų, nes jie 50% dažniau vartoja antibiotikus nei jaunesni suaugusieji.
Nors antibiotikai yra gyvybiškai svarbūs sunaikinant infekcijas sukeliančias bakterijas, jie taip pat naikina naudingas bakterijas, pvz., tas, kurios sudaro žarnyno mikrobiomą ir sukelia žarnyno disbiozę. Studijos susiejo žarnyno disbiozę su pažinimo sutrikimu dėl jos poveikio žarnyno ir smegenų ašiai.
Tačiau naujo tyrimo išvados turėtų padėti nuraminti tuos, kuriems reikia vartoti antibiotikus. Tyrimas, kuriame 5 metus buvo stebimi sveiki vyresni suaugusieji, parodė, kad antibiotikų vartojimas nebuvo susijęs su padidėjusia pažinimo sutrikimų ir demencijos rizika.
Nors tyrimas yra perspektyvus, jo apribojimas yra palyginti trumpas stebėjimo laikotarpis. Būsimi tyrimai, kuriuose nagrinėjamas ilgalaikis antibiotikų vartojimo poveikis, yra būtini norint gauti išsamesnį supratimą. Be to, plečiant mokslinius tyrimus, įtraukiant dalyvius, turinčius sveikatos sutrikimų, galima gauti daugiau įžvalgų apie antibiotikų vartojimą ir pažintinę sveikatą įvairiose populiacijose.
Antibiotikų vartojimas nuo 1 iki 5 kartų
Tyrėjai naudojo Australijos duomenis iš ASPREE (ASPirin in Reducing Events in the Elderly), atsitiktinių imčių tyrime, kuriame dalyvavo vyresnio amžiaus žmonės bendruomenėje.
Jie nustatė 13 571 dalyvį, kuriems per dvejus stebėjimo metus nepasireiškė demencija ir kuriems jie turėjo receptų įrašus. Jie dalyvius suskirstė į dvi grupes: tuos, kurie vartojo antibiotikus bent kartą per dvejus metus (63 proc.), ir tuos, kurie nevartojo.
Norėdami nustatyti, ar daugiau antibiotikų padidino demencijos riziką, mokslininkai toliau suskirstė grupes pagal tai, kiek kartų per tą laikotarpį asmenims buvo paskirti antibiotikai – nuo nulio iki daugiau nei 5.
Tada jie stebėjo juos penkerius metus. Allder paaiškino, kad ilgesnis stebėjimo laikas būtų suteikęs daugiau reikšmės išvadoms:
„Kaip pripažįsta autorius, ilgesnis stebėjimo laikotarpis suteiktų patikimesnių duomenų išvadoms patikrinti. Mažiausiai 10-15 metų stebėjimo laikotarpis būtų idealus norint geriau įvertinti ilgalaikius ryšius tarp antibiotikų vartojimo ir pažinimo nuosmukio, nes demencija ir pažinimo sutrikimai dažnai vystosi palaipsniui per dešimtmečius.
Dalyviai kognityvinius testus atliko tyrimo pradžioje, po vienerių metų, o vėliau kas dvejus metus iki tyrimo pabaigos. Testais buvo matuojamas pažinimas, atmintis, mąstymo ir kalbos įgūdžiai bei vykdomoji funkcija.
Tyrėjai užregistravo bet kokią demencijos ar pažinimo sutrikimų diagnozę be demencijos stebėjimo laikotarpiu.
Nėra ryšio tarp antibiotikų vartojimo ir demencijos
Per 5 metus trukusį stebėjimą 461 žmogus susirgo demencija, o 2576 – pažinimo sutrikimai.
Prisitaikę prie sociodemografinių ir gyvenimo būdo veiksnių, šeimos demencijos istorijos, pradinės kognityvinės funkcijos ir vaistų, turinčių įtakos pažinimui, mokslininkai išanalizavo, ar yra koks nors ryšys tarp antibiotikų vartojimo per pirmuosius 2 metus ir vėlesnio pažinimo nuosmukio ar demencijos.
Žmonės, kurie net dažnai ar ilgai vartojo antibiotikus, neparodė padidėjusios demencijos ar pažinimo pablogėjimo rizikos.
Taip pat nebuvo jokio ryšio tarp specifinių antibiotikų klasių ir demencijos rizikos.
Allderis pasakojo Medicinos naujienos šiandien kad išvados turėtų nuraminti vyresnio amžiaus žmones ir pridurti:
„Tyrimas aiškiai rodo, kad antibiotikų vartojimas nepadidina pažinimo sutrikimų ar demencijos rizikos sveikiems vyresnio amžiaus žmonėms. Rezultatai teikia vilčių, ypač atsižvelgiant į ankstesnį susirūpinimą dėl antibiotikų ir žarnyno sveikatos. Tačiau, kaip visada, antibiotikus reikia vartoti atsakingai ir taip, kaip nurodė sveikatos priežiūros specialistai”.
Jei paskirta, vartokite antibiotikus, kad išvengtumėte painiavos
Allderio patikinimą pakartojo Clifford Segil, DO, Providence Saint John sveikatos centro Santa Monikoje, Kalifornijoje, neurologas, kuris taip pat nedalyvavo tyrime.
„Pasikartojančios infekcijos, kurioms reikia antibiotikų, rodo pagrindines ligas, o retas antibiotikų vartojimas neturėtų būti baisus dalykas senatvėje ar jaunystėje”, – sakė jis.
„Pagyvenę pacientai, sergantys infekcijomis, dažnai sutrinka ir šis trumpalaikis sumišimas dėl infekcijos vadinamas delyru. Vyresnio amžiaus žmonės, gydomi antibiotikais, turėtų būti nuraminti, kad antibiotikų vartojimas gydys kliedesį ir neturės jokios įtakos susirgti demencija”, – sakė Segilis.
Kaip sumažinti demencijos riziką
Ir Allder, ir Segil davė papildomų patarimų, kaip sumažinti demencijos riziką.
„Labai svarbu laikytis sveikos mitybos, daugiausia dėmesio skiriant Viduržemio jūros dietai, kurioje gausu vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų, žuvies ir sveikųjų riebalų. Reguliarus fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, vaikščiojimas, plaukimas ar joga, padeda palaikyti smegenų sveikatą. […] Be to, miego ir streso valdymo prioritetas, laikantis geros miego higienos ir atsipalaidavimo metodų, gali būti naudingas smegenų sveikatai. – Steve’as Allderis, MD
„Psichikos stimuliavimas, pavyzdžiui, galvosūkiai, skaitymas, naujų įgūdžių mokymasis ar dalyvavimas pomėgiuose, palaiko smegenis aktyvias. Taip pat svarbu palaikyti socialinį ryšį, nes socialinis įsitraukimas per bendruomenės veiklą skatina emocinę ir pažintinę gerovę”, – pridūrė jis.
Segilis taip pat pabrėžė psichinės stimuliacijos, pasakojimo svarbą MNT:
„Mano nuomonės struktūra yra svarbi, todėl savo pacientams, išėjusiems į pensiją, patariu lankyti kursus vietiniuose universitetuose. […] Manau, kad jūsų smegenys būtų aktyvios, bendrautumėte su žmonėmis ir neatsiliktumėte nuo naujienų [is] labai svarbu. Taip pat pabrėžiu, kad palikti namus labai sveika, nes svarbu išeiti, ypač naudojant visas šiuolaikines technologijas ir namų patogumus.
