Ūminė arterinė okliuzija – tai staigus vienos iš galūnių arterijų užsikimšimas, nutraukiantis kraujo tekėjimą. Dažniausiai šis procesas paveikia kojas, tačiau gali pasitaikyti ir rankose. Dėl staiga nutrūkusio deguonies tiekimo pažeidžiami audiniai, o uždelsus gydymą, jie gali greitai žūti. Ši būklė laikoma pavojinga gyvybei ir reikalauja skubios medicinos pagalbos – uždelsimas didina tikimybę netekti galūnės ar net gyvybės.
Ūminė ir lėtinė arterijų liga
Ūminė arterinė okliuzija išsivysto greitai – simptomai atsiranda ir stiprėja per kelias valandas ar iki dviejų savaičių. Skausmas galūnėje nepraeina net ilsintis, tad nedelkiant būtina kreiptis į gydytojus.
Lėtinė arterijų liga (dažniausiai vadinama periferinių arterijų liga, arba PAL) vystosi lėtai. Dažnas simptomas – protarpinis šlubavimas, kai fizinio krūvio metu pradeda skaudėti koją ar atsiranda nuovargio jausmas, o pailsėjus skausmas išnyksta. Lėtinė arterijų liga gali tapti ūminės okliuzijos priežastimi.
Dažnumas ir rizikos veiksniai
Ši patologija gana reta – susirgti ja gali maždaug 1 iš 4500 žmonių. Dažniausiai diagnozę išgirsta vyresni, apie 75 metų sulaukę asmenys. Lytis įtakos vystymuisi neturi.
- Ligos, didinančios riziką: širdies ritmo sutrikimai (primityvus prieširdžių virpėjimas), diabetas, aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, nutukimas, periferinių arterijų liga, neseniai įvykęs infarktas ar širdies nepakankamumas.
- Kiti veiksniai: vyresnis amžius (nuo 50 metų), paveldimumas (šeimoje buvę kraujagyslių ligų atvejų), intraveninių narkotikų vartojimas, judėjimo stoka, rūkymas ar kita tabako vartojimo forma.
Ūminės arterinės okliuzijos simptomai
Pagrindiniai požymiai, apimantys vadinamuosius „šešis P“, dažniausiai pasireiškia kojoje:
- Staigus ir stiprus skausmas – dažnai pirmasis simptomas.
- Blyški oda – galūnė atrodo neįprastai šviesi.
- Silpnas arba visai negirdimas pulsas pažeistoje vietoje.
- Šalčio pojūtis – oda atrodo šalta liečiant.
- Dilgčiojimas ar jutimo sutrikimas – tarsi bėgiotų „adatėlės“.
- Paralyžius – negalite judinti ar jausti galūnės.
Embolija (krešulio kelionė iš kitos kūno vietos) dažniausiai išprovokuoja labai staigius ir intensyvius simptomus. Kitais atvejais požymiai gali stiprėti palaipsniui – kuo ilgiau galūnė lieka be deguonies, tuo sunkesnės pasekmės: skausmas virsta dilgčiojimu, galiausiai sutrinka judėjimas.
Kodėl susiformuoja ūminė okliuzija?
Dažniausia priežastis – kraujo krešulys (trombas), kuris užkemša arteriją. Jis gali susidaryti bet kur organizme, tačiau dažniausiai atsiranda kojų srityje, ypač šlaunyje esančioje paviršinėje šlaunies arterijoje, atsakingoje už apatinės kojos kraujotaką.
- Stentas ar stento protezas – priemonės pagerinti kraujotaką, tačiau kartais jos pačios provokuoja krešulių susidarymą.
- Aneurizma – silpna, išsipūtusi arterijos sienelė.
- Aterosklerozė – riebalinių apnašų sankaupos arterijose.
- Trauminiai pažeidimai, pavyzdžiui, dūris ar smūgis į arteriją.
Krešulys gali kilti ir iš kitos kūno vietos (embolija) – dažniausiai jis atsiranda širdyje (ypač kairiajame skilvelyje arba prieširdžiuose esant ritmo sutrikimams, ypač prieširdžių virpėjimui) ar ant širdies vožtuvų (protezavus vožtuvus). Kartais krešulys keliauja iš vienos arterijos į kitą.
Ūminės arterinės okliuzijos diagnozavimas
Ši būklė paprastai nustatoma skubiosios pagalbos skyriuje:
- Fizinis ištyrimas – gydytojas apžiūri galūnę, tikrina odos būklę, palpina pulsą įvairiose vietose, ieško kitų periferinių arterijų ligos požymių (pavyzdžiui, opų ant odos).
- Ligos istorijos analizė – svarbu išsiaiškinti, ar pacientas turi ligų, lemiančių padidėjusią kraujo krešulių riziką, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimą ar periferinių arterijų ligą.
- Instrumentiniai tyrimai: atliekamas doplerinis kraujagyslių ultragarsas, gali būti paskirta galūnės kompiuterinė tomografija su kontrastu (angiografija) ar kraujagyslių rentgenologinis ištyrimas.
- Konsultacija su kraujagyslių chirurgu, kuris įvertina padėtį ir sudaro gydymo planą.
Diagnozės laikas labai svarbus – kiekviena valanda gali lemti sėkmingą galūnės ar net gyvybės išsaugojimą. Per 4–6 valandas audiniai gali būti nepataisomai pažeisti, todėl vos pajutus simptomus svarbu kviestis pagalbą.
Gydymo galimybės
Gydymas priklauso nuo kraujagyslės užsikimšimo tipo, vietos ir bendros sveikatos būklės. Svarbiausias tikslas – išgelbėti pacientą, užtikrinti kraujotaką pažeistoje galūnėje ir užkirsti kelią pakartotinėms trombozėms.
- Kateterio pagalba taikoma trombolizė – leidžiami vaistai, tirpdantys krešulį.
- Endarterektomija – arterijoje susikaupusių apnašų šalinimas.
- Arterijų šuntavimas – sukuriama nauja kraujo tekėjimo kryptis aplenkiant kliūtį.
- Trombektomija – mechaninis krešulio pašalinimas.
Kai galūnės audiniai žuvę ir neįmanoma jų išgelbėti, tenka šalinti galūnę (amputacija) – apie kas ketvirtam asmeniui, kuris išgyvena ūminę okliuziją, prireikia šios procedūros. Skubiai ruošdamiesi operacijai gydytojai dažnai pradeda leidžiamą krešulių susidarymą mažinantį vaistą (dažniausiai hepariną), gali papildomai skirti lašinamas skysčius ar vaistus nuo skausmo.
Kaip sumažinti ūminės arterinės okliuzijos riziką?
Nors ne visos situacijos gali būti išvengtos, galite žymiai sumažinti riziką, jei:
- Nevartojate tabako gaminių ir nerūkotė.
- Nuolat mankštinatės – tinka pratimai, kuriuos rekomenduoja gydytojas.
- Išlaikote sveiką kūno svorį, apie jį pasitarkite su specialistu.
- Kruopščiai kontroliuojate diabetą,aukštą kraujospūdį ir cholesterolį.
- Reguliariai lankotės sveikatos patikrose.
- Jei sergate periferinių arterijų liga ar prieširdžių virpėjimu, laikykitės gydytojo rekomendacijų – nors visiškai išgydyti šios ligos nepavyks, tačiau galite pristabdyti jos progresavimą ir išvengti pavojingų komplikacijų.
Atkūrimas ir sveikimas po ūminės arterinės okliuzijos
Po operacijos būsite prižiūrimi intensyvios terapijos skyriuje. Gydytojai ieškos ūminės okliuzijos priežasties, kad padėtų užkirsti kelią pasikartojimui. Taip pat būsite stebimi dėl galimų komplikacijų, įskaitant:
- Kompartmento sindromą
- Širdies nepakankamumą
- Miokardo infarktą
- Inkstų nepakankamumą
- Kvėpavimo funkcijos sutrikimus
- Raumenų audinio skaidymąsi (rabdomiolizę)
Jums gali prireikti vartoti krešėjimą mažinančius vaistus (antikoaguliantus, antitrombocitinius vaistus), statinus (cholesterolio mažinimui). Gydytojas detaliai paaiškins, kaip rūpintis savimi namuose – kaip gydyti pjūvio vietas, reguliuoti vaistų vartojimą, laikytis apribojimų dėl fizinio aktyvumo ir vairavimo, atpažinti atsinaujinimo požymius, kada kreiptis į gydytoją ir kaip tinkamai pradėti mankštintis.
Ligos prognozė
Kiekvieno žmogaus atvejas skirtingas, tačiau dažnai ši būklė baigiasi mirtimi arba galūnės netekimu. Apie 1 iš 4 pacientų neišgyvena ilgiau nei metus po diagnozės. Tačiau laiku suteiktas gydymas ir reguliari priežiūra leidžia pasiekti geresnių rezultatų. Jei prireikia amputacijos, gyvenimo kokybė pasikeičia, tačiau prie prisitaikymo padeda gydytojų komanda ir kineziterapija.
Kasdienybė po gydymo
Gyvenimas po ūminės arterinės okliuzijos gydymo gali būti sudėtingas – galite jaustis nusilpę, išsekę ar išgyventi stiprų stresą. Svarbiausia – neprarasti ryšio su artimaisiais bei laikytis gydytojų rekomendacijų. Turėtumėte rūpintis savo kraujagyslių ir širdies sveikata:
- Kartotinai pasitarti su gydytoju dėl jums tinkamiausių fizinių pratimų.
- Išlaikyti stabilų ir tinkamą kūno svorį.
- Visiškai atsisakyti tabako gaminių ir rūkalų.
- Reguliariai vartoti paskirtus vaistus.
- Laikytis visų suplanuotų vizitų pas gydytoją ir kasmetinių patikrų.
- Kartu dirbti su specialistu valdant kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje bei cholesterolį.
Ne mažiau svarbus – emocinės sveikatos puoselėjimas: užsiimkite naujais pomėgiais, kurie neturi būti fiziškai sudėtingi, junkitės prie pagalbos grupių, reguliariai lankykitės pas psichologą ar tiesiog daugiau laiko praleiskite su artimaisiais.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Gydytojai nurodys, kaip dažnai turėtumėte profilaktiškai tikrintis. Tačiau jeigu pastebite naujų ar besikeičiančių simptomų, nedvejodami kreipkitės į specialistą.
Kada skubiai kviesti pagalbą?
Jūsų saugumas – svarbiausia. Nedelsdami ieškokite skubios pagalbos, jei pajaučiate:
- Kraujavimą
- Skausmą krūtinėje
- Sąmonės aptemimą ar orientacijos sutrikimą
- Galvos svaigimą ar pusiausvyros pakitimus
- Karščiavimą
- Stiprų skausmą, patinimą ar tirpimą galūnėje
- Pūlingą ar kitokį išskyrą iš pjūvio vietos
- Dusulį
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
