Ūminė monocitinė leukemija – tai viena iš ūminių mieloidinių leukemijų formų, pasižyminti tuo, kad kraujodaros sistemoje vietoj sveikų kraujo ląstelių pradeda formuotis nenormalūs, nesubrendę vėžiniai blastai. Kadangi šios ląstelės nebrandžios, jos nesugeba atlikti įprastų kraujo funkcijų, todėl silpnėja viso organizmo veikla.
Leukemijos tipai ir skirstymas
Pasaulio sveikatos organizacija ūminę monocitinę leukemiją (UMoL) apibrėžia pagal tai, kokios ląstelės tampa vėžinėmis – šiuo atveju nukenčia monocitų pirmtakai. Remiantis Prancūzijos, Amerikos, Britanijos sistema, ši liga vadinama AML-M5, kuri dar skirstoma į du potipius:
- Ūminė monoblastinė leukemija (AML-M5a): daugiau nei 80 % ląstelių tampa vėžinėmis dar net nespėję subręsti. Ši rūšis dažnesnė vaikystėje ir jauname amžiuje.
- Ūminė monocitinė leukemija (AML-M5b): nenormalios ląstelės susiformuoja kiek brandesniame jų vystymosi etape. Ši forma diagnozuojama įvairaus amžiaus žmonėms.
Abi šios rūšys reikalauja tikslios diagnostikos, tačiau sunkių komplikacijų rizika išlieka panaši nepriklausomai nuo potipio.
Ūminės monocitinės leukemijos simptomai
Liga paprastai pasireiškia ryškiais simptomais, kurių intensyvumas greitai stiprėja. Dažniausi požymiai:
- Lengvai atsirandančios mėlynės ar kraujosruvos, kraujavimas iš dantenų ir dažni nosies kraujavimai
- Po oda matomi rausvi, purpuriniai ar rudi taškeliai (petechijos)
- Išvešėjusios arba patinusios dantenos
- Silenkimas, nuovargis, oro trūkumas fizinio krūvio metu
- Sumažėjęs apetitas ir netikėtas svorio kritimas
- Išblyškusi oda
- Galvos sukimasis
- Pakilusi temperatūra
Kai kuriais atvejais leukemijos ląstelės gali pažeisti centrinę nervų sistemą – tuomet sutrinka atmintis, dėmesio koncentracija, gali būti kitų neurologinių simptomų.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli ūminės monocitinės leukemijos priežastis kol kas nėra žinoma, tačiau mokslininkai įtaria, kad ligą sukelia genetinės mutacijos. Tam tikrais atvejais dalis chromosomos “prilimpa” prie kitos chromosomos – susidaro taip vadinamos chromosomų translokacijos, kurios ir skatina vėžinių ląstelių dauginimąsi.
Tyrimai rodo, kad, nors ligos išsivystymas labai priklauso nuo genetikos, kai kurie veiksniai ypatingai didina riziką patirti UMoL:
- Rūkymas arba pasyvios tabako dūmų įtakos poveikis
- Ankstesni gydymo metodai, tokie kaip chemoterapija ar radioterapija
- Ilgalaikis, stiprus kontaktas su kancerogenais – benzenu ar formaldehidu
- Radiacijos poveikis po nelaimių
- Įgimtos paveldimos ligos, pavyzdžiui, Li-Fraumeni sindromas
- Lėtiniai kaulų čiulpų susirgimai
Nors kai kurie iš šių rizikos veiksnių yra nekontroliuojami, gyvenimo būdo pasirinkimai, pavyzdžiui, nerūkyti, dažnai leidžia sumažinti riziką.
Galimos ligos komplikacijos
Kai leukemijos blastų prisikaupia per daug, jie užima vietą kaulų čiulpuose, išstumia sveikas kraujo ląsteles. Tai veda prie:
- Anemijos (eritrocitų mažėjimo)
- Neutropenijos (baltųjų kraujo kūnelių trūkumo)
- Trombocitopenijos (trombocitų kiekio sumažėjimo)
Kiekvienas komplikacijų tipas sukelia savo simptomų visumą ir gali labai paveikti sveikatą.
Kaip diagnozuojama ūminė monocitinė leukemija?
Diagnozė nustatoma atlikus daug įvairių tyrimų. Dažniausiai įtariama, jei 20 % ar daugiau kraujo ląstelių yra nesubrendę, blastinių formų, iš kurių didžioji dalis – monocitai arba jų pirmtakai.
- Kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas (BKT) rodo padidėjusį leukocitų kiekį, periferinio kraujo tepinėlyje matomi nenormalūs blastai.
- Kaulų čiulpų biopsija: paimamas kaulų čiulpų fragmentas (dažniausiai iš klubo kaulo) ir mikroskopuojamas, ieškant piktybinių ląstelių.
- Lumbalinė punkcija (arba “spinalinis punkcija”): tiriamas smegenų skysčio mėginys, nustatoma, ar liga išplitusi į centrinę nervų sistemą.
- Imunofenotipavimas: nustatomi specifiniai baltymai ant ląstelių paviršiaus, leidžiantys patvirtinti UMoL.
- Citogenetinė analizė: tiriamos ląstelių chromosomos, ieškoma translokacijų, būdingų ūminei leukemijai.
Ūminės monocitinės leukemijos gydymas
Pagrindinis gydymo tikslas – pasiekti remisiją, kai kraujyje ir kaulų čiulpuose jau nebesama vėžinių ląstelių. Svarbu suprasti, kad remisija nėra visiškas pasveikimas, nes liga gali atsinaujinti.
Vaistinis gydymas
- Indukcinė terapija: skiriamos kelių rūšių chemoterapijos vaistų kombinacijos, siekiant sunaikinti kuo daugiau leukeminių ląstelių per kelias gydymo dienas.
- Konsolidacinė terapija: gydymas tęsiamas didesnėmis chemoterapijos dozėmis dar 3–4 mėnesius, siekiant sunaikinti likusias vėžines ląsteles ir sumažinti atkryčio riziką.
- Palaikomoji terapija: pacientui gali reikėti mažų dozių chemoterapijos dar kelis mėnesius ar metus.
Kita terapija
- Taikinių terapija: ši gydymo rūšis nukreipta į konkrečias vėžinių ląstelių genetines mutacijas. Ji gali būti taikoma, jei įprasta chemoterapija nepadėjo arba nustatyta specifinė mutacija.
- Kamieninių ląstelių transplantacija: vienintelis būdas visiškai pasveikti – atlikti kamieninių ląstelių transplantaciją iš donoro. Transplantacija siūloma tiems, kuriems liga atsinaujina po remisijos ar labai agresyvi. Donoru dažniausiai tampa artimas giminaitis, bet galimi ir nesusiję donorai.
Ne visi pacientai gali būti kandidatai transplantacijai – tai priklauso nuo savijautos ir gretutinių ligų. Gydymo taktika visuomet aptariama individualiai.
Klinikiniai tyrimai
Kartais siūloma dalyvauti klinikiniuose tyrimuose, kuriuose tiriami nauji, pažangūs gydymo metodai. Jų dėka kartais pasiekiami geresni rezultatai nei taikant standartinius gydymo būdus.
Ligos eiga ir prognozė
Ūminės monocitinės leukemijos prognozė dažnai panaši į kitų ūminių mieloidinių leukemijų išgyvenamumo rodiklius. Vidutiniškai penkeriems metams nuo diagnozės išgyvena maždaug 3 iš 10 ligonių. Tačiau šie skaičiai nuolat keičiasi, nes gydymo galimybės nuolat tobulinamos, atsiranda naujų – vis daugiau žmonių gyvena ilgiau.
- Jaunesniems nei 65 metų žmonėms paprastai prognozė geresnė.
- Pacientams, kurių baltųjų kraujo kūnelių kiekis nėra labai didelis, rezultatai taip pat palankesni.
- Didelę reikšmę turi ir tai, kaip greitai remisiją pavyksta pasiekti taikant indukcinę chemoterapiją.
Kasdienis gyvenimas su liga
Patyrus ūminės monocitinės leukemijos diagnozę, svarbu rūpintis savo psichologine sveikata, nes gydymas ir ligos eiga dažnai kelia stiprų nerimą. Net ir pasiekus remisiją, ilgalaikis gydymo efektas ar baimė dėl atkryčio gali lydėti dar ilgai.
- Bendravimas su kitais sergančiaisiais: įvairios pagalbos programos ir bendruomenės padeda geriau susidoroti su emociniais sunkumais.
- Paliatyvioji pagalba: specialistai padeda valdyti vėžio ar jo gydymo sukeltus simptomus, nesvarbu, kokia ligos stadija.
- Psichologinis palaikymas: dažnai onkologinių ligų gydymas siejamas su nerimo ar depresijos sutrikimais, todėl naudinga kalbėtis su psichikos sveikatos specialistu, susipažinti su streso įveikos būdais.
Kontaktai su gydytoju
Nuolatinis stebėjimas po gydymo būtinas. Gydytojas nurodys, kas gali būti pirmieji galimos ligos atkryčio ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
Klausimai gydytojui
- Kokio gydymo man reikės?
- Kokių šalutinių poveikių galiu tikėtis ir kaip juos sumažinti?
- Ar verta dalyvauti klinikiniuose tyrimuose?
- Kaip dažnai turėsiu lankytis kontrolinėse apžiūrose?
- Kokią papildomą pagalbą ar resursų galiu gauti?
Rūpestingas požiūris į savo savijautą ir glaudus bendradarbiavimas su medikais padeda labiau kontroliuoti ligos eigą ir išlikti aktyviam kasdienybėje.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
