SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Ligos

Nėščiųjų ūminė riebalinė kepenų distrofija: priežastys, simptomai ir gydymas

Karolina Rimkutė Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 26 spalio
Kategorija Ligos
0
Share on FacebookShare on Twitter

Ūminis riebalų kaupimasis kepenyse nėštumo metu (AFLP) – tai reta, bet itin pavojinga būklė, kai kepenyse prisikaupia per daug riebalų. Šis sutrikimas gali sukelti kepenų nepakankamumą ir kitus gyvybei grėsmingus padarinius. Liga dažniausiai pasireiškia paskutinėmis nėštumo savaitėmis ir laikoma skubia medicinine situacija – būtina kuo greičiau išnešioti ir gimdyti kūdikį.

Turinys
  1. 1.Paplitimas ir ypatybės
  2. 2.Ūminio riebalų kaupimosi kepenyse nėštumo metu simptomai
  3. 3.Atsiradimo priežastys ir genetiniai veiksniai
  4. 4.Rizikos veiksniai
  5. 5.Galimos komplikacijos
  6. 6.Diagnostikos būdai
  7. 7.Gydymo taktika
  8. 8.Ar galima apsisaugoti nuo AFLP?
  9. 9.Prognozė ir tolimesnė eiga
    • 9.1Vaisiaus sveikata ir pasekmės
  10. 10.Kada kreiptis į gydytoją?
  11. 11.Naudingi klausimai gydytojui
  12. 12.AFLP ir HELLP sindromas: svarbūs skirtumai
  13. 13.Riebalų sankaupos kepenyse nėštumo metu

Paplitimas ir ypatybės

AFLP diagnozuojamas vos 1 iš 10 000–20 000 nėštumų, todėl tai yra labai reta nėščiųjų komplikacija. Dažniausiai ši būklė nustatoma paskutinįjį trimestrą, vidutiniškai apie 36-tą nėštumo savaitę, nors gali pasireikšti ir šiek tiek anksčiau ar dar iki gimdymo.

Ūminio riebalų kaupimosi kepenyse nėštumo metu simptomai

Šios būklės pradžia dažniausiai staigi, o simptomai sparčiai stiprėja:

  • Pykinimas ir vėmimas
  • Skausmas viršutinėje dešinėje pilvo pusėje
  • Išsekimas, bendras silpnumas
  • Miego ar susikaupimo sutrikimai
  • Nepraeinantis nuovargis
  • Blogesnis apetitas
  • Didelis troškulys
  • Šviesėjanti oda, akių baltymų pageltimas (gelta)
  • Orientacijos stoka, sumišimas

Daugelis šių simptomų yra panašūs į kitų būklių požymius, todėl bet kokie neįprasti pojūčiai nėštumo metu turėtų būti aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Atsiradimo priežastys ir genetiniai veiksniai

Nors tikslios AFLP išsivystymo priežastys dar nėra iki galo aiškios, daugiausia dėmesio skiriama kepenų riebalų apykaitos sutrikimams. Paprastai kepenys skaido riebalų rūgštis, tačiau AFLP atveju tam trukdo fermentų veiklos deficitas. Iki šiol nustatyta, kad ši komplikacija gali būti susijusi su paveldima ilgųjų grandinių 3-hidroksiacil-KoA dehidrogenazės (LCHAD) stoka. Jei tiek motina, tiek tėvas perduoda šį geną, vaisius gali nepilnai skaidyti riebalines rūgštis, kurios per placentą patenka į motinos kraują ir kaupiasi jos kepenyse.

Susiję įrašai

Ar esate alergiškas kantalupėms?

Ar esate alergiškas kantalupėms?

2026 28 vasario
Ar šarminis vanduo gali padėti gydyti vėžį?

Ar šarminis vanduo gali padėti gydyti vėžį?

2026 28 vasario

Ar rodiolė (Rhodiola rosea) ir ašvaganda gerai veikia kartu?

2026 28 vasario

Ar galima prakaitu išvaryti peršalimą?

2026 28 vasario

Rizikos veiksniai

Didžiausią įtaką AFLP susiformavimui gali turėti genetinis paveldėjimas, tačiau nustatyta ir kitų rizikos veiksnių:

  • Pirmas nėštumas
  • Dvynių ar daugiavaisis nėštumas
  • Vaisius yra berniukas
  • Sergama nėštumo cholestaze
  • Yra preeklampsija
  • Nutukimas
  • Diabetas

Net jei egzistuoja keli rizikos faktoriai, AFLP išsivystymą numatyti iš anksto praktiškai neįmanoma – jo galima nei prognozuoti, nei užkirsti kelią.

Galimos komplikacijos

Nelaiku pastebėjus arba negydant AFLP, gali kilti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui:

  • Kepenų, inkstų ar plaučių nepakankamumas
  • Infekcijos
  • Kraujavimas

Diagnostikos būdai

Ankstyvas pripažinimas ir skubus gydymas – raktas į sėkmingą išeitį. Nors galutinė diagnozė dažnai patvirtinama kepenų biopsijos būdu (tiriant kepenų audinio mėginį), nėštumo metu ši procedūra ne visada saugi. Dažnai diagnostikai užtenka klinikinio vertinimo ir kraujo tyrimų, rodančių:

  • Padidėjusius kepenų fermentų rodiklius
  • Krešėjimo sutrikimus
  • Didelį šlapalo, amoniako kiekį bei baltymus kraujyje
  • Sumažėjusį gliukozės kiekį
  • Inkstų veiklos sutrikimus

Taip pat gali būti atliekamas ultragarsinis ar kompiuterinės tomografijos tyrimas, siekiant detaliau įvertinti kepenų būklę.

Gydymo taktika

Dažniausia ir efektyviausia gydymo priemonė – kuo skubiau užbaigti nėštumą. Pašalinus vaisių ir placentą, motinos kepenys paprastai pradeda sveikti pačios. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti gyvybei pavojingų komplikacijų.

Ar galima apsisaugoti nuo AFLP?

Ši būklė yra itin reta ir jos išvengti ar numatyti nėra jokių patikimų būdų.

Prognozė ir tolimesnė eiga

Nustačius AFLP, būtina nedelsiant pagimdyti kūdikį. Dažniausiai kepenų funkcija atsistato per 10 dienų po gimdymo, tačiau reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra ligoninėje tol, kol kraujo tyrimų rodikliai normalizuosis. Rizika, kad ši būklė kartosis ateityje, nėra aiški. Gydymo įstaiga gali siūlyti genetinius tyrimus ir rekomenduoti nėštumą prižiūrėti siauro profilio specialistams, jei planuojamas kitas nėštumas.

Vaisiaus sveikata ir pasekmės

Ligos sunkumas dažnai lemia ir vaisiaus būklę. Kai kurie vaikai gali turėti medžiagų apykaitos problemų, tokių kaip neketotinė hipoglikemija, kardiomiopatija ar nervų sistemos pažeidimus. Vis dėlto dažniausiai motinai kylanti rizika yra didesnė nei vaisiui.

Kada kreiptis į gydytoją?

Svarbu viso nėštumo metu aktyviai pranešti gydytojui apie bet kokius pasireiškusius negalavimus ar neįprastus pojūčius. Ypatingai nedelskite, jei jaučiate šiuos simptomus:

  • Ilgalaikis pilvo ar dubens skausmas
  • Stiprus silpnumas ar bendras blogumas
  • Užsitęsęs pykinimas ar vėmimas
  • Neatslūgstančio galvos skausmas

Naudingi klausimai gydytojui

  • Ar būtina gimdyti iškart?
  • Kokia rizika man ir mano kūdikiui?
  • Ar liga išnyks po gimdymo?
  • Koks gydymas bus taikomas?
  • Ar yra tikimybė, kad taip nutiks dar kartą?
  • Kokios galėtų būti šios būklės priežastys?

AFLP ir HELLP sindromas: svarbūs skirtumai

HELLP sindromas (nėštumo metu susidarantys hemolizės, padidėjusio kepenų fermentų ir mažo trombocitų kiekio požymiai) turi panašumų su AFLP, tačiau pagrindinis skirtumas – kraujo rodiklių pokyčio dinamika ir pobūdis. AFLP atveju dažniau pastebima krešėjimo sutrikimų, akivaizdžios kepenų funkcijos problemos, padidėjęs bilirubino kiekis, acidozė, baltymų atsiradimas šlapime ir galvos smegenų funkcijos pakitimai (sumišimas, apsunkintas mąstymas). HELLP sindromas linkęs pasireikšti progresuojančiu trombocitų skaičiaus mažėjimu.

Riebalų sankaupos kepenyse nėštumo metu

Lengvas riebalų kaupimasis kepenyse dažnas ir paprastai gydomas žmonėms, kurie nėra nėščios. Tačiau nėštumo metu ši būklė gali būti itin pavojinga, nes kepenys atlieka svarbų vaidmenį šalinant toksinus iš organizmo. Sutrikus kepenų ar vaisiaus kepenų veiklai, žalingos medžiagos pradeda kauptis kraujotakoje, o tai kelia grėsmę tiek motinai, tiek vaisiui.

Karolina Rimkutė

Karolina Rimkutė

Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes. Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų. Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba. Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje. Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją

Susiję Pranešimai

Ar esate alergiškas kantalupėms?
Ligos

Ar esate alergiškas kantalupėms?

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 28 vasario
Ar šarminis vanduo gali padėti gydyti vėžį?
Ligos

Ar šarminis vanduo gali padėti gydyti vėžį?

Paskelbė Karolina Rimkutė
2026 28 vasario
Ar rodiolė (Rhodiola rosea) ir ašvaganda gerai veikia kartu?
Vitaminai ir papildai

Ar rodiolė (Rhodiola rosea) ir ašvaganda gerai veikia kartu?

Paskelbė Aistė Žemaitienė
2026 28 vasario
Kitas įrašas

Aštrus vangusis mielitas (AVM): kas tai, simptomai ir gydymas

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2026 16 sausio
Dešinės pusės krūtinės skausmas

Dešinės pusės krūtinės skausmas

2026 18 sausio
Tonzilės

Tonzilės

2026 16 sausio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2026 4 sausio
Ar esate alergiškas kantalupėms?

Ar esate alergiškas kantalupėms?

2026 28 vasario
Ar šarminis vanduo gali padėti gydyti vėžį?

Ar šarminis vanduo gali padėti gydyti vėžį?

2026 28 vasario
Ar rodiolė (Rhodiola rosea) ir ašvaganda gerai veikia kartu?

Ar rodiolė (Rhodiola rosea) ir ašvaganda gerai veikia kartu?

2026 28 vasario
Ar galima prakaitu išvaryti peršalimą?

Ar galima prakaitu išvaryti peršalimą?

2026 28 vasario
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Ar esate alergiškas kantalupėms?
  • Ar šarminis vanduo gali padėti gydyti vėžį?
  • Ar rodiolė (Rhodiola rosea) ir ašvaganda gerai veikia kartu?

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Apie mus
  • Kontaktai
  • Reklama
  • Reklamos ir rėmimo politika
  • Editorial Policy
  • Privatumo politika
  • Taisyklės ir sąlygos

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2026 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.