Ūminis perikarditas – tai staiga prasidedantis širdį gaubiančio perikardo uždegimas, kurį dažniausiai lydi stiprus skausmas krūtinėje. Skausmas neretai sustiprėja atsigulus ar giliai įkvėpus. Nors ši būklė gali būti nemaloni, dažniausiai ji išgydoma, o dauguma žmonių pasveiksta be didesnių pasekmių.
Kas yra perikardas?
Perikardas – tai dvisluoksnis maišelis krūtinės ertmėje, kuris apgaubia širdį ir padeda ją stabiliai išlaikyti vietoje. Tarp perikardo sluoksnių yra nedidelis kiekis skysčio, kuris sumažina trintį, saugo širdį nuo judesių ir išorinių sužeidimų. Nors perikardas atlieka naudingą apsauginę funkciją, be jo galima gyventi – kai kuriems žmonėms perikardas pašalinamas dėl operacijos arba jo išvis nėra nuo gimimo, ir jie gali gyventi pilnavertį gyvenimą.
Kaip ši būklė veikia organizmą?
Normaliai perikarde yra pakankamai vietos širdžiai laisvai plėstis ir prisipildyti krauju. Tačiau uždegimo atveju perikarde gali pradėti kauptis daugiau skysčio (vadinama perikardo išsiputimu). Šis perteklinis skystis užima širdžiai skirtą erdvę. Jei skysčio kaupimasis vyksta lėtai, perikardas gali išsitempti ir širdis geba veikti toliau. Bet jei skystis kaupiasi staiga, jis užspaudžia širdį – ši nebegali tinkamai prisipildyti krauju, sumažėja kraujo išstumimas į organizmą. Tokia būklė vadinama širdies tamponada ir yra pavojinga gyvybei. Širdžiai sustojus dėl tamponados, pavojus gyvybei kyla jau per kelias minutes.
Kam pasireiškia ūminis perikarditas?
Perikardo uždegimas gali ištikti bet kokio amžiaus žmones, tačiau dažniau nustatomas vyrams, ypač 20–50 metų amžiaus grupėje. Tai gana dažna krūtinės skausmo priežastis – apie 5 proc. visų su skausmu krūtinėje besikreipiančių pacientų nustatoma ši diagnozė.
Ūminio perikardito simptomai
Ūminio perikardito simptomai priklauso nuo būklės priežasties ir sunkumo. Dažniausiai pasireiškia šie požymiai:
- Krūtinės skausmas (ryškiausias simptomas).
- Kūno temperatūros pakilimas.
- Dusulys arba kvėpavimo pasunkėjimas.
- Greitas arba nelygus širdies plakimas.
- Raumenų skausmai, ypač jei uždegimą sukėlė virusinė infekcija.
- Žagsulys ar sunkumas ryjant.
- Sausas kosulys.
Krūtinės skausmas
Pagrindinis perikardito simptomas – krūtinės skausmas. Šis skausmas dažnai pasireiškia staigiai, stiprėja per 1–2 valandas. Jis gali būti aštrus arba maudžiantis, išplitęs į petį, kaklą ar nugarą. Svarbu tai, kad skausmas paprastai sustiprėja gulint ant nugaros ir palengvėja sėdint ar palinkus į priekį.
Kiti galimi simptomai
Kai kada pasireiškia ir papildomi simptomai, tačiau jie priklauso nuo kitos ligos ar būklės, kuri galėjo išprovokuoti perikarditą, arba nuo komplikacijų.
Ūminio perikardito priežastys
Perikardo uždegimą gali sukelti daug įvairių veiksnių. Tarp jų:
- Infekcijos – ypač virusinės ar bakterinės (pvz., tuberkuliozė). Grybelinės ar parazitinės infekcijos sukelia uždegimą itin retai.
- Vėžys – perikarditas vystosi, kai navikas pažeidžia perikardą arba plinta iš kitų vietų.
- Imuninės ar uždegiminės ligos – tokios kaip vilkligė, reumatoidinis artritas ar Sjögreno sindromas.
- Hormoniniai sutrikimai – pavyzdžiui, nepakankama skydliaukės veikla.
- Krūtinės sužeidimai – tiek tiesioginiai smūgiai, tiek durtinės ar šautinės žaizdos.
- Širdies ar kraujagyslių ligos – pavyzdžiui, infarktas ar aortos išsiskyrimas.
- Medicininės priežastys – uždegimą gali sukelti širdies operacijos, radioterapija, kai kurie vaistai.
- Kitos būklės – tokių kaip lėtinė inkstų ar kepenų liga, širdies nepakankamumas, arba neaiškios priežastys.
Ar ši liga užkrečiama?
Nors kai kurias perikardito priežastis lemia užkrečiamos infekcijos, pats perikarditas nėra užkrečiamas ir nuo žmogaus žmogui neperduodamas.
Kaip diagnozuojamas ūminis perikarditas?
Diagnozė nustatoma remiantis paciento simptomais, apžiūra ir įvairiais medicininiais tyrimais. Diagnozei patvirtinti reikia bent dviejų iš šių požymių:
- Krūtinės skausmas.
- Perikardo trinties garsas – gydytojas gali jį išklausyti stetoskopu prie krūtinės.
- Elektrokardiogramos (EKG) pokyčiai.
- Naujas ar didėjantis skysčio kiekis perikarde.
- Perikardo uždegimo požymiai vaizduojamojoje diagnostikoje ar kraujo tyrimuose.
Atliekami tyrimai
- Kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas, uždegimo rodikliai (C reaktyvusis baltymas, eritrocitų nusėdimo greitis), troponinas, inkstų funkcijos rodikliai, bakterinės ar tuberkuliozės diagnostika, autoimuninių ligų tyrimai.
- Instrumentiniai tyrimai: elektrokardiograma, echokardiograma, širdies magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija, krūtinės rentgenograma.
- Perikardo punkcija arba biopsija – prireikia retai, kai būtina išsiaiškinti uždegimo priežastį ar pašalinti susikaupusį perikardo skystį tyrimui.
Gydymas ir prognozė
Ūminio perikardito gydymas parenkamas pagal priežastį. Jei nustatomas konkretus sukėlėjas ar liga, pirmiausia gydomas būtent jis. Kai tikslios priežasties nerandama, pagrindinis dėmesys skiriamas simptomų palengvinimui.
Naudojami vaistai ir procedūros
- Uždegimą slopinantys vaistai (nesteroidiniai vaistai, pavyzdžiui, ibuprofenas, aspirinas) – vartojami dažniausiai. Prie jų gali būti pridedamas kolchicinas, stiprinantis gydymo poveikį. Jei minėti vaistai nepadeda, galimi steroidai. Kartais skiriami skrandį apsaugantys preparatai.
- Biologiniai vaistai – skiriami retai, sunkiems atvejams, jei įprasti vaistai neveiksmingi.
- Skysčio pašalinimas iš perikardo (perikardiocentezė) – atliekamas kai susikaupęs skystis sukelia pavojų širdžiai arba norima nustatyti tikslią uždegimo priežastį.
- Chirurginis gydymas (perikardektomija) – itin reta priemonė, taikoma kai perikardas labai pažeistas ar nuolat didėja skysčio kiekis. Po šios operacijos gyventi galima be didesnių pasekmių.
Be vaistų ar procedūrų, dažnai rekomenduojama sumažinti fizinį aktyvumą ir ilsėtis, kol simptomai nuslūgs.
Kiek trunka sveikimas?
Sveikimo trukmė priklauso nuo uždegimo sunkumo, priežasties ir paskirto gydymo. Dažniausiai būklė pradeda gerėti per 1–3 savaites nuo gydymo pradžios, bet visiškam pasveikimui gali prireikti kelių mėnesių.
Ką galima padaryti, kad sumažintumėte riziką?
Ūminio perikardito nepavyksta visiškai išvengti, nes ligos pradžia dažniausiai nenuspėjama. Visgi tam tikros situacijos riziką padidina, todėl rekomenduojama:
- Laiku ir tinkamai gydyti bakterines infekcijas, ypač jei jomis sergate dažnai. Negydoma infekcija gali pažeisti širdį ar aplinkinius organus.
- Vengti krūtinės traumų – segėti saugos diržą automobilyje, laikytis saugumo taisyklių dirbant su įrankiais ar technika.
- Sekti gydytojo nurodymus, ypač jei sergate lėtine liga ar jau kada nors buvote sirgę perikarditu. Tai padės išvengti atkryčių ar lėtinės ligos eigos.
Kokia ateities perspektyva?
Ūminis perikarditas daugeliu atvejų yra išgydomas. Tačiau apie 20–50% žmonių liga gali atsinaujinti ir kartotis. Kai kuriems išsivysto komplikacijos – pavyzdžiui, perikardo surandėjimas, dėl ko sumažėja jo elastingumas ir širdžiai tampa sunkiau plėstis. Didžiausia šios komplikacijos rizika kyla perikarditui dėl tuberkuliozės ar bakterinės infekcijos (20–30%), rečiau po vėžio ar imuninės kilmės uždegimo (2–5%), o sergant neaiškios arba virusinės kilmės perikarditu – rizika maža (mažiau nei 1%).
Negydoma ši liga gali progresuoti į sunkesnes ar pavojingas formas, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir laikytis rekomendacijų.
Kada reikėtų apsilankyti pas gydytoją?
Jei jums jau anksčiau buvo diagnozuotas ūminis perikarditas, labai svarbu stebėti, ar neatsinaujina ligos simptomai ar jie nestiprėja sveikstant. Tokiais atvejais būtina pasitarti su gydytoju.
Pagrindiniai simptomai, kuriems atsiradus rekomenduojama nedelsti:
- Skausmas krūtinėje.
- Karščiavimas.
- Dusulys ar kvėpavimo sunkumas.
Šie požymiai gali rodyti ne tik perikarditą, bet ir kitas rimtas širdies ligas. Nedelskite – laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
