Ūminis koronarinis sindromas – tai kelių rūšių širdies kraujagyslių liga, kuri kasmet paveikia daugybę žmonių. Šios būklės kyla, kai užsikimšus kraujagyslei staiga sulėtėja arba visai sustoja kraujo tekėjimas į širdį. Jei nesuteikiama skubi pagalba, ši situacija gali būti pavojinga gyvybei.
Kas sudaro ūminį koronarinį sindromą?
Ūminio koronarinio sindromo terminą sudaro trys pagrindinės širdies kraujagyslių ligų formos, kurios gali pažeisti ar net sunaikinti širdies audinį. Kuri iš jų pasireiškia, lemia:
- Kuri širdies kraujagyslė užsikimšo.
- Kiek laiko truko užsikimšimas.
- Kaip stipriai pakenkė širdžiai.
Išskiriamos šios formos:
- Nestabili krūtinės angina: staigus ir neprognozuojamas krūtinės skausmas arba spaudimas, atsirandantis net ramybės metu. Dažnai tai įspėjimas apie artėjantį infarktą ir ženklas, kad stabili angina tampa pavojingesnė.
- NSTEMI (ne-ST segmento miokardo infarktas): širdies raumens infarktas, kurį galima nustatyti pagal kraujo tyrimus, tačiau dažniausiai ne pagal elektrokardiogramą. Šiuo atveju arterijos būna užsikimšusios ne visiškai arba tik trumpam.
- STEMI (ST segmento miokardo infarktas): grėsmingas širdies priepuolis, kai kraujo tekėjimas į dalį širdies visiškai užblokuojamas ilgesniam laikui. Paprastai apima didelę širdies dalį.
Kas dažniausiai serga ūminiu koronariniu sindromu?
Ūminis koronarinis sindromas gali pasireikšti kiekvienam, bet tam tikri rizikos veiksniai šią tikimybę žymiai padidina. Priklausomai nuo amžiaus, gyvenimo būdo bei sveikatos būklės, grėsmė auga:
- Vyresniems nei 45 metų vyrams ir moterims po menopauzės.
- Turintiems antsvorio ar nutukimą.
- Vartojantiems kokainą.
- Tiems, kurie nesportuoja arba juda mažai.
- Rūkantiems.
- Besižalojantiems netinkama mityba.
Taip pat svarbūs ir kiti veiksniai:
- Sergantieji COVID-19.
- Diabetas.
- Artimieji, sirgę širdies ligomis ar patyrę insultą.
- Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.
- Padidėjęs kraujospūdis, hipertenzija.
- Nėštumo metu buvusi hipertenzija, preeklampsija ar diabetas.
Kitos ligos, imituojančios ūminį koronarinį sindromą
Panašūs simptomai gali pasireikšti, sergant ne tik širdies, bet ir kitomis ligomis. Krūtinės skausmas ar diskomfortas būdingas:
- Aortos vožtuvo susiaurėjimui (aortos stenozei).
- Astmai.
- Kraujo krešuliui plaučiuose (plaučių embolijai).
- Virškinimo problemoms – rėmeniui, refliuksui ar stemplės spazmams.
- Širdies aplinką supančių audinių uždegimui (perikarditui).
- Raumenų ar kaulų problemoms, šonkaulių lūžiams.
- Pneumonijai.
- Skrandžio opoms ar kitiems virškinimo trakto sutrikimams.
- Stresui, nerimui, depresijai.
Kaip dažnai pasitaiko ūminis koronarinis sindromas?
Širdies kraujagyslių ligos yra viena dažniausių mirties priežasčių pasaulyje. Ūminis koronarinis sindromas – viena šių ligų formų – kasmet nusineša šimtus tūkstančių gyvybių, ypač vyrų ir tų, kurie jau sirgo širdies kraujagyslių ligomis.
Ūminio koronarinio sindromo priežastys
Širdies raumeniui nuolat reikia kraujo, prisotinto deguonimi, kad jis galėtų tinkamai veikti. Šį kraują atneša vainikinės arterijos ir jų mažesnės šakos. Laikui bėgant, arterijose gali kauptis riebalai ir cholesterolis, susiformuoja apnašos. Jos sukaulėja ir susiaurina kraujagysles – tai vadinama ateroskleroze.
Ūminis koronarinis sindromas dažniausiai prasideda tada, kai apnaša trūksta ar prasiskelia. Jei toje vietoje susiformuoja kraujo krešulys, dalis širdies raumens (miokardas) lieka be deguonies. Dėl šios išemijos širdies audinys pažeidžiamas, kyla nestabili angina arba infarktas.
Retesniais atvejais sindromo priežastimi gali tapti:
- Embolija, kai vainikinę arteriją užkemša kraujo krešulys, oro burbulas, riebalai ar kita medžiaga.
- Vainikinės arterijos spazmas.
- Spontaniškas vainikinės arterijos sienelės plyšimas (SCAD).
Ūminio koronarinio sindromo simptomai
Ūminio koronarinio sindromo požymiai priklauso nuo to, kurioje vietoje užsikimšo kraujagyslė ir kiek ji užsikimšusi. Simptomai taip pat varijuoja priklausomai nuo žmogaus lyties, amžiaus, kitų ligų, pavyzdžiui, diabeto.
Dažniausiai ūminis koronarinis sindromas prasideda staiga – požymiai pasireiškia net ir ilsintis. Svarbiausias simptomas: krūtinės skausmas ar diskomfortas (krūtinės angina), kuris gali būti:
- Spaudžiantis
- Degantis
- Slegiantis
- Nutirpęs
- Šaltis ar sunkumas krūtinėje
- Veržiantis
Skausmas gali plisti į kairį petį, ranką, kaklą, nugarą ar apatinį žandikaulį. Ne visi jaučia tipišką krūtinės diskomfortą – kartais simptomai visai kitokie.
Būdingi ir kiti požymiai:
- Galvos svaigimas, alpimo jausmas.
- Gausus, staigus prakaitavimas.
- Silpnumas, nuovargis.
- Širdies plakimas ar permušimai.
- Viršutinės pilvo dalies skausmas, kuris gali būti supainiotas su rėmeniu ar virškinimo sutrikimu.
Moterims dažniau pasireiškia nestandartiniai simptomai – pykinimas, vėmimas, skausmas, plintantis į kaklą, žandikaulį ar pilvą, dusulys.
Kaip nustatomas ūminis koronarinis sindromas?
Ligos diagnozė grindžiama išsamia apžiūra, elektrokardiograma ir kraujo tyrimais. Šie tyrimai padeda atskirti, ar pacientui – širdies infarktas, ar nestabili angina.
Norint atmesti kitas ligas ir tiksliai parinkti gydymą, taikomi papildomi tyrimai. Pavyzdžiui, fizinio krūvio mėginys ar vaistais sukeltas krūvis leidžia įvertinti, kaip širdis dirba didžiausio krūvio metu. Detaliems širdies vaizdiniams gauti atliekami širdies KT, širdies magnetinis rezonansas ar echoskopija. Taip pat gali būti atliekami šie tyrimai:
- Kalcino kiekio širdyje įvertinimas (kalcio skenavimas).
- Širdies kateterizacija.
- Kraujagyslių kompiuterinė tomografija (koronarinė angiograma).
- Koronarinė angiografija.
- Echokardiograma.
- Branduolinių medžiagų tyrimai.
Jei kraujo tekėjimas į širdį užsikimšęs, svarbu nedelsti ir pradėti gydymą kuo skubiau. Esant sunkiems simptomams, kartais gydymas pradedamas dar nepatvirtinus tikslios diagnozės.
Ūminio koronarinio sindromo gydymas
Visiškai išgydyti ūminio koronarinio sindromo neįmanoma, tačiau laiku diagnozavus ir pradėjus gydymą, galima sumažinti širdies pažeidimus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Svarbu imtis priemonių, kurios padeda išvengti komplikacijų ir sumažinti rizikos veiksnius.
Kaip gydoma ši būklė?
Gydymo tikslas – palengvinti skausmą, atkurti kraujotaką ir kuo sparčiau sumažinti širdies pažeidimą. Dažniausiai taikomas derinys: vaistai ir invazinės procedūros, leidžiančios praplatinti kraujagysles.
Kokius vaistus gali paskirti gydytojas?
Pasirenkami vaistai priklauso nuo jūsų būklės ir simptomų. Kartais gydymas pradedamas dar laukiant galutinės diagnozės patvirtinimo. Dažniausiai skiriama:
- Kraujo krešuliams skaidyti ir jų susidarymui stabdyti skirti vaistai: aspirinas, heparinas.
- AKF inhibitoriai – kraujospūdžiui mažinti.
- Beta blokatoriai – lėtina pulsą ir reguliuoja kraujospūdį.
- Nitroglicerinas – gerina kraujotaką, malšina krūtinės skausmą.
- Skausmą malšinantys vaistai.
- Statinai – mažina cholesterolio kiekį.
- Trombolitikai – efektyviausi per pirmąsias 12 valandų po infarkto, tirpina kraujo krešulius.
Taip pat gali būti skiriami vaistai kitoms širdies problemoms, pvz., cholesterolio ar kraujospūdžio koregavimui, aritmijai gydyti.
Kada reikalingos operacijos?
Kartais norint atkurti kraujotaką tenka taikyti chirurgines ar minimaliai invazines procedūras:
- Angioplastika ir stento įvedimas, kad atvertų užsikimšusią arteriją.
- Koronarinės arterijos šuntavimas (CABG) – sukuriamas aplinkkelis, kad kraujas pasiektų širdį aplenkiant siaurą vietą.
- Percutaninė koronarinė intervencija (PCI) – užsikimšusios arterijos atvėrimas specialiais instrumentais.
Kaip sumažinti ūminio koronarinio sindromo riziką?
Kai kurių rizikos veiksnių galime išvengti patys. Svarbiausi širdžiai naudingi gyvenimo būdo pokyčiai:
- Atsisakyti rūkymo ir nikotino – jei reikia pagalbos, verta kreiptis į gydytojus ar ieškoti pagalbos programų.
- Valgyti širdžiai palankų maistą – pasitarkite su gydytoju arba dietologu. Tinka Viduržemio jūros ar DASH dieta.
- Riboti alkoholio vartojimą – moterims iki vieno, vyrams iki dviejų gėrimų per dieną.
- Reguliariai tikrinti cholesterolio, kraujospūdžio, cukraus kiekį bei valdyti šiuos rodiklius.
- Sportuoti – judėjimas ne tik stiprina širdį, bet ir mažina stresą bei padeda išlaikyti sveiką svorį. Prieš pradedant sportuoti, verta pasitarti su gydytoju.
- Rūpintis emocine sveikata, kontroliuoti stresą, depresiją, nerimą.
Ligos prognozė
Ligos baigtis labai priklauso nuo to, kaip stipriai pažeista širdis, bei kokiu metu buvo suteikta pagalba. Ankstyva diagnozė, laiku pradėtas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai leidžia padidinti pasveikimo tikimybę.
Laikykitės gydytojo nurodymų, neapleiskite apsilankymų ir profilaktinių tyrimų, aptarkite ilgalaikę priežiūrą. Tokiu būdu bus galima sumažinti ligos pasikartojimo ar komplikacijų riziką.
Patyrus širdies infarktą, dažnai rekomenduojama širdies reabilitacijos programa – ji padeda atgauti jėgas, sustiprinti širdį ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kada kreiptis į medikus?
Jei pasireiškia ūminio koronarinio sindromo simptomai, būtina nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į skubią pagalbą – kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo geresnės pasveikimo galimybės.
Kokią informaciją verta turėti?
Gydytojai paklaus apie jūsų simptomus, kada jie prasidėjo, kiek laiko truko ir kokio stiprumo jie buvo. Pasiruoškite atsakyti į šiuos klausimus:
- Kada pirmą kartą pajutote simptomus?
- Ką veikėte tuo metu?
- Kokie buvo simptomai ir kiek laiko jie truko?
- Kokioje vietoje jautėte skausmą ar kitą diskomfortą?
- Kokio stiprumo buvo skausmas (nuo 1 iki 10)?
- Kokiomis ligomis sergate?
- Kokius vaistus vartojate šiuo metu?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
