Ūminis raumenų silpnumas, staiga užklumpantis ir paveikiantis įvairias kūno dalis – tokią žinią dažniausiai lydi retas neurologinis sutrikimas, vadinamas ūmine flakidine mielitu (ŪFM). Dažniausiai ši būklė pasireiškia vaikystėje, tačiau gali užklupti ir suaugusiuosius. Tokie simptomai kaip atsiradęs raumenų silpnumas, pasikeitęs refleksų aktyvumas ar net kvėpavimo sutrikimai dažnai prasideda netikėtai ir progresuoja per kelias valandas arba dienas.
Kas yra ūminis flakidinis mielitas?
Ūminis flakidinis mielitas – tai reta, sunki nervų sistemos liga, kurios metu uždegimas pažeidžia nugaros smegenų pilkąją medžiagą. Būtent ši nervinio audinio dalis atsakinga už raumenų judesių valdymą. Sutrikimas pasireiškia staigiu vienos ar kelių galūnių silpnumu, sumažėjusiu raumenų tonusu ir refleksų praradimu. Kai kuriais atvejais gali sutrikti ir kvėpavimas, nes pažeidžiami raumenys, užtikrinantys kvėpavimo veiklą.
ŪFM diagnozė nėra sena – apie ją daugiau sužinota tik pastaraisiais metais, kai mokslininkai išskyrė ją iš kitų panašių ligų, pavyzdžiui, skersinio mielito. Kartais šis sutrikimas gali būti painiojamas ir su kitomis būklėmis, pavyzdžiui, Guillain-Barré sindromu.
Skirtumai nuo kitų neurologinių ligų
Nors tiek ūminis flakidinis mielitas, tiek Guillain-Barré sindromas sukelia raumenų silpnumą, šios ligos iš esmės skiriasi. Guillain-Barré sindromo atveju, autoimuninė reakcija pažeidžia periferinius nervus, o ŪFM pažeidžia nugaros smegenų pilkąją medžiagą. Be to, Guillain-Barré sindromo metu silpnumas kyla nuo kojų ir keliauja į viršų, o ūminio flakidinio mielito atveju gali pradėti silpti bet kuri galūnė – ranka ar koja. Taip pat Guillain-Barré sindromas dažniau pasitaiko vyresniems suaugusiesiems, o ŪFM dažniausiai diagnozuojamas vaikams iki 7 metų.
Kurie asmenys dažniausiai serga?
Net apie 90% visų ūminio flakidinio mielito atvejų nustatomi vaikams nuo 1 iki 7 metų amžiaus, nors gali susirgti ir suaugusieji. Tai itin reta liga – statistiškai per metus suserga mažiau nei vienas žmogus iš milijono. Ligos protrūkiai dažniau stebimi tam tikruose geografiniuose regionuose ir dažniausiai pasikartoja kas dvejus metus, ypač šiltuoju metų laiku.
Ūminio flakidinio mielito simptomai
- Staigus vienos ar kelių galūnių silpnumas (ypač dažnai nukenčia rankos)
- Raumenų tonuso sumažėjimas
- Refleksų praradimas (arefleksija)
- Judesių koordinacijos bei pusiausvyros sutrikimai
- Pablogėjusi akių ar vokų judesių kontrolė, akių vokų nusileidimas
- Veido raumenų silpnumas ar nusileidimas
- Rijimo sunkumai
- Nerišli kalba
- Skausmas galūnėse, kakle ar nugaroje
- Sutrikęs šlapimo pūslės bei žarnyno veiklos valdymas
Pavojingiausia komplikacija yra kvėpavimo raumenų susilpnėjimas, kuris gali lemti kvėpavimo nepakankamumą – ši būklė reikalauja skubios pagalbos. Kvėpavimo nepakankamumui būdinga labai greitas, paviršutiniškas kvėpavimas, ypatingas nuovargis, mieguistumas, neramumas.
Priežastys
Nors tiksli ūminio flakidinio mielito priežastis vis dar nėra galutinai patvirtinta, žinoma, kad dažniausiai prieš šios ligos pradžią žmonės būna persirgę virusine infekcija, dažnai peršalimo tipo arba karščiavimu pasireiškiančia liga. Ypač dažnai siejamas enterovirusas D68 ir enterovirusas A71 – jie sukelia kvėpavimo takų infekcijas bei yra aptinkami protrūkių metu.
Diagnostika
Dėl savo retumo ir panašumo į kitus neurologinius susirgimus, ūminio flakidinio mielito diagnozė nėra lengva. Gydytojai remiasi išsamia paciento simptomų analize, gyvenimo istorija ir atliekamais išsamiais tyrimais:
- Išsamus fizinis ir neurologinis ištyrimas
- Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT): leidžia aptikti pokyčius nugaros smegenų pilkojoje medžiagoje – tai patikimiausias diagnostikos būdas
- Smegenų skysčio (CSF) tyrimas, norint nustatyti uždegimą
- Nervų laidumo tyrimai (naudojant elektrinius impulsus)
- Elektromiografija – raumenų veiklos tyrimas
Gydymo galimybės
Šiuo metu nėra nė vieno specifinio gydymo metodo ar vaisto, galinčio išgydyti ūminį flakidinį mielitą. Pagrindinis dėmesys skiriamas simptomų kontrolei, reabilitacijai ir paciento funkcijų išlaikymui. Gydymą rekomenduojama patikėti neurologams, turintiems šios srities patirties.
Norint išvengti raumenų atrofijos ir mažinti ilgalaikę negalią, taikoma fizioterapija bei ergoterapija. Kai kuriais atvejais didelę naudą gali duoti operacijos, apsaugančios nuo raumenų sunykimo. Kadangi ūminis flakidinis mielitas vis dar mažai ištirta liga, gydymo patirtys kaupiasi ir nuolat tobulėja.
Prevencijos būdai
Deja, negalima tiksliai pasakyti, kaip visiškai apsisaugoti nuo šio sutrikimo, nes jo tikroji priežastis dar nenustatyta. Vis dėlto prevencija siejama su virusinių infekcijų mažinimu:
- Dažnas ir kruopštus rankų plovimas muilu
- Vengimas liesti veidą rankomis, kurios nebuvo nuplautos
- Kontaktų su sergančiais žmonėmis ribojimas
- Rekomenduojamų skiepų atnaujinimas
- Dažnas dažniausiai liečiamų paviršių valymas ir dezinfekcija
Ilgalaikės prognozės ir galimos komplikacijos
Kadangi ūminis flakidinis mielitas – palyginti nauja diagnozė, kol kas trūksta išsamių duomenų apie ilgalaikę ligos eigą. Didžioji dauguma sergančiųjų, taikant nuolatinę reabilitaciją, pamažu stiprėja, tačiau visiškai pasveiksta mažiau nei 10% pacientų.
Sunkiausia komplikacija – stipriai pažeisti kvėpavimo raumenys, o dėl to išsivysto kvėpavimo nepakankamumas. Tokiais atvejais gali prireikti dirbtinio kvėpavimo aparatų. Apie trečdaliui sergančiųjų reikalinga intubacija ir ventiliacija. Be to, galimos rimtos neurologinės komplikacijos, tokios kaip kūno temperatūros svyravimai, neįprastas arterinis spaudimas, širdies ritmo sutrikimai, kurie taip pat gali kelti rimtą pavojų.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei jūs arba jūsų vaikas pastebite staiga atsiradusį raumenų silpnumą vienoje ar keliose galūnėse, labai svarbu nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į medikus. Ligai progresuojant, gali grėsti rimtesni sutrikimai, tokie kaip kvėpavimo problemos.
Tiems, kuriems jau nustatyta ūminio flakidinio mielito diagnozė, būtini reguliarūs vizitai pas gydytojus ir nuolatinė fizioterapija ar kitos reabilitacijos priemonės, skirtos stebėti ligos eigą ir užtikrinti kuo geresnį judėjimo funkcijų atstatymą.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
