Uremija – tai pavojinga būklė, atsirandanti, kai inkstai nustoja veikti ir nebegali pašalinti iš organizmo nuodingų medžiagų. Ji būdinga netinkamai gydomai ar užleistai inkstų nepakankamumo eigai, kai susikaupia tiek daug toksinų, kad ima ryškėti įvairūs nusiskundimai. Tokia būklė gali baigtis koma ar net mirtimi, jei laiku nesuteikiama pagalba.
Kaip veikia sveiki inkstai?
Sveiki inkstai nuolat filtruoja kraują, pašalindami nereikalingas medžiagas ir skysčio perteklių. Susidarę atliekos ir skysčiai iš organizmo pasišalina su šlapimu. Be to, inkstai padeda organizme išlaikyti subalansuotą rūgščių, elektrolitų, hormonų, tokių kaip vitamino D ar eritropoetino, lygį. Sutrikus šioms funkcijoms, toksinai kaupiasi, pažeisdami visą organizmą.
Uremijos atsiradimo priežastys
Dažniausiai uremija išsivysto kaip paskutinė lėtinės inkstų ligos (LIL) stadija, vadinama galutiniu inkstų nepakankamumu. Dažniausiai LIL progresuoja daugelį metų, tačiau ūmiu atveju dėl staigaus inkstų sužalojimo uremija gali prasidėti ir žaibiškai. Pagrindinės lėtinio inkstų pažeidimo priežastys yra diabetas bei aukštas kraujospūdis – šios ligos dažniausiai ir nuveda prie inkstų nepakankamumo. Bet kokia kita būklė, sukelianti ilgalaikį inkstų pažeidimą, taip pat gali privesti prie uremijos.
Kurioje stadijoje pasireiškia uremija?
Uremija būdinga tik pažengusiai inkstų ligos stadijai, kai organai jau neveikia – tai IV lėtinės inkstų ligos stadija. Dėl tinkamos gydytojų priežiūros daugeliui žmonių ši būklė pasitaiko retai, nes inkstų veikla stebima, o būtiniausias gydymas – dializė ar transplantacija – skiriamas dar prieš pasireiškiant ryškiems uremijos simptomams.
Kas dažniausiai susiduria su uremija?
Didžiausią riziką patirti uremiją turi tie žmonės, kuriems jau yra inkstų nepakankamumas, tačiau gydymas (dializė arba transplantacija) nepradėtas laiku. Kai žmogus nežino, kad turi lėtinę inkstų ligą, gydymo pradžia gali uždelsti ir išsivystyti gyvybei pavojinga uremija.
Uremijos simptomai
- Pirmieji požymiai dažniausiai yra pykinimas, vėmimas ir apetito stoka. Tai neretai pasireiškia rytais arba uodžiant maistą. Dažnas žmogus pradeda vengti valgio, nesijaučia išalkęs.
- Paaiškėja nepaaiškinamas svorio kritimas.
- Atsiranda sunkumų mąstant, sunkiau susikaupti, pasireiškia atminties pablogėjimas.
- Žmogus jaučia nuovargį, bejėgiškumą.
- Gali prasidėti dusulys, jaučiamas oro trūkumas.
- Burna įgauna metalo skonį.
- Varžo raumenų spazmai.
- Pradeda niežėti oda.
Negydomos ar stipriai pažengusios uremijos požymiai:
- Būdingas kvapas iš burnos, primenantis šlapimą.
- Geltonai baltos druskų nuosėdos ant odos – vadinamoji “uremijos šalna”.
- Krūtinės skausmas dėl širdiplėvės uždegimo.
- Stiprūs raumenų trūkčiojimai ar net traukuliai.
- Sąmonės netekimas, koma.
Kokias komplikacijas gali sukelti uremija?
- Kraujo sistemos sutrikimai: dėl eritropoetino trūkumo prasideda mažakraujystė, o dėl trombocitų funkcijos sutrikimų – kraujavimas.
- Kaulų trapumas ir jų ligos, nes inkstai nebesugeba reguliuoti kalcio, fosforo ir vitamino D apykaitos.
- Širdies ir kraujagyslių komplikacijos: dažnai kaupiasi skystis apie širdį (perikardo ertmėje), vystosi uždegimas (perikarditas).
- Smegenų pažeidimai: nuodingų medžiagų poveikis sukelia encefalopatiją, pasireiškia traukuliais, mieguistumu, net koma.
- Virškinimo sistemos, mitybos sutrikimai (prasta mitybos būklė), moterims – nevaisingumas.
Uremijos nustatymas
Nustatyti uremijos diagnozę padeda gydytojo konsultacija, ligos ir šeimos istorija bei fizinis ištyrimas. Ypač svarbūs kraujo tyrimai, leidžiantys įvertinti inkstų veiklą. Pagrindiniai jų:
- Skaičiuojamas eGFR (apytikslis glomerulų filtracijos greitis), gaunamas pagal kreatinino kiekį kraujyje. Šis rodiklis parodo, kaip efektyviai inkstai išvalo kraują. Paprastai uremijos atveju eGFR būna mažas (dažniausiai 15 ar mažiau).
- Kraujo karbamido (BUN) tyrimas. Šis rodiklis atspindi baltymų skilimo produktų kiekį kraujyje. BUN kartais labai padidėja, bet jo rodmuo labiau atspindi toksinų susikaupimą, nei pačios uremijos sunkumą. Uremija gali išsivystyti net kai BUN nėra labai aukštas.
Be šių kraujo tyrimų, prireikus atliekami instrumentiniai ištyrimai, pavyzdžiui, inkstų echoskopija – ji padeda nustatyti inkstų dydį, formą, randus ar užsikimšimus dėl akmenų, taip pat įvertinti galimas traumas.
Kaip gydyti uremiją?
Vienintelis kelias visiškai pašalinti uremiją – tai atkurti normalų inkstų darbą. Dažniausiai taikoma procedūra yra dializė – kraujo valymas, kuri gali būti dviejų tipų:
- Hemodializė – kraujas filtruojamas per specialų aparatą išorinėje organizmo dalyje.
- Peritoninė dializė – kraujas valomas naudojant specialų tirpalą ir pilvo sienos gleivinę.
Kitas gydymo būdas – inkstų persodinimas. Tai dažniausiai taikomas metodas ilgesniam laikui, nes pažeistą organą pakeičia donoro inkstas. Persodinti galima tiek gyvo, tiek mirusio donoro inkstą. Persodinimas paprastai laikomas geresniu pasirinkimu nei dializė, tad visada svarstoma ši galimybė.
Pagalbinis gydymas
Nors medikamentai negali tiesiogiai gydyti uremijos, gydytojas gali paskirti priemonių, kad būtų palengvintas bendras organizmo nusilpimas:
- Eritropoetino preparatai, padedantys mažinti mažakraujystę.
- Geležies papildai, jei trūksta geležies organizme.
- Priemonės, stiprinančios kaulus – kalcio, vitamino D papildai, fosfatų surišėjai.
- Kitos lėtinės inkstų ligos gydymui skirtos priemonės: vaistai kraujospūdžiui mažinti, širdies ligų gydymui.
Kaip išvengti uremijos?
Jei vystosi galutinis inkstų nepakankamumas, būtina reguliariai daryti dializę tam, kad kenksmingos medžiagos neatsirastų ir nekenktų organizmui. Jei sergama lėtine inkstų liga, reikėtų imtis priemonių, stabdančių šios ligos progresavimą:
- Sistemingai lankytis pas nefrologą.
- Kontroliuoti cukrinį diabetą, kraujospūdį bei kitas gretutines ligas.
- Vaistus vartoti tik taip, kaip nurodo gydytojas.
- Vengti vaistų ir cheminių medžiagų, galinčių pakenkti inkstams – tai nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, alkoholis, kai kurie vidurius laisvinantys preparatai, narkotinės medžiagos.
- Rinktis sveiką, širdžiai palankią mitybą.
- Būti fiziškai aktyviam.
- Išlaikyti tinkamą kūno svorį.
- Mesti rūkyti.
Gyvenimo prognozė ir gyvenimo kokybė sergant uremija
Be dializės ar transplantacijos, sunkios uremijos eiga yra labai grėsminga – žmogus gali išgyventi vos kelias savaites ar net dienas. Ši būklė reikalauja kruopštaus stebėjimo, nuolatinio gydymo ir kontrolės. Kai kuriems ligoniams, jei dėl kitų sunkių ligų dializė nėra pasirenkama, gydytojai padeda rūpintis simptomais ir gyvenimo kokybe.
Mityba ir kasdieniai pokyčiai
Sergant lėtine inkstų liga, svarbu laikytis širdžiai palankios, mažai druskos turinčios mitybos. Gali tekti atsisakyti ar koreguoti kai kuriuos vaistus. Daugiau apribojimų atsiranda pažengusios stadijos pacientams, kuriems pakyla kalio, fosforo ar prieskydinių liaukų hormono kiekiai kraujyje. Tokiais atvejais būtina pasitarti su nefrologu ar specializuotu dietologu, kuris padės sudaryti jums tinkamą mitybos planą.
Dažnai rekomenduojama riboti kalio, fosforo ir baltymų suvartojimą, tačiau šias rekomendacijas geriausia aptarti su specialistu.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Reguliari inkstų funkcijos stebėsena yra būtina visiems, kurie turi didesnę inkstų ligų riziką. Pasitarti su gydytoju reikėtų, jei:
- Yra paveldimas polinkis į inkstų ligas.
- Buvote patyrę inkstų traumą.
- Nuolat pakilęs kraujospūdis.
- Pastebite šlapinimosi įpročių pokyčius.
- Pasirodo patinimų, ypač čiurnų, plaštakų ar veido srityje.
- Nuolat naudojate nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.
Kada būtina skubiai vykti į gydymo įstaigą?
- Staigus elgsenos pakitimas.
- Krūtinės skausmas.
- Nepavyksta susikoncentruoti arba jaučiamas sumišimas.
- Sutrikęs orientavimasis aplinkoje.
- Oro trūkumas, dusulys.
- Mieguistumas, silpnumas.
- Ilgai trunkantis pykinimas, vėmimas.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokie rodikliai rodo, kad man – uremija?
- Ar turiu keisti savo mitybą ar gyvenimo būdą?
- Kokį gydymą rekomenduojate mano situacijoje?
- Ar galėtumėte nukreipti pas nefrologą?
- Gal žinote pagalbos ar palaikymo grupes žmonėms su inkstų ligomis?
