Urinoma – tai šlapimo sankaupa, susidaranti retroperitoninėje erdvėje, esančioje už pilvapleivės, kuri supa pilvo ertmės organus. Ši jungtis apima tokias struktūras kaip žarnynas, skrandis, kepenys ir šlapimo pūslė.
Kaip susiformuoja urinoma?
Urinoma atsiranda tada, kai šlapimas dėl įvairių priežasčių patenka iš šlapimo takų į retroperitoninę sritį ir sumaišomas su ten esančiais riebalais. Dažniausiai taip nutinka, kai sutrinka šlapimo tekėjimas ir dalis jo ima sunktis į aplinkinius audinius.
Šlapimo sistemos veikimas
Mūsų organizmas per maistą gauna įvairių medžiagų, o nereikalingas atlieka su šlapimu išskiria šalinimo sistema. Šio proceso metu:
- Inkstai filtruoja kraują ir šalina toksinus, iš jų susiformuoja šlapimas.
- Šlapimas nuteka į šlapimtakius – vamzdelius, jungiančius inkstus su šlapimo pūsle.
- Šlapimo pūslė kaupia šlapimą, kol ateina laikas pasišlapinti.
- Pasišlapinus, šlapimas išeina per šlaplę.
Kuriose vietose dažniausiai randama urinoma?
Dažniausiai šios šlapimo sankaupos susiformuoja būtent retroperitoninėje dalyje – užpakalinėje pilvo sienos srityje.
Ką reiškia šlapimo ekstravazacija?
Kai dėl kliūčių ar traumų šlapimas negali laisvai pasišalinti į išorę, dalis jo patenka į aplinkinius audinius – dažnai retroperitoninę erdvę. Tokia būklė vadinama šlapimo ekstravazacija.
Urinomos simptomai
Daugelis žmonių, kuriems susiformuoja urinoma, gali pastebėti pilvo srityje apčiuopiamą darinį. Kiti pastebimi požymiai gali būti:
- pilvo skausmas,
- bendras negalavimas, kai sunku nustatyti tikslią priežastį,
- svorio kritimas be aiškaus paaiškinimo.
Urinomos priežastys
Dažniausiai urinoma išsivysto dėl ligų ar būklių, sukeliančių šlapimo takų užsikimšimą, tokių kaip:
- šlapimo pūslės vėžys,
- akmenys šlapimo pūslėje,
- retroperitoninė fibrozė,
- retroperitoniniai navikai,
- pilvo ar dubens traumos,
- šlapimtakio ir inksto sandūros susiaurėjimas.
Be to, urinoma gali atsirasti ir po pilvo ertmės ar šlapimo sistemos operacijų.
Kaip diagnozuojama urinoma?
Diagnozuojant šią būklę dažniausiai reikia įvairių tyrimų, kurie leidžia pamatyti šlapimo sankaupą kūno viduje, pavyzdžiui:
- kompiuterinė tomografija (KT),
- fluoroskopija – tai judančio rentgeno principas,
- magnetinio rezonanso tomografija (MRT),
- ultragarsinis tyrimas.
Kaip galima sumažinti urinomos riziką?
Visų užkirsti kelio urinomos susidarymui nėra įmanoma, tačiau galima sumažinti galimų šlapimo takų užsikimšimų tikimybę, taikant kasdienius sveikos gyvensenos įpročius:
- vartokite pakankamai vandens,
- stenkitės iki galo pasišlapinti pasinaudojus tualetu,
- reguliariai mankštinkitės,
- apribokite alkoholio ir kofeino kiekį,
- praktikuokite Kėgelio pratimus, stiprinančius dubens raumenis,
- atsisakykite rūkymo,
- jei jaučiate norą šlapintis, neatidėliokite, kad išvengtumėte šlapimo takų infekcijų.
Kokia ligos eiga ir prognozė?
Dauguma mažesnių urinomos atvejų netrikdo kasdienio gyvenimo. Tačiau jei šlapimo sankaupa yra didesnė, dažniausiai tai reiškia rimtesnę priežastį – užsikimšimą, kurį reikia gydyti. Daugelis žmonių po pagrindinės ligos gydymo daugiau nepatiria urinomos problemų.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
Jei jums buvo diagnozuota arba įtariama urinoma, galite aptarti su savo gydytoju:
- kas galėjo sukelti urinomos susidarymą?
- ar pas mane yra kokia nors liga, dėl kurios išsivystė ši būklė?
- kokius tyrimus būtina atlikti?
- kokios gydymo galimybės yra taikomos?
- kokia tikimybė, kad urinoma gali vėl susiformuoti po gydymo?
