Dusulys (asfiksija) – tai būklė, kai organizmas nebegauna ar gauna per mažai deguonies, o tai gali kelti rimtą pavojų sveikatai ir net gyvybei. Sutrikęs deguonies tiekimas blogina kvėpavimą ir gali lemti sąmonės netekimą ar mirtį. Šis terminas dar žinomas kaip asfiksija ar uždusimas.
Kokios egzistuoja dusulio rūšys?
Dusulys gali pasireikšti įvairiomis formomis, priklausomai nuo jo priežasties:
- Mechaninė asfiksija. Tai atvejai, kai kvėpavimo takai užspaudžiami ar užkemšami išorinės jėgos ar objektų (pavyzdžiui, netinkama kūno padėtis ar daiktas ant kaklo).
- Trauminė asfiksija. Šio tipo dusulys kyla, kai stipri išorinė jėga smogia į krūtinę (pvz., eismo įvykio metu). Tokiu atveju kraujas priverstinai teka iš širdies atgal į venas ir galvą.
- Gimdymo laikotarpio asfiksija. Tai deguonies trūkumas kūdikiui kelias akimirkas prieš, per arba po gimimo.
- Spaudžiamoji asfiksija. Ši rūšis atsiranda suspaudus krūtinę ar pilvą, pavyzdžiui, minioje ar nelaimingo atsitikimo metu, kai žmogus užspaustas kitų kūnų ar sunkių objektų.
Kaip dažnai pasitaiko dusulys?
Dusulio atvejų pasitaiko gana dažnai. Jis dažnai įvardijamas kaip pagrindinė netyčinės mirties priežastis kūdikiams iki vienerių metų. Be to, kasmet visame pasaulyje nuo dusulio miršta tūkstančiai žmonių.
Kaip deguonies trūkumas veikia organizmą?
Dusulio metu organizmas reaguoja į deguonies stoką įvairiais būdais, priklausomai nuo to, kas užkerta kelią normaliam kvėpavimui:
- Svetimkūnis kvėpavimo takuose. Jei kvėpavimo taką užkemša maistas ar kitas daiktas, organizme kaupiasi anglies dioksidas, o deguonies tiekimas nutrūksta. Reaguojant į tai, gali pasikeisti odos spalva, bandoma kosėti ar griebtis už kaklo, pakyla kraujospūdis, pagreitėja pulsas, širdis ima plakti ritmiškai.
- Nuskendimas. Maždaug dešimtadaliu atvejų, panirus į vandenį, balso stygos refleksiškai susitraukia ir visiškai užkerta kvėpavimo takus – žmogus uždūsta, net jei į plaučius nepakliūva vandens. Daugiau nei 90 % paskendus vanduo patenka į kvėpavimo takus, keičiantis dujų kiekiui kraujyje, pažeidžiamos kraujo ląstelės ir sutrinka vidaus organų darbas. Druskingas vanduo iš kraujo pritraukia skysčius į plaučius, taip dar labiau trukdydamas kvėpavimą.
Dusulio simptomai
- Trumpas kvėpavimas arba seklus kvėpavimas.
- Staigus ar gilus alsavimas.
- Prarasta sąmonė.
- Kosulys.
- Užkimęs, pasikeitęs balsas.
- Sunku ištarti ar visai neįmanoma kalbėti.
- Odos, lūpų spalvos pokyčiai (paraudimas, pamėlynavimas, papilkėjimas).
- Rijimo problemos.
- Atminties sutrikimai.
- Nevalingas šlapinimasis ar tuštinimasis.
- Svaigimas.
- Galvos skausmai.
Priežastys, galinčios sukelti dusulį
- Anafiksija. Sunki alerginė reakcija, kurią dažnai išprovokuoja maisto produktai. Prie sunkaus priepuolio gali prisidėti pykinimas, patinusi veido dalis ir kitos reakcijos.
- Astma. Lėtinė liga, kai kvėpavimo takai reaguoja į dulkes, žiedadulkes, tabako dūmus ar kitas medžiagas.
- Padėties sukelta asfiksija. Kai kūnas ilgą laiką būna tokioje padėtyje, kuri trukdo kvėpuoti – itin pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams.
- Cheminė asfiksija. Kai kvėpuojama pavojingomis medžiagomis, kurios pakeičia deguonį arba blokuoja jo pasisavinimą (anglies monoksidas, cianidai, tam tikros buitinės chemijos priemonės).
- Narkotinių vaistų perdozavimas. Opioidų ar kitų stiprių nuskausminamųjų perteklius lėtina arba stabdo kvėpavimą.
- Skendimas. Deguonies trūkumą gali sukelti panirimas į vandenį ar kitą skystį.
- Kvėpavimo takų užsikimšimas. Dažniausiai kyla užspringus maistu ar vemiant, ypač jei žmogus būna apsvaigęs.
- Pasmaugimas. Kaklą suspaudus rankomis, virve ar kitu daiktu taip pat blokuojami kvėpavimo takai.
Kaip nustatomas dusulys?
Dusulys – tai ekstremali situacija, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos. Jei žmogus ar vaikas staiga ima dusti, svarbu kuo greičiau pasitarti, ar žmogus springsta. Jei jis negali atsakyti, reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- Griebimasis už kaklo (vadinamasis universalus užspringimo gestas).
- Sunkus, silpnas kosulys.
- Švilpiantis garsas kvėpuojant.
- Negalėjimas kalbėti.
- Sąmonės praradimas.
Jei kūdikis nebepajėgia kvėpuoti, jį gali išduoti silpnas verksmas, seklus kosulys, keista laikysena ar vangumas.
Ar reikia duoti gerti, jeigu žmogus nevaro oro?
Tokioje situacijoje nederėtų duoti kokio nors skysčio – tai gali dar labiau užblokuoti kvėpavimo takus.
Kokie tyrimai taikomi diagnozuojant dusulį?
Jeigu kvėpavimo takai tik iš dalies užkimšti, gali būti paskirta rentgenograma ar bronchoskopija, padedanti nustatyti ir pašalinti trukdį.
Dusulio gydymas
Dusulio gydymo būdai tiesiogiai priklauso nuo jo priežasties. Gali būti taikomos šios priemonės:
- Gaivinimas (CPR). Krūtinės paspaudimai padeda išlaikyti kraujotaką kol širdis vėl pradeda plakti.
- Pilvo paspaudimai (Heimlicho manevras). Šiais judesiais siekiama pašalinti objektą iš kvėpavimo takų.
- Vaistai. Tai gali būti inhaliatoriai sergant astma, adrenalino švirkštas nuo alergijų ar tam tikri priešnuodžiai apsinuodijus.
- Burnos į burną kvėpavimas. Tai pagalba, kai žmogus netenka sąmonės dėl skendimo ar narkotikų perdozavimo.
- Deguonies terapija. Kvėpavimo vamzdeliai, deguonies kaukės ar ventiliatoriai padeda aprūpinti organizmą deguonimi.
Kaip galima apsisaugoti nuo dusulio?
Norint apsisaugoti, labai svarbu būti atidiems ir imtis atsargumo priemonių. Valgydami gerai sukramtykite maistą ir nekalbėkite pilna burna, ypač, jei netoliese yra mažų vaikų – pasirūpinkite, kad jie valgytų mažais kąsneliais ir neskubėtų. Turintiems alergijų rekomenduojama visuomet su savimi turėti medicinos pagalbos švirkštą-adrenaliną, o prieš valgant naują produktą būtinai patikrinti jo sudėtį.
Plaukiant ar pramogaujant prie vandens telkinių patariama nesimaudyti vieniems ir dėvėti gelbėjimosi liemenę. Sergantiesiems astma reikėtų nuolat turėti inhaliatorių.
Būtinai namuose įsidiekite anglies monoksido detektorius, o degimo įrenginius (krosnį, šildytuvą, orkaitę) patikrinkite kartą per metus, geriausia – patikėkite tai specialistams.
Ko galima tikėtis patyrus dusulį?
Laiku suteikus pagalbą ir pašalinus dusulio priežastį, prognozė dažniausiai gera. Tačiau jei nedelsiant negaunama pagalba, pasekmės gali būti labai rimtos – nuo ilgalaikių galvos smegenų pažeidimų iki insulto ar mirties.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Ką daryti, jeigu šalia esantis žmogus staiga nebekvėpuoja?
- Ar gali būti ilgalaikių ar negrįžtamų sveikatos sutrikimų dėl dusulio?
- Ar galiu turėti alergijų tam tikriems produktams?
- Ar turėčiau pasikonsultuoti su alergologu?
- Kaip galiu išvengti dusulio ateityje?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
