Posteriorinė žievės atrofija – tai itin retai pasitaikantis ir palaipsniui progresuojantis neurodegeneracinis sutrikimas, kuris paveikia regėjimo valdymą atsakingą smegenų dalį. Dažniausiai šia liga suserga žmonės, sulaukę 50–60 metų.
Kas yra posteriorinė žievės atrofija?
Šios būklės metu prarandama dalis neuronų – smegenų ląstelių – užpakalinėje galvos smegenų žievėje, vadinamoje posteriorine žieve. Ji sudaryta iš dešiniojo ir kairiojo parietalinio bei pakaušio skilčių. Būtent šios sritys analizuoja regimuosius signalus, padedančius atpažinti, suprasti bei tinkamai interpretuoti pasaulį, kurį matome akimis.
Ligai progresuojant, smegenų dalys, atsakingos už regėjimo apdorojimą, mažėja, todėl kyla vis daugiau sunkumų kasdieniame gyvenime.
Posteriorinės žievės atrofijos simptomai
Pirmuosius ženklus dažniausiai galima pastebėti vidutinio amžiaus žmonėms. Jie gali būti labai įvairūs, tačiau dažniausiai prasideda nuo regos sutrikimų, kurie gali pasireikšti taip:
- keliant sunkumų skaityti – linijos lape tarsi maišosi, raidės ir žodžiai susilieja ar net “nuslysta” nuo puslapio;
- sunku orientuotis erdvėje, pavyzdžiui, įvertinti atstumą tarp laiptų pakopų arba tarp automobilio ratų ir bortelio;
- atsiranda baimė naudotis eskalatoriais, nes sunku suprasti, kada žengti žingsnį;
- nukenčia orientacija – tampa sudėtinga atskirti dešinę nuo kairės pusės;
- pasimeta gebėjimas pažinti veidus, daiktus ar pastatus;
- dažnesni susidūrimai su baldais, durų staktomis ar kitais objektais, kurie stovi priešais;
- kyla sunkumų naudojantis skaičiais ar telefono klaviatūra, net jei telefono numeris žinomas mintinai;
- nesugebama rasti buities prietaisų mygtukų ar jungiklių ten, kur tikimasi juos matyti;
- neretai išryškėja padidėjęs nerimas, kuris gali būti susijęs su pojūčiu, kad kažkas negerai, net jei pats žmogus negali tiksliai paaiškinti savo pojūčių.
Mokslininkai įtaria, jog šia liga sergančiųjų nerimas gali būti susijęs su tai, kad pažeidžiami tinklai, jungiantieji pojūčius, emocijas bei minties procesus. Iš pradžių pasikeitimai šiuose tinkluose gali pasireikšti kaip nerimas ar dezorientacija.
Galimos komplikacijos
- Neryškus matymas iki visiško regėjimo praradimo;
- Padidėjęs polinkis į depresiją ir nuolatinį nerimą;
- Didėja griuvimų rizika, nes prastėja judesių koordinacija ir pusiausvyra;
- Buitinės traumos – pavyzdžiui, rizika nusideginti, nes galima neteisingai interpretuoti, kur yra kaitlentė ar jos valdymo pultas.
Kas sukelia posteriorinę žievės atrofiją?
Dažniausiai ši liga išsivysto dėl kitų neurodegeneracinių ligų. Didžioji dauguma pacientų kartu serga Alzheimerio liga ar Lewy kūnelių demencija. Retesniais atvejais, atrofiją gali sukelti ir tokios būklės kaip Creutzfeldto-Jakobo liga ar kortikobazalinė degeneracija.
Ryšys su Alzheimerio liga
Nors Alzheimerio liga dažnai siejama su atminties sutrikimais, iš tiesų ji gali pasireikšti ir kitomis, nestandartinėmis formomis. Posteriorinė žievės atrofija laikoma viena iš retių Alzheimerio ligos variantų, kuri eidama netradiciniu keliu pirmiausia pažeidžia regimąją informaciją apdorojančias sritis.
Kaip nustatoma ši liga?
Diagnozuojant posteriorinę žievės atrofiją, dažniausiai atliekami įvairūs tyrimai:
- Galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografija;
- Oftalmologinis regos tyrimas, siekiant atmesti kitus regėjimo sutrikimus;
- Nervų sistemos ištyrimas;
- Detali neuropsichologinė įvertinimo programa;
- PET tyrimas (pozitronų emisijos tomografija);
- Lumbalinė punkcija (smegenų skysčio tyrimas).
Gydymo galimybės
Pagrindinis gydymo tikslas – identifikuoti pagrindinę ligos priežastį – dažniausiai tai Alzheimerio liga ar Lewy kūnelių demencija, ir parinkti tinkamiausią simptomų valdymą. Skiriami vaistai, skirti šioms ligoms lėtinti, taip pat siūlomos kognityvinės reabilitacijos, ergoterapijos, psichologinės pagalbos paslaugos.
Vaistų pasirinkimas
- Donepezilis;
- Rivastigminas;
- Galantaminas;
- Lekanemabas.
Jei pacientui išryškėja nerimas arba depresija, skiriami atitinkami medikamentai psichologinei savijautai gerinti.
Ligos eiga ir prognozė
Posteriorinė žievės atrofija progresuoja lėtai – su laiku sunkėja turimi simptomai ir prisideda nauji, kol galų gale pradeda priminti pažengusios Alzheimerio ligos išraiškas.
Gyvenimo trukmė iš esmės prilygsta Alzheimerio liga sergančių asmenų prognozei. Paprastai pacientai išgyvena 10–12 metų po pirmųjų simptomų atsiradimo, nors kiekvieno žmogaus ligos eiga yra individuali.
Kasdienybė su posteriorine žievės atrofija
Neretai didžiausias iššūkis – suprasti, kaip sergantysis mato pasaulį. Pavyzdžiui, žmogus gali atsitrenkti į stalą, nes nors jo akys ir perduoda signalus smegenims, pažeista žievė nesugeba tinkamai jų apdoroti.
Padėti gali paprastos priemonės, pvz., aiškūs ir laisvi praėjimai namuose ar saugumo priemonės, kad nereikėtų atsisakyti savarankiškumo. Specializuotos specialistų komandos padeda pritaikyti namų aplinką ir suteikia patarimų šeimai.
Kada būtina kreiptis į sveikatos specialistus?
Pasteriorinės žievės atrofijos simptomai iš pradžių progresuoja lėtai, todėl svarbu žinoti, kokių pokyčių tikėtis. Aptarkite su gydytoju artimiausių mėnesių ir metų perspektyvas, galimus naujus simptomus ir būdus, kaip kuo ilgiau išlaikyti kokybišką gyvenimą.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kaip tiksliai nustatoma ši diagnozė?
- Kokie procesai vyksta mano smegenyse?
- Kaip tvarkytis su esamais simptomais?
- Ar egzistuoja vaistai, galintys palengvinti simptomus?
- Kaip ši būklė paveiks mano kasdienį gyvenimą?
- Kokių pokyčių galima tikėtis artimiausiu metu?
- Kaip planuoti ateitį, žinant šią diagnozę?
