Vaikų kalbos apraksija – tai reta kalbos sutrikimo forma, kai vaikui tampa sunku ištarti žodžius aiškiai. Nors mintys ir norimos pasakyti frazės būna aiškios, dėl nervinių impulsų perdavimo sutrikimų smegenys negali tinkamai „vadovauti“ burnos, liežuvio ir kitų kalbos organų judesiams. Dėl to vaiko kalba gali būti nerišli, sunkiai suprantama.
Kas yra vaikų kalbos apraksija?
Vaikų kalbos apraksijos metu nerviniai keliai, jungiantys smegenis su burnos ir balso raumenimis, veikia ne taip, kaip turėtų. Vaikas gerai supranta, ką nori pasakyti, tačiau kyla sunkumų įgyvendinant kalbinius judesius – dėl to kalba tampa neaiški ar netinkama. Šis kalbos sutrikimas nėra susijęs su mąstymo ar intelekto sunkumais.
Šis sutrikimas kartais dar vadinamas vystomąja kalbos apraksija arba vystomąja verbalinė dyspraxija. Nors išgydyti visiškai kol kas nėra galimybės, anksti pradėjus specializuotą kalbos terapiją galima pasiekti itin gerų pokyčių – dauguma vaikų išmoksta aiškiai kalbėti arba žymiai pagerina savo gebėjimus.
Vaikų kalbos apraksijos simptomai
Ankstyvieji požymiai
Vaikai, kuriems pasireiškia šis sutrikimas, dažnai nuo pat kūdikystės pasižymi tam tikrais požymiais:
- Retai ar visai neburbuliuoja kūdikystėje, jų garsų įvairovė ribota.
- Gali pradėti tarti pirmuosius žodžius vėliau nei įprasta.
- Tarp skiemenų ar garsų daro neįprastai ilgas pauzes.
- Kiekvieną kartą ištaria žodžius skirtingai arba netaisyklingai.
- Naudoja labai mažai skirtingų garsų.
- Turi sunkumų valgydami – sunkiai kramto ar ryja.
Augant pastebimi simptomai
- Žodžius turi pabandyti ištarti keletą kartų, kol pasako teisingai.
- Sunku pereiti nuo vieno skiemens prie kito, ypač ilgesniuose žodžiuose.
- Dažnai klysta tardami žodžius – iškraipo garsus ar kai kurių jų visiškai neištaria.
- Netolygus kalbos ritmas, keistas balsas, netinkamas žodžių kirčiavimas.
- Nepastovios klaidos – žodį kas kartą ištaria skirtingai.
- Vyresniems nei trejų metų vaikams dažnai sunku būti suprastiems, ypač tiems, kurie jų nepažįsta.
- Galima pastebėti, kad prieš pasakydami žodį, jie lyg ieško reikiamos padėties burna ar lūpomis.
- Ilgesnius žodžius dar sunkiau ištarti aiškiai.
- Klaidos dažnėja, kai vaikas jaudinasi ar patiria stresą.
- Gali būti sunku atkartoti kitų žodžius.
Vaikų kalbos apraksijos priežastys
Mokslininkams dar nepavyko tiksliai išsiaiškinti, kodėl atsiranda vaikų kalbos apraksija. Dažniausiai ją lemia problemos su nerviniais keliais, kurie atsakingi už kalbos judesių planavimą smegenyse ir signalų perdavimą liežuviui, lūpoms, gomuriui. Kai kuriais atvejais šis sutrikimas gali būti susijęs su įgyta smegenų trauma, pavyzdžiui, persirgtu insultu.
Pastebėta, kad tam tikros genetinės mutacijos gali turėti įtakos šio sutrikimo išsivystymui – nustatyta, jog su kalbos apraksija susijusi daugiau nei 20 skirtingų genų.
Kaip nustatoma vaikų kalbos apraksija?
Diagnozę nustato patyręs logopedas. Gydytojas surenka išsamią informaciją apie vaiko raidos istoriją, ankstesnes ligas, įvertina girdėjimo, burnos judesių, kalbos ritmo ir tarimo gebėjimus.
- Įvertinama, ar nėra burnos raumenų silpnumo.
- Stebima, kaip vaikas tarpt plaukiai balsius ir priebalsius.
- Prašoma atlikti paprastus judesius (tarkim, papūsti, nusišypsoti, suapvalinti lūpas), vertinamas judesių greitis ir tikslumas.
- Vertinama, kiek aiškiai kitų žmonių nuomone vaikas kalba.
- Stebima, kaip kinta balso intonacija ar daromos pauzės.
Kartais gali būti rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus – ieškoma genų pokyčių, galinčių sukelti šį sutrikimą.
Kaip gydoma vaikų kalbos apraksija?
Specialus gydymas turi būti individualus ir dažnai intensyvesnis nei kitų kalbos garsų sutrikimų atveju. Daug vaikų į logopedo užsiėmimus eina tris ar penkis kartus per savaitę, kad įgytų reikiamų įgūdžių. Jei simptomai sunkūs, terapija dažnai trunka daugelį metų, ypač jei atsiliekama nuo raidos etapų.
- Nuoseklus darbas su logopedu – dirbama ties atskirais skiemenimis, žodžiais ir trumpomis frazėmis, pagal vaiko individualius gebėjimus.
- Mokoma alternatyvių bendravimo būdų – antai gestų kalbos ar specialių elektroninių įrenginių naudojimo.
- Iškalbos pratimai atliekami ne tik terapijos metu, bet ir namuose ar kasdienėje veikloje, kad kalbiniai judesiai taptų automatiniai.
Kada reikėtų kreiptis į specialistą?
Reikėtų pasikonsultuoti su specialistu, jei pastebite nors kelis būdingus kalbos apraksijos požymius, ypač jei vaikas vėluoja ištarti pirmuosius žodžius, jiems sunku vardinti daiktus arba nuolat jaučiasi susierzinęs dėl nesuprantamos kalbos.
Kritiniais atvejais, jei vaikas sunkiai valgo, ryja arba neturi koordinuotų burnos judesių, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Prevencija
Šiuo metu nėra žinomo būdo užkirsti kelią šiam kalbos sutrikimui. Nors kai kurios vaikų kalbos apraksijos atvejai siejami su genetika, būsimi tėvai, kuriems rūpi genetinės rizikos veiksniai, turėtų pasitarti su gydytoju ar genetiku.
Perspektyvos ir prognozė
Vaikams su šiuo sutrikimu dažnai pasireiškia uždelstas kalbinės raidos progresas, jiems sunkiau įsisavinti informaciją bei mokytis klasėje kartu su bendraamžiais. Tačiau bendradarbiaujant su logopedu, kuris pritaiko asmeniškai tinkamą pagalbos planą, dauguma vaikų ilgainiui įgyja ženklių kalbos gebėjimų.
Nėra vaistų nuo kalbos apraksijos, tačiau ankstyva specializuota terapija leidžia sumažinti vaiko nusivylimą ir padeda palaipsniui geriau reikšti mintis žodžiais.
Pokyčiai gali užtrukti, tačiau taikant tinkamą terapiją dauguma vaikų išmoksta kalbėti taip, kad juos nesunkiai supranta aplinkiniai. Svarbiausia padėti vaikui namuose, skatinti kartoti logopedo užduotis ir palaikyti nuolatinį ryšį su specialistu, kad būtų galima stebėti pažangą ir laiku koreguoti terapiją.
Kantrybė, nuolatinė pagalba ir paskatinimai – patys didžiausi impulsai vaiko sėkmei, todėl svarbu įsitraukti į šį ilgalaikį, bet prasmingą procesą.
