Amaxofobija – tai intensyvi baimė vairuoti arba būti keleiviu automobilyje ar kitoje transporto priemonėje. Dėl šios fobijos kai kuriems žmonėms netgi pasirodo neįmanoma keliauti ar nuvykti į darbą, parduotuvę ar kitą svarbią vietą. Ši būklė gali smarkiai paveikti kasdienybę, riboti socialinį gyvenimą ir trukdyti atlikti įprastas veiklas.
Kas yra amaxofobija?
Pats žodis „amaxofobija“ kilęs iš graikų kalbos ir reiškia baimę važiuoti vežimu arba transporto priemone. Kitaip tariant, tai – stipri, neracionali baimė, susijusi su buvimu automobilyje, vairavimu ar net mintimis apie šią situaciją. Ši fobija kartais dar vadinama hamaxofobija, motorofobija ar ochofobija.
Kaip pasireiškia amaxofobija?
Amaxofobija kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingai. Vieni gali vairuoti, tačiau bijo sėdėti, kai vairuoja kitas asmuo. Kiti jaučiasi saugūs transporto priemonėje tik tada, jei šalia yra labai patikimas žmogus, pavyzdžiui, sutuoktinis ar artimas draugas. Kai kurie asmenys negali būti keleiviais jokiame automobilyje, nepriklausomai nuo to, kas vairuoja. Taip pat pasitaiko atvejų, kai žmogų neramina net pati mintis apie kelionę ar net transporto priemonės vaizdas.
Ką jaučia amaxofobija sergantis žmogus?
Dažniausia šios baimės priežastis – stiprus nerimas dėl galimų nelaimingų atsitikimų, sužeidimų ar net žūties kelionės metu. Tokie žmonės dažnai susitelkia į eismo įvykių statistiką ar kitų transporto priemonių avarijas, o jų nerimas paprastai nėra susijęs su konkrečia transporto rūšimi – problemą gali sukelti tiek automobiliai, tiek traukiniai, autobusai, lėktuvai ar laivai.
Pagrindiniai simptomai
Amaxofobijos simptomai gali svyruoti nuo lengvo diskomforto iki stiprių, fizinių pasireiškimų:
- Šaltkrėtis ar tirpimo pojūtis
- Galvos svaigimas, silpnumas
- Stiprus prakaitavimas
- Širdies permušimai
- Pykinimas
- Dusulys arba sunkumas kvėpuoti
- Drebėjimas arba traukuliai
- Skausmas ar diskomfortas pilvo srityje, skrandžio veiklos sutrikimai
Kokios priežastys lemia amaxofobiją?
Šios baimės ištakos dažnai siejamos su ankstesniais traumavusiais išgyvenimais, pavyzdžiui, autoavarija, užstrigimu sustojusiame metro vagone ar kitame transporte. Taip pat tokia baimė gali pasireikšti, jei artimas asmuo buvo sunkiai sužeistas ar net žuvo eismo įvykyje, arba žmogus pats tapo liudininku sunkaus įvykio. Tokiais atvejais amaxofobija gali būti susijusi ir su potrauminio streso sindromu.
Riziką padidina ir šeimos istorija – jei artimieji serga fobijomis, nerimo sutrikimais ar panikos sutrikimais, polinkis į amaxofobiją gali būti didesnis. Kartais šią fobiją išsiugdyti paskatina ir apie ją nuolat kalbantys aplinkiniai arba vaikystėje matytas tokį elgesį demonstruojantis žmogus.
Kokie veiksniai gali sukelti amaxofobiją?
Baimės priepuolį ar stiprų nerimą gali sukelti tiek tiesioginis bendravimas su transporto priemone, tiek ir situacijos, kai:
- Tenka vairuoti automobilį
- Būti keleiviu bet kuriame transporte
- Paprastas transporto priemonės stebėjimas ar prisiminimai apie kelionę
- Transporto priemonės vaizdas televizoriaus ekrane
Kokios kitos fobijos susijusios su amaxofobija?
Šią baimę dažnai lydi ir agorafobija (baimė palikti namus ar patekti į aplinką, iš kurios sudėtinga pabėgti) arba klaustrofobija (uždarų patalpų baimė). Jei žmogus serga kitomis fobijomis, nerimo ar panikos sutrikimais, didėja ir amaxofobijos rizika.
Diagnozavimas
Jei amaxofobija trukdo jūsų kasdieniam gyvenimui, svarbu kreiptis į psichikos sveikatos specialistą. Svarbiausi diagnozės kriterijai – ar baimė pasireiškia buvimo ar buvimo šalia transporto priemonių metu, ar ji trukdo lankyti darbą, socialinius renginius ar mėgautis gyvenimu, ar nerimas neatitinka realios grėsmės ir trunka ilgiau nei pusę metų.
Gydymo būdai
Amaxofobija paprastai gydoma psichoterapija ir, jei reikia, vaistais. Vienas efektyviausių metodų – ekspozicijos terapija. Jos metu žmogus palaipsniui mokosi susidurti su iššūkiu: pirmiausia žiūrimi vaizdai ar vaizdo įrašai apie keliones automobiliu, vėliau sėdima stovinčioje transporto priemonėje, po to bandoma važiuoti trumpu atstumu, pavyzdžiui, tuščioje stovėjimo aikštelėje. Tokios terapijos metu išmokstama kvėpuoti, atsipalaiduoti ir įveikti kylančius pojūčius.
Virtualios realybės terapija – šiuolaikinis būdas, kai speciali programa leidžia imituoti kelionę automobiliu saugioje aplinkoje. Kitas populiarus metodas – kognityvinė elgesio terapija (KET), kurios tikslas – keisti požiūrį į keliamas baimes ir išmokti tinkamai į jas reaguoti. Kartais gali būti skiriami ir vaistai nuo nerimo, ypač jei artėja kelionė, kuri kelia didžiulį stresą.
Kokios gali būti komplikacijos?
Sunkūs amaxofobijos atvejai gali neigiamai pakenkti gyvenimo kokybei – kelionės tampa ne tik nemalonios, bet ir beveik neįmanomos, todėl sunku lankyti darbą, aplankyti draugus ar artimuosius, keliauti atostogų. Kai kurie žmonės išgyvena stiprius panikos priepuolius su krūtinės skausmu, širdies plakimu bei kitais simptomais, kurie primena širdies ligas. Ilgalaikė baimė dėl panikos priepuolių gali sukelti panikos sutrikimą ir poreikį ilgai naudoti vaistus nuo nerimo.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą ypač svarbu, jei nerimas ar panikos epizodai trukdo jūsų kasdienai, miegui ar tampa nuolatiniai. Specialistas padės nustatyti baimės priežastis, parinks tinkamiausią gydymą ir atsakys į rūpimus klausimus apie terapijos eigą bei galimas komplikacijas.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
