Moliarinis nėštumas – tai reta nėštumo komplikacija, kai vietoje normalios placentos ima augti nenormalūs, gerybiniai cistiniai dariniai. Tokiais atvejais embrionas paprastai neišgyvena, nes neturi normalios placentos, kuri jį aprūpintų maistinėmis medžiagomis.
Kas yra moliarinis nėštumas
Moliarinio nėštumo metu apvaisinant kiaušialąstę įvyksta genetinė klaida, kuri lemia ne sveikos placentos, o naviko – vandeninių cistų, pasirodančių kaip vynuogių kekė, susidarymą gimdoje. Jos nėra piktybinės, tačiau jose nėra sąlygų augti embrionui. Dėl to nėštumas nutrūksta. Kai kurioms moterims įvyksta savaiminis persileidimas, kitais atvejais būtina atlikti operacinį gydymą. Negydomas moliarinis nėštumas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Moliarinio nėštumo rūšys
- Pilnas moliarinis nėštumas: Šiuo atveju išvis nesusidaro embrionas. Taip atsitinka, kai sperma apvaisina tuščią kiaušialąstę – ji neturi genetinės medžiagos, todėl užauginama tik nenormali placenta, kurią sudaro cistos.
- Dalinai moliarinis nėštumas: Šio tipo nėštume išsivysto nereguliari placenta ir gali būti embrionas. To priežastis – vieną kiaušialąstę apvaisina dvi spermos, todėl embrionas turi papildomą chromosomų rinkinį. Toks nėštumas taip pat negali normaliai vystytis.
Kas gali susidurti su moliariniu nėštumu
- Ši būklė itin reta ir pasitaiko mažiau nei 1 proc. visų nėštumų (apytiksliai 1 iš 1000 atvejų).
- Dažniau pasitaiko moterims, jaunesnėms nei 20 metų arba vyresnėms nei 40 metų, taip pat toms, kurios yra patyrusios moliarinį nėštumą ar kelis persileidimus.
- Nustatyta, kad didesnė rizika stebima ir Azijos kilmės moterims.
Moliarinio nėštumo simptomai
- Kraujavimas iš makšties pirmaisiais nėštumo mėnesiais.
- Labai stiprus pykinimas ir vėmimas.
- Cistos, panašios į vynuogių kekę, išeinančios pro makštį.
- Padidėjęs kraujo spaudimas (preeklampsija).
- Nepaprastai aukštas nėštumo hormono (HCG) kiekis kraujyje.
- Pilvo didėjimas.
- Mažakraujystė (anemija).
Šie simptomai būdingi ir kitoms sveikatos problemoms, todėl svarbu apie juos informuoti medikus nedelsiant.
Moliarinio nėštumo priežastys
Moliarinis nėštumas atsiranda dėl genetinių klaidų apvaisinimo metu. Normaliam žmogaus vystymuisi būtinas 46 chromosomų rinkinys (po 23 iš kiekvieno tėvo). Moliariniame nėštume šis balansas pažeistas:
- Pilno moliarinio nėštumo atveju kiaušialąstė neturi savo chromosomų ir visą medžiagą suteikia sperma.
- Daliniame moliariniame nėštume apvaisinimą atlieka dvi spermos, todėl susidaro net 69 chromosomos.
Dėl neteisingos chromosomų sudėties išsivysto tik cistinis placentos audinys, o ne pilnavertis embrionas.
Kaip nustatomas moliarinis nėštumas
Dažniausiai moliarinis nėštumas diagnozuojamas atliekant standartinius nėštumo tyrimus pirmajame trimestre. Ultragarso metu gimdoje matomos daug vandeningų pūslelių, tačiau nėra normalaus vaisiaus ar placentos. Papildomai tiriamas nėštumo hormono (HCG) kiekis kraujyje – moliarinio nėštumo metu jis būna gerokai aukštesnis nei įprasta.
Dažnai moterims ši diagnozė būna netikėta, ypač neturint jokių matomų simptomų. Svarbu žinoti, kad moliarinis nėštumas nėra jūsų kaltė ir dažnu atveju šeimos pagausėjimas ateityje yra visiškai įmanomas.
Moliarinio nėštumo gydymas
Šią būklę būtina gydyti, nes kitaip kyla rimtų komplikacijų rizika.
Dažniausiai taikomas operacinis gydymas – gimdos kaklelio praplėtimas ir išvalymas (vadinamas kiretažu), kurio metu specialiu instrumentu ir siurbimu pašalinamas nenormalus audinys. Šioje procedūroje taikoma bendroji nejautra, tad skausmo nejausite.
Retais atvejais, vietoj operacijos, gali būti paskirti vaistai, kurie sukelia gimdos susitraukimus ir padeda pašalinti likučius. Kiekvienu atveju gydymo planas parenkamas individualiai, tačiau svarbu neatidėlioti gydymo, kad būtų išvengta komplikacijų.
Labai retose situacijose prireikia pašalinti gimdą operacijos būdu (isterektomija).
Po gydymo gydytojas reguliariai tikrins HCG kiekį kraujyje, kol šis taps normalus, nes per dideli ar ilgai išliekantys hormonų kiekiai gali rodyti, kad ne visas audinys pašalintas.
Galimos moliarinio nėštumo komplikacijos
- Po gydymo moliarinio nėštumo audinio dalis gali likti gimdoje. Kartais tokie audiniai įauga į gimdos raumenis (invazinis molis). Ši komplikacija reta ir pasitaiko mažiau nei 15 procentų atvejų.
- Ypatingai retai moliarinis nėštumas gali sukelti vėžinę ligą – choriokarcinomą, kuri gali išplisti į kitus organus ir reikalauti sudėtingo gydymo.
- Galimos ir kitos komplikacijos: uždegimai (gimdos ar kraujo infekcijos), labai aukštas kraujospūdis, šokas dėl mažo kraujospūdžio.
Moliarinio nėštumo prevencija
Šiuo metu nėra veiksmingų priemonių, kurios galėtų padėti išvengti moliarinio nėštumo. Moterys, patyrusios moliarinį nėštumą, turėtų vengti planuoti kitą nėštumą bent metus. Taip sumažėja rizika galimoms komplikacijoms ir leidžia užtikrinti, kad visi hormoniniai pokyčiai normalizuotųsi. Kada galima vėl planuoti šeimos pagausėjimą, rekomenduotina pasitarti su gydytoju.
Prognozė ir gyvenimas po moliarinio nėštumo
Didžioji dauguma moterų po laiku atlikto gydymo nebesusiduria su ilgalaikėmis pasekmėmis. Moliarinis nėštumas didina tik menkai padidėjusį tikimybę patirti antrą tokį atvejį, tačiau rizika persileisti ar prarasti vaisingumą nepadidėja.
Moterims gali būti naudinga pasikonsultuoti su genetiku prieš planuojant kitą nėštumą, tačiau dažniausiai moliarinis nėštumas neturi įtakos sprendimui auginti šeimą ateityje. Po šios būklės paprastai rekomenduojama luktelėti bent tris mėnesius iki naujo nėštumo – per šį laiką HCG hormonų lygis grįžta į normą.
Moliarinis nėštumas dažniausiai reiškia nėštumo netektį. Tai natūralu liūdėti ir išgyventi netektį, todėl svarbu kreiptis pagalbos į artimuosius ar specialias paramos grupes. Dažniau nei ne, moterys vėliau gali susilaukti visiškai sveikų vaikų.
Kada būtina kreiptis į specialistą
Jei nėštumo metu pastebite neįprastą kraujavimą iš makšties, stiprų pykinimą ar vėmimą, arba pasišalina pūslelės, panašios į vynuogių kekę, nedelsdamos pasitarkite su savo gydytoju. Greitas ištyrimas ir gydymas padės išvengti pavojingų komplikacijų.