Vakarų Nilo virusas – tai infekcija, kurią perneša uodai, ir dažniausiai pasireiškia kaip lengva, į gripą panaši liga. Dauguma užsikrėtusių asmenų simptomų nejaučia, tačiau kai kuriems gali išsivystyti karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas arba kiti negalavimai. Retais atvejais ši infekcija gali pažeisti nervų sistemą ir sukelti sunkų smegenų arba nugaros smegenų uždegimą.
Kas yra Vakarų Nilo virusas
Vakarų Nilo virusas yra infekcija, kurią platina uodai. Ši liga pirmą kartą atrasta Ugandoje, Vakarų Nilo regione, ir nuo to laiko aptinkama daugelyje pasaulio šalių – Europoje, Afrikoje, Viduriniuose Rytuose, Australijoje, Azijoje.
Dažniausiai žmonės šiuo virusu užsikrečia uodų įkandimų metu. Uodai tampa viruso nešiotojais įgėlę užsikrėtusiam paukščiui. Užsikrėtęs uodas gali perduoti virusą žmogui ar gyvūnui įkandimo metu. Nors žmonės negali užsikrėsti nuo kitų žmonių ar tiesiogiai nuo paukščių, retais atvejais virusas perduodamas ir per kraujo perpylimą, organų transplantaciją ar nuo nėščios moters vaisiui bei per žindymą. Inkubacinis periodas dažniausiai trunka 2–6 dienas, bet gali užsitęsti iki dviejų savaičių.
Kaip dažnai pasitaiko ši liga
Vakarų Nilo virusas laikomas viena iš dažniausių uodų pernešamų virusinių infekcijų nemažoje dalyje pasaulio. Kasmet fiksuojama tūkstančiai atvejų įvairiuose kontinentuose. Nenustebkite: uodai gali įgelti bet kam, todėl susirgti gali įvairaus amžiaus ir sveikatos būklės žmonės.
Vakarų Nilo viruso simptomai
Lengvos infekcijos simptomai
- Karščiavimas
- Galvos skausmas
- Raumenų skausmai
- Pykinimas ar vėmimas
- Viduriavimas
- Bėrimas, dažniausiai ant krūtinės ar nugaros
- Padidėję limfmazgiai
- Gerklės skausmas
- Skausmas už akių
Sunkių infekcijų požymiai
- Labai stiprus ir varginantis galvos skausmas
- Labai aukšta temperatūra (daugiau nei 39,5 °C)
- Kaklo stingulys, kai sunku palenkti smakrą prie krūtinės
- Psichikos sutrikimai, sumišimas
- Raumenų silpnumas, netaisyklingi raumenų judesiai ar traukuliai
- Paralyžius
- Netyčia besikartojantys raumenų trūkčiojimai (tremoras)
- Netekimas sąmonės ar koma
Infekcijos priežastys ir plitimo keliai
Vakarų Nilo virusas priklauso flavivirusų šeimai – tai tuo pačiu principu kaip ir dengės ar Zikos virusai plintanti infekcija. Uodai platina ją išties efektyviai, tačiau viruso šaltinis dažnai būna paukščiai. Pats virusas žmonėms nuo žmogaus natūraliu keliu neplinta.
Retkarčiais, nors ir labai retai, užsikrėsti galima per donorinius organus, kraujo perpylimą ar, ypatingais atvejais, nuo nėščios moters ar metu žindymo.
Kokia rizika susirgti sunkia forma
Ligą sukelia tiek uodai, tiek kai kurios rizikos aplinkybės. Labiausiai pažeidžiami yra vyresni nei 60 metų žmonės, taip pat asmenys, kuriems taikytas organų persodinimas, sergantys vėžiu, diabetu, aukštu kraujo spaudimu ar inkstų ligomis. Šių būklių turintys žmonės dažniau patiria komplikacijas ir sunkią ligos eigą.
Galimos komplikacijos
Sunki Vakarų Nilo viruso forma išsivysto maždaug vienam iš 150 užsikrėtusiųjų. Dažniausios komplikacijos – smegenų ar nugaros smegenų uždegimas (encefalitas arba meningitas). Po sunkios infekcijos gali išlikti ilgalaikių padarinių.
- Atminties pablogėjimas
- Klausos silpnėjimas
- Judėjimo sunkumai ar eisenos sutrikimai
- Nuolatinis raumenų silpnumas
- Pablogėję refleksai
- Nuotaikos sutrikimai ar depresija
Diagnostikos metodai
Vienareikšmiškai patvirtinti Vakarų Nilo viruso infekciją galima atlikus kraujo arba galvos ir nugaros smegenų skysčio (likvoro) tyrimus, kuriuose ieškoma specifinių antikūnų ar kitų viruso žymenų. Tokie tyrimai dažniausiai atliekami sunkiomis ligos formomis sergantiems pacientams. Įtariant smegenų uždegimą, gali būti paskirta kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija smegenims.
Gydymo galimybės
Specialaus gydymo nuo Vakarų Nilo viruso nėra. Lengvesnių simptomų atveju pakanka ilsėtis namuose ir vartoti nereceptinius vaistus, skirtus palengvinti karščiavimą, galvos ar kūno skausmus, kaip peršalus.
Jei infekcija palietė nervų sistemą arba pasireiškia sunkūs simptomai, gydymas vykdomas ligoninėje. Tuomet taikomos priemonės simptomams mažinti ar smegenų patinimui kontroliuoti:
- Vaistai nuo traukulių, esant priepuoliams
- Pagalbinė kvėpavimo aparatūra arba papildomas deguonis
- Intraveniniai skysčiai skysčių balansui palaikyti
- Kortikosteroidai uždegimui mažinti
- Dirbtinis maitinimas per vamzdelį, jei žmogus negali maitintis savarankiškai
Prevencijos būdai
Šiuo metu vakcinos nuo Vakarų Nilo viruso žmonėms nėra. Siekiant išvengti užsikrėtimo, svarbiausia yra apsaugoti save nuo uodų įkandimų.
- Būkite viduje uodų aktyvumo piko metu – anksti ryte ir prieš sutemstant
- Kai einate laukan, naudokite insekticidinius purškalus, pagal galimybes rinkitės patikrintus, efektyvius produktus
- Dėvėkite kuo daugiau odą dengiančius lengvus drabužius – ilgas rankoves, ilgas kelnes
- Reguliariai ištuštinkite ir valykite indus ar vietas, kuriose gali kauptis vanduo (pvz., paukščių girdyklos, lietvamzdžiai, žaidimų baseinai), nes ten gali daugintis uodai
- Laikykite uždarus langus ir duris arba naudokite tinklelius nuo vabzdžių
- Keliaujant ar nakvojant lauke, naudokite tinklelius nuo uodų arba miegokite uždarytuose kambariuose
Prognozė ir eiga
Dauguma žmonių, susirgusių Vakarų Nilo virusu, pasveiksta savaime, o lengvi simptomai, tokie kaip karščiavimas ar kūno skausmai, dažniausiai praeina per kelias savaites. Tačiau kai kuriems asmenims, ypač jei buvo pažeista nervų sistema, liekamieji reiškiniai – pavyzdžiui, atminties sutrikimai, klausos ar pusiausvyros problemos, raumenų silpnumas – gali išlikti ilgam arba visam gyvenimui.
Didžioji dalis žmonių su lengva ligos forma visiškai pasveiksta. Tačiau sunkių komplikacijų atvejais mirštamumas siekia apie vieną iš dešimties nervų sistemą pažeidusių pacientų.
Ką svarbu žinoti gyvenant su liga
Numanant Vakarų Nilo virusą ar pasireiškus simptomams, svarbu neatidėlioti ir pasikonsultuoti su medikais. Gydytojas galės įvertinti, ar reikia atlikti papildomus tyrimus, patars kaip palengvinti simptomus namuose bei informuos, kokie požymiai rodo rimtą sveikatos pablogėjimą.
- Kada kreiptis į gydytoją – jei įtariate užsikrėtimą ar pasireiškia stipresni simptomai
- Klausimai gydytojui – kada tikėtis pagerėjimo, kaip savarankiškai palengvinti simptomus, ko saugotis ir kada būtina pakartotinai pasitikrinti
- Kada reikalinga skubi pagalba – jei iškyla stiprus galvos skausmas, labai aukšta temperatūra, kaklo stingulys, sumišimas, raumenų silpnumas, traukuliai
