Varpos linkis – tai būklė, kai sustandėjus varpai ji pasisuka ar išlinksta į vieną pusę. Toks reiškinys vyrams gali kelti įvairius klausimus, nerimą ar net sukelti fizinį ir emocinį diskomfortą. Tiesa, kiekvieno žmogaus kūnas – unikalus, todėl varpos forma, ilgis bei pasvirimo laipsnis gali smarkiai skirtis. Vienų varpa tiesi, kitų – natūraliai šiek tiek linksta į vieną ar kitą pusę. Visgi, didelis arba skausmingas varpos linkis nėra įprastas ir gali rodyti tam tikrus sveikatos sutrikimus.
Kas yra varpos linkis?
Varpos linkis – tai pasvirimas ar išlinkimas, pastebimas tada, kai ji sustandėja. Nors dauguma vyrų turi nedidelį kampą, ryškesnis išlinkimas gali būti tiek įgimtas, tiek atsirasti suaugus dėl kitų priežasčių.
Kokios būna varpos linkio rūšys?
- Įgimtas varpos linkis (chordė): nuo gimimo egzistuojantis išlinkimas dažniausiai pastebimas tik brendimo metu.
- Peyronie liga: šis sutrikimas vystosi, kai vėliau gyvenime dėl randų susidarymo varpos audiniuose ji pradeda linkti. Tikslūs šio proceso mechanizmai nėra aiškūs, tačiau manoma, kad jį gali paskatinti traumos, kurios įvyksta erekcijos metu. Visgi daugelis žmonių tokių sužalojimų neprisimena.
Kiek varpos linkis laikomas normaliu?
Lengvas, iki 5–30 laipsnių pasviręs varpos linkis vertinamas kaip normalus. Pavyzdžiui, 5 laipsnių linkimas primena laikrodžio rodyklių padėtį ties 9:13, o 30 laipsnių – ties 9:10.
Varpos linkio simptomai
Pagrindinis šio sutrikimo požymis – išreikštas varpos išlinkimas ar pasisukimas. Priklausomai nuo priežasties bei eigos, pasireiškia ir papildomi simptomai.
- Varpos vizualinis išsisukimas ar rotacija (torsija)
- Nepaprasti gumbeliai ar sukietėjimai varpoje
- Sutrumpėjusi sustandėjusi varpa
- Pasikeitusi varpos storis, įdubimai ar „smėlio laikrodžio“ forma
- Sunkumai pasiekiant ar išlaikant erekciją
- Sumažėjęs erekcijos standumas
- Skausmas erekcijos metu
- Skausmas ar diskomfortas lytinio akto metu
Be fizinių požymių, žymesnis varpos linkis dažnai paveikia ir emocinę būklę. Dėl to gali kilti nerimo, streso ar net depresijos simptomų, ypač jei šis pokytis trukdo intymiam gyvenimui ar mažina pasitikėjimą savimi.
Priežastys
Nedidelis varpos išlinkimas – dažnas ir natūralus reiškinys. Išraiškingesnė deformacija gali būti nulemta įvairių priežasčių, nors kartais tikroji priežastis lieka neaiški.
Įgimtas linkis dažniausiai atsiranda, kai viena varpos pusė yra elastingesnė už kitą. Peyronie ligos atveju svarbiausias veiksnys – randai. Jie gali formuotis po mažų, dažnai net nepastebimų sužalojimų erekcijos metu. Traumos gali kilti lytinių santykių metu, ypač jei varpa atsitrenkia į partnerio tarpvietę ar jei sekso poza lemia stiprų sulenkimą. Energingas masturbavimasis, kritimas arba užmynimas susijaudinus – taip pat gali paskatinti tokių mikrotraumų vystymąsi.
Kartais varpos linkis formuojasi be aiškių traumų ar kitų veiksnių.
Ar varpos linkis užkrečiamas?
Šis sutrikimas nėra infekcinės kilmės, neturi ryšio su lytiškai plintančiomis ligomis ir negali būti perduodamas kitiems.
Ar gali turėti įtakos vaisingumui?
Varpos linkis neturi įtakos galimybei susilaukti vaikų – reprodukcinė funkcija dėl to paprastai nenukenčia.
Diagnozė ir tyrimai
Kaip nustatomas varpos linkio sutrikimas?
Norint tiksliai įvertinti problemą, gydytojas surenka informaciją apie paciento sveikatos būklę, klausia apie simptomus ir seksualinę sveikatą, taip pat atlieka varpos apžiūrą. Kartais apžiūrai reikalinga erekcija, kuri sukeliama naudojant specialų vaistą.
Gali būti paskirtas varpos kraujotakos tyrimas ultragarsu (dupleksinis Doplerio tyrimas), kuris leidžia įvertinti audinių būklę, kraujotaką ir randus. Matuojant lenkimo kampą naudojamas goniometras – specialus įtaisas, rodantis tikslią išlinkimo kryptį bei laipsnį.
Gydymo ir korekcijos galimybės
Ar varpos linkis išvis turi būti gydomas?
Kai išlinkimas nedidelis, žmogui nesukelia skausmo, nesukliudo lytiniam gyvenimui – gydymas dažnai nereikalingas. Jei problema sunkesnė, varpa skausminga ar linkis didelis, rekomenduojama pasikonsultuoti su urologu, kuris gali padėti parinkti tinkamą sprendimą.
- Traukos terapija: specialiais išoriniais įrenginiais (pvz., vakuuminiais ar traukos aparatais) varpa tempiama arba švelniai lenkiama į priešingą nei linkis pusę. Dažniausiai terapija trunka kelis mėnesius.
- Vaistai: galimos injekcijos tiesiai į varpos audinį, kurios padeda suskaidyti randus, arba geriami medikamentai, gerinantys kraujotaką.
- Operacija: chirurgiškai pašalinami randai ar naudojami specialūs siūlai varpos formei koreguoti, galimi ir implantai. Šie implantai leidžia pasiekti ir išlaikyti tiesią bei standžią erekciją, o nenaudojami – sumažėja.
Ar galima „ištiesinti“ varpos linkį namuose?
Savarankiškai koreguoti varpos išlinkimo ar taikyti nepatvirtintus metodus neverta – be gydytojo priežiūros galima tik pabloginti būklę.
Ar linkimas gali išnykti savaime?
Daugeliu atvejų, ypač smarkesnio išlinkimo, problema nepraeina be intervencijos. Lengvi atvejai gali šiek tiek susilpnėti laikui bėgant, tačiau sunkesnės formos dažniausiai išlieka ar net progresuoja.
Prevencija
Kaip sumažinti varpos linkio riziką?
Įgimto linkimo išvengti neįmanoma, tačiau galima stengtis saugoti varpą nuo traumų. Vienas iš veiksnių, didinančių riziką, – sušvelnėjusios erekcijos, kurios labiau linkusios netikėtai užsilenkti lytinių santykių metu. Tam tikri vaistai, skiriami erekcijos gerinimui (pvz., veikliosios medžiagos kaip sildenafilis, vardenafilis, tadalafilis), padeda pasiekti stipresnę erekciją ir taip sumažina traulos pavojų. Šie vaistai išrašomi tik su gydytojo receptu, tad pastebėjus erekcijos silpnėjimą, vertėtų pasitarti su specialistu.
- Naudokite lubrikantus lytinių santykių metu, kad sumažintumėte trintį ir traumų pavojų.
- Keičiant pozas ar būnant aktyviems, ranka prilaikykite varpą.
- Ypač atsargiai elkitės pozose, kuriose partneris yra viršuje ar kai patys esate už partnerio.
Prognozė ir gyvenimas su varpos linkiu
Nedidelis varpos linkis retai kelia rūpesčių ar neigiamai veikia lytinį gyvenimą. Net ir ryškesnis išlinkimas nebūtinai reikalauja gydymo, jei nesukelia skausmo ar kitų simptomų. Svarbiausia atsižvelgti į asmeninę savijautą ir, jei kyla nepatogumų ar psichologinių sunkumų – nedelsti kreiptis į specialistus.
Pastebėjus pagerėjimą po gydymo, rezultatai dažniausiai pasimato po kelių savaičių ar mėnesių, tad vertėtų apsišarvuoti kantrybe. Kuo anksčiau kreipsitės pagalbos, tuo didesnė tikimybė sulaukti geresnio rezultato.
Patarimai kaip rūpintis savimi
- Būkite atviri su partneriu, pasikalbėkite apie išlinkimą ir emocijas, kurias jis kelia jums abiem.
- Konsultuokitės su urologu, kuris specializuojasi tokio tipo sutrikimų gydyme.
- Jei varpos linkis kelia psichologinių sunkumų, verta aptarti savo būklę su seksologu arba psichologu – tai padės geriau susidoroti su stresu ir prireikus rasti sprendimus porai.
Kada būtina skubiai kreiptis į medikus?
- Jei erekcijos metu pasigirsta spragsėjimas, staiga pajuntamas stiprus skausmas, varpa ima mėlynuoti ar tinti (tai gali būti varpos lūžis).
- Jei negalite šlapintis.
- Jei pastebimas išorinis kraujavimas iš varpos.
Kada verta apsilankyti pas gydytoją?
Rekomenduojama nedelsti ir pasikonsultuoti, jei varpos forma ima keistis, išlinkimas stiprėja, atsiranda skausmas, sunkumų lytiniam gyvenimui ar kiti simptomai, kurie kelia susirūpinimą.
Klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui:
- Kokio sunkumo mano varpos linkis?
- Kodėl atsirado šis posūkis?
- Ką daryti, jei situacija blogėja?
- Ar linkis gali išnykti savaime, ar prireiks gydymo?
- Kokių gydymo būdų siūlote ir ar reikalinga operacija?
- Ar galite pasiūlyti psichologo ar seksologo pagalbą?
