Varpos sukamasis iškrypimas: priežastys, simptomai ir gydymas

Varpos sukimasis yra įgimtas būklė, kai berniuko varpa atrodo pasisukusi arba susukta – dažniausiai į kairę pusę. Šis pakitimas atsiranda dėl to, kad vaisiaus vystymosi metu varpos oda ir jungiamasis audinys nesusiformuoja taip, kaip tikėtasi. Tai gana dažnas įgimtas reiškinys, kuris paprastai pastebimas jau kūdikystėje.

Turinys

1.Kaip pastebima varpos sukimosi būklė
2.Įvairios varpos sukimosi formos
3.Ar ši būklė pavojinga?
4.Kaip dažnai pasitaiko?
5.Varpos sukimosi simptomai
6.Ar pasisukusi varpa skauda?
7.Galimos įtakos vaisingumui
8.Kas nulemia varpos sukimąsi?
9.Kokios gali būti komplikacijos?
10.Diagnostika
11.Gydymo galimybės
12.Chirurginio gydymo saugumas
13.Ar ši būklė gali išnykti savaime?
14.Kiek laiko užtrunka gijimas?
15.Ilgalaikė prognozė
16.Savipriežiūros patarimai po operacijos
17.Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
18.Kada būtina skubi pagalba?
19.Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju

Kaip pastebima varpos sukimosi būklė

Dažniausiai tėvai ar gydytojai varpos pakitimus pastebi apžiūros ar apipjaustymo metu. Pastebėjus šią būklę, apipjaustymas turėtų būti atidėtas tol, kol vaiką apžiūrės vaikų urologas – specialistas, gydantis vaikų šlapimo ir lytinės sistemos ligas.

Įvairios varpos sukimosi formos

Ši būklė gali pasireikšti kaip viena atskira problema arba kartu su kitais įgimtais varpos pokyčiais. Dažniausi jų yra:

Hipospadija – kai šlaplė neatsiveria varpos gale, o žemiau įprastos vietos.
Įgimtas varpos iškrypimas (chordė) – kai varpa yra stipriai išsilenkusi, ypač erekcijos metu.

Ar ši būklė pavojinga?

Varpos sukimąsis gali būti tiek lengvas, tiek ryškesnis. Sunkesniais atvejais varpa pasisuka daugiau kaip 90 laipsnių. Tačiau dažniausiai tai nesukelia didelės grėsmės sveikatai.

Kaip dažnai pasitaiko?

Skaičiuojama, kad su šiuo pokyčiu gimsta nuo 1,5 % iki 27 % berniukų. Sunki varpos sukimasis (daugiau nei 90 laipsnių) pasitaiko rečiau – mažiau nei vienam procentui naujagimių.

Susiję įrašai

Varpos sukimosi simptomai

Esant šiai būklei, varpa būna pasisukusi arba pakrypusi, tačiau daugiau požymių dažniausiai nėra – nebent sukimas itin ryškus. Jei varpa pasisukusi mažiau nei 90 laipsnių, paprastai papildomų simptomų nepasitaiko.

Ar pasisukusi varpa skauda?

Ši būklė paprastai nesukelia skausmo.

Galimos įtakos vaisingumui

Nėra duomenų, kad varpos sukimasis turėtų įtakos gebėjimui susilaukti vaikų.

Kas nulemia varpos sukimąsi?

Tikslus šios būklės atsiradimo mechanizmas kol kas nėra aiškus. Tačiau manoma, kad tam įtakos gali turėti pernelyg didelis moteriškų hormonų, pavyzdžiui, estrogeno, poveikis vaisiaus vystymosi metu.

Kitas galimas rizikos veiksnys – kai varpos kotelyje trūksta odos arba netvarkingai prisitvirtina jungiamieji audiniai tarp varpos, apyvarpės ir kapšelio.

Kokios gali būti komplikacijos?

Daugiau nei pusei vaikų, turinčių šią būklę, būna pakitusi šlapinimosi srovė. Tai gali pasireikšti:

Pasikeitusiu srovės stiprumu arba kryptimi (aukštyn, žemyn, į šoną).
Srovės skaidymusi į dvi dalis.

Suaugę vyrai, kuriems ši būklė nebuvo koreguota, kartais jaučiasi nepatenkinti varpos išvaizda.

Diagnostika

Specialistas dažniausiai diagnozuoja varpos sukimąsi atlikęs išorinę varpos apžiūrą.

Gydymo galimybės

Daugeliu atvejų, jei varpa pasisukusi mažiau nei 90 laipsnių, gydymo nereikia. Tačiau kai kurie tėvai dėl kosmetinių sumetimų pasirenka chirurginį gydymą savo vaikui.

Operacija atliekama taikant bendrinę nejautrą. Naudojamas įvairūs chirurginiai metodai – jų pasirinkimą lemia, ar kartu yra kitų varpos pakitimų, tokių kaip hipospadija ar chordė. Gydytojas parinks tinkamiausią gydymo būdą atsižvelgdamas į kiekvieną atvejį.

Dažniausiai taikomas metodas vadinamas „degliovingu“ – tai plastinė operacija, kurios metu pašalinama dalis varpos odos ir ji prisiuvama taip, kad varpa atrodytų kuo tiesiau.

Chirurginio gydymo saugumas

Nors bet kuri operacija turi rizikų, varpos sukimosi korekcijos operacija laikoma saugia. Dažniausiai ją patariama atlikti, kai vaikui tarp 6 ir 18 mėnesių, nes jaunesniems kūdikiams didesnė komplikacijų tikimybė dėl nejautros. Pavyzdžiui, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas ar tam tikri elgesio ir atminties pakitimai.

Operaciją galima atlikti ir vyresniame amžiuje – kai kurie žmonės pasirenka koreguoti būklę jau suaugę, dėl asmeninių priežasčių.

Ar ši būklė gali išnykti savaime?

Varpos sukimasis pats savaime neišnyksta bėgant laikui.

Kiek laiko užtrunka gijimas?

Po operacijos visiškas gijimas dažniausiai trunka apie 10 dienų.

Ilgalaikė prognozė

Prognozė dažniausiai puiki. Lengvos formos varpos sukimas nesukelia ilgalaikių sveikatos problemų, seksualinės ar reprodukcinės funkcijos sutrikimų. Net ir sudėtingesni atvejai, kuriuos reikia operuoti, paprastai baigiasi sėkmingai.

Savipriežiūros patarimai po operacijos

Gydytojas paaiškins, kaip tinkamai prižiūrėti žaizdą po operacijos. Dažniausiai rekomenduojama:

Prie gijimo vietos kaskart keičiant sauskelnes patepti nedidelį kiekį vazelino ar gydomosios tepalo priemonės, kad sumažėtų infekcijos rizika.
Naudoti gydytojo rekomenduotus kūdikiams saugius vaistus nuo skausmo (pavyzdžiui, skystąjį acetaminofeną).
Jautrią vietą švelniai plauti šiltu, švariu vandeniu su muilu.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Patarna konsultuotis su specialistu, jei pastebėjote, kad vaikas turi neįprastą šlapinimosi srovę, kuri gali paveikti jo gyvenimo kokybę ateityje.

Kada būtina skubi pagalba?

Svarbu nedelsti ir kreiptis į skubios pagalbos skyrių, jei po operacijos vaikas:

Kraujoja itin stipriai arba kraujavimas nesiliauja.
Pastebima nemalonaus kvapo skysčio tekėjimo iš žaizdos.
Per 12 valandų po operacijos nenusisotina šlapimo.
Kyla temperatūra ar šaltkrėtis.
Atsiranda pūlių žaizdos srityje.
Pastebimas odos spalvos pakitimas ar bėrimas (paraudimas, pamėlynavimas, patamsėjimas).