Vazodilatatoriai: kaip veikia, kam skiriami

Vazodilatatoriai – tai vaistai, kurie plečia kraujagysles. Gydytojas gali juos skirti esant padidėjusiam kraujospūdžiui, krūtinės skausmui ar širdies nepakankamumui. Dažniausiai šie vaistai vartojami kaip kompleksinio gydymo dalis. Siekiant geresnės širdies ir kraujagyslių sistemos būklės, taip pat svarbu laikytis subalansuotos mitybos, būti fiziškai aktyviems ir kontroliuoti stresą.

Kas yra vazodilatatoriai?

Vazodilatatoriai – tai vaistiniai preparatai, kurie sukelia kraujagyslių išsiplėtimą. Jie neleidžia arterijoms ir venoms susiaurėti ar spazmiškai susitraukti.

Žmogaus organizme išskiriamos dvi pagrindinės kraujagyslių rūšys. Venos grąžina kraują į širdį, o arterijos jį išnešioja iš širdies į visus kūno audinius.

Kas yra vazodilatacija?

Vazodilatacija – tai kraujagyslių spindžio padidėjimas. Ji įvyksta tada, kai atsipalaiduoja kraujagyslių sienelėse esantys raumenys. Vartojant vazodilatatorių, plečiasi vidinė kraujagyslės dalis – spindis, kuriuo teka kraujas.

Kaip veikia vazodilatatorių grupės vaistai?

Egzistuoja keli vazodilatatorių tipai, kurių veikimo mechanizmai šiek tiek skiriasi.

Susiję įrašai

Tiesioginio poveikio vazodilatatoriai veikia kraujagyslių sieneles sudarančias raumenų ląsteles. Jie skatina šių ląstelių atsipalaidavimą, todėl kraujagyslės greitai išsiplečia. Dėl greito poveikio šie vaistai dažniau sukelia nepageidaujamų reakcijų ir paprastai skiriami tuomet, kai kiti gydymo būdai nėra veiksmingi.

Kiti vazodilatatoriai veikia reguliuodami chemines medžiagas, kurios lemia kraujagyslių susitraukimą ar išsiplėtimą. Nors jų poveikis vystosi lėčiau, jie taip pat yra veiksmingi.

Vazodilatatorių rūšys

Pagrindinės vazodilatatorių grupės:

AKF inhibitoriai

Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai mažina šio fermento aktyvumą. Dėl to sumažėja angiotenzino kiekis – medžiagos, sukeliančios kraujagyslių susiaurėjimą. Šie vaistai laikomi tiesioginio poveikio vazodilatatoriais.

Angiotenzino receptorių blokatoriai

Šios grupės preparatai neleidžia angiotenzinui prisijungti prie kraujagyslių sienelių receptorių. Dėl to kraujagyslės išlieka atviros. Jie priskiriami netiesioginio poveikio vazodilatatoriams.

Kalcio kanalų blokatoriai

Šie vaistai stabdo kalcio patekimą į arterijų sieneles. Kadangi kalcis būtinas kraujagyslių susitraukimui, jo blokavimas lemia arterijų išsiplėtimą. Tai sisteminio poveikio vazodilatatoriai.

Nitratai

Nitratai organizme virsta azoto oksidu – dujine medžiaga, aktyvinančia biocheminius procesus, skatinančius kraujagyslių atsipalaidavimą. Ši grupė priskiriama tiesioginio poveikio vazodilatatoriams.

Kokiais atvejais skiriami vazodilatatoriai?

Šie vaistai naudojami ligoms ir būklėms, susijusioms su sutrikusia kraujotaka, gydyti, įskaitant:

krūtinės anginą, kai širdies raumuo negauna pakankamai kraujo
stazinį širdies nepakankamumą
arterinę hipertenziją
preeklampsiją nėštumo metu
pogimdyminę preeklampsiją
plautinę hipertenziją, pažeidžiančią plaučių arterijas

Dažniausiai vartojami vazodilatatoriai

Vazodilatatorių pasirinkimas yra platus, o konkretų vaistą parenka gydytojas, atsižvelgdamas į paciento būklę ir ligos priežastį. Kartais prireikia išbandyti kelis skirtingus preparatus, kol randamas tinkamiausias.

Dažniausiai vartojami vazodilatatoriai:

AKF inhibitoriai, pavyzdžiui, benazeprilis ar lisinoprilis
angiotenzino receptorių blokatoriai, tokie kaip losartanas
kalcio kanalų blokatoriai, pavyzdžiui, diltiazemas
kiti tiesioginio poveikio vazodilatatoriai, įskaitant hidralaziną, minoksidilį ar nitrogliceriną

Kokia vazodilatatorių nauda?

Vazodilatatoriai gali būti labai veiksmingi žmonėms, sergantiems tam tikromis širdies ir kraujagyslių ligomis. Jie plačiai taikomi gydant padidėjusį kraujospūdį ir kitas kraujotakos sutrikimų būkles.

Kraujagyslių išplėtimas leidžia:

pagerinti kraujo tekėjimą per širdį
sumažinti spaudimą kraujagyslėse arba pačioje širdyje
užtikrinti didesnį deguonies patekimą į širdies raumenį

Kokios yra vazodilatatorių vartojimo rizikos?

Tiesioginio poveikio vazodilatatoriai yra stipraus veikimo vaistai. Dėl to gydytojai juos dažniausiai skiria tik tuomet, kai kiti gydymo metodai nepadeda suvaldyti simptomų.

Šios grupės vaistai gali sukelti ryškesnį šalutinį poveikį nei kiti vazodilatatoriai. Kai kuriais atvejais nepageidaujamos reakcijos būna tokios stiprios, kad prireikia papildomų vaistų joms kontroliuoti. Pavyzdžiui, vazodilatatoriai gali skatinti skysčių kaupimąsi organizme, o tai didina kraujospūdį ir gali prisidėti prie stazinio širdies nepakankamumo vystymosi. Tokiais atvejais gali būti skiriami diuretikai, padedantys pašalinti perteklinį skysčių kiekį.

Skirtingi vazodilatatoriai gali sukelti nevienodo stiprumo poveikį, be to, reakcijos gali labai skirtis tarp žmonių. Dažnai kartu su gydytoju tenka išbandyti kelis preparatus, kol randamas toks, kuris būtų veiksmingas ir sukeltų kuo mažiau šalutinių reiškinių.

Vartojant vazodilatatorius gali pasireikšti šie simptomai:

galvos svaigimas
sausas kosulys, ypač vartojant AKF inhibitorius
tinimai dėl skysčių susilaikymo
bendras silpnumas ar nuovargis
galvos skausmai
sąnarių skausmai
širdies permušimai ar padažnėjęs širdies ritmas
pykinimas ir vėmimas

Ar egzistuoja natūrali vazodilatacija?

Vaistai nėra vienintelis būdas išplėsti kraujagysles. Vazodilataciją gali skatinti ir kiti organizmo procesai ar veiksniai.

Fizinis aktyvumas

Sportuojant kraujagyslės natūraliai išsiplečia, kad raumenys gautų daugiau deguonies ir maistinių medžiagų.

Uždegiminiai procesai

Uždegimas yra natūrali organizmo reakcija į pažeidimą. Jo metu kraujagyslės išsiplečia, kad į pažeistą vietą patektų daugiau deguonies ir statybinių medžiagų audinių atstatymui.

Organizme gaminamos medžiagos

Kūnas pats išskiria tam tikras chemines medžiagas, kurios skatina kraujagyslių atsipalaidavimą. Prie jų priskiriamas anglies dioksidas, azoto oksidas ir hormonas prostaglandinas.

Alkoholis

Alkoholis taip pat plečia kraujagysles. Dėl šios priežasties kai kuriems žmonėms po alkoholio vartojimo parausta oda ir atsiranda šilumos pojūtis. Tai ypač būdinga asmenims, turintiems alkoholio netoleravimą.

Papildai, galintys skatinti kraujagyslių išsiplėtimą

Kai kurios vaistažolės ar maisto papildai gali turėti vazodilatacinį poveikį. Vis dėlto svarbu žinoti, kad jie gali sąveikauti su vartojamais vaistais, todėl prieš juos vartojant būtina pasitarti su gydytoju.

Papildai, kurie dažniausiai siejami su kraujagyslių plėtimu:

kakava
kofermentas Q10
česnakas
L-argininas
magnis
niacinas (vitaminas B3)

Šių priemonių poveikis gali skirtis, o jų vartojimas neturėtų pakeisti gydytojo paskirto medikamentinio gydymo.

Į kokias vaistų sąveikas reikėtų atkreipti dėmesį?

Vartojant vazodilatatorius svarbu su gydytoju aptarti galimas sąveikas su maistu, vaistais ar maisto papildais. Būtina tiksliai ir atvirai informuoti apie visus vartojamus receptinius, nereceptinius preparatus bei papildus.

Dažniausiai minimos vazodilatatorių sąveikos:

AKF inhibitoriai ir kalio papildai
AKF inhibitoriai ir vaistai, kurių sudėtyje yra ličio
angiotenzino receptorių blokatoriai ir AKF inhibitoriai
kalcio kanalų blokatoriai ir greipfrutų sultys
kalcio kanalų blokatoriai kartu su verapamiliu ar diltiazemu
nitratai ir fosfodiesterazės inhibitoriai, tokie kaip sildenafilis, tadalafilis ar vardenafilis

Tokios kombinacijos gali sustiprinti nepageidaujamą poveikį arba kelti rimtą pavojų sveikatai, todėl jų vartojimas turi būti griežtai kontroliuojamas.

Kiek laiko reikia vartoti vazodilatatorius?

Vazodilatatorių vartojimo trukmė priklauso nuo ligos ar būklės, kuriai jie skiriami. Pavyzdžiui, esant preeklampsijai, vaistų vartojimas dažniausiai nutraukiamas po gimdymo. Tuo tarpu sergant lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip plautinė hipertenzija, gydymas vazodilatatoriais gali būti tęsiamas ilgą laiką.

Kai kuriais atvejais lėtines būkles galima suvaldyti keičiant gyvenimo būdą. Pavyzdžiui, kraujospūdį gali padėti sumažinti kūno svorio koregavimas ir reguliarus fizinis aktyvumas. Gydytojas nuolat stebi paciento būklę ir, atsižvelgdamas į situaciją, koreguoja gydymo planą.

Kam vazodilatatoriai netinka?

Vazodilatatoriai nėra tinkami visiems pacientams. Prieš pradedant gydymą būtina pasitarti su gydytoju kardiologu, kuris įvertins galimą naudą ir riziką.

Tam tikrų vazodilatatorių paprastai nerekomenduojama vartoti, jei:

yra buvęs angioneurozinės edemos epizodas
diagnozuota reumatinė mitralinio vožtuvo liga
buvo dešiniojo skilvelio miokardo infarktas
pasireiškia stiprus padidėjęs jautrumas vaistams arba ryški hipotenzija
pacientė yra nėščia

Kiekvienu atveju sprendimas priimamas individualiai, įvertinus bendrą sveikatos būklę.

Ar vazodilatatoriai yra vienintelė reikalinga širdies gydymo priemonė?

Daugumai žmonių vazodilatatoriai yra tik viena sudėtinė širdies ir kraujagyslių ligų gydymo plano dalis. Širdies sveikatą galima reikšmingai pagerinti taikant sveikos gyvensenos principus.

Rekomenduojama:

pasiekti ir palaikyti sveiką kūno svorį
vengti pasyvaus rūkymo arba visiškai atsisakyti rūkymo
alkoholį vartoti saikingai
rinktis visavertę, maistingą mitybą, kurioje gausu daržovių, vaisių ir pilno grūdo produktų
užsiimti aerobine fizine veikla bent 150 minučių per savaitę
valdyti stresą pasitelkiant sveikus metodus, pavyzdžiui, meditaciją ar psichologines konsultacijas

Šie įpročiai ne tik papildo medikamentinį gydymą, bet ir padeda ilgainiui sumažinti širdies ligų riziką.

Šaltiniai

Cleveland Clinic. Vasodilators: Uses, Types, Benefits, and Risks
Katzung, B. G., & Trevor, A. J. Basic and Clinical Pharmacology
Goodman, L. S., Gilman, A., & Brunton, L. L. Goodman & Gilman’s The Pharmacological Basis of Therapeutics
European Society of Cardiology. Guidelines on the management of cardiovascular diseases
Rang, H. P., Ritter, J. M., Flower, R. J., & Henderson, G. Rang & Dale’s Pharmacology