Vazos previa: priežastys, simptomai, gydymas ir valdymas

Vaza previa – reta, bet pavojinga nėštumo komplikacija, kai neapsaugotos kraujagyslės iš virkštelės pereina per gimdos kaklelio angą. Tokia būklė gali lemti stiprų vaisiaus kraujavimą, jeigu laiku nediagnozuota ir tinkamai nesuvaldyta. Ankstyvas sutrikimo nustatymas ir suplanuotas cezario pjūvis padeda išvengti rimtų pasekmių.

Kas yra vaza previa?

Vaza previa reiškia būklę, kai dalis virkštelės kraujagyslių keliauja per žemai esančios placentos kryptį arba tarp dviejų placentos skilčių, ir šios kraujagyslės būna neapsaugotos. Prasidėjus gimdymui ar nuleidus vandenis, šios kraujagyslės gali plyšti. Tokiu atveju gresia didelis vaisiaus kraujo netekimas arba vaisiaus žūtis.

Nustatyti vaza previa leidžia ultragarsinis tyrimas nėštumo viduryje. Ankstyvai nutarus daryti planinį cezario pjūvį, rizika kūdikiui sumažėja iki minimumo.

Kaip skirstoma vaza previa?

I tipas: Šiuo atveju vaza previa atsiranda, kai virkštelė neprijungta tiesiogiai prie placentos, o jos kraujagyslės praeina placentos išorėje, dažnai šalia gimdos kaklelio. Tai – vadinama velamentine virkštelės prisitvirtinimu. Jeigu placenta yra žemai (arti gimdos kaklelio), neapsaugotos kraujagyslės tampa ypač pažeidžiamos darant spaudimą vaisiui slenkant per gimdymo takus.
II tipas: Kai placenta susidaro iš dviejų (ar daugiau) dalių (lobių), virkštelė gali jungti šias dalis, o tarp lobių einančios kraujagyslės prie pat gimdos kaklelio lieka neapsaugotos. Prasidėjus gimdymui jos gali lengvai plyšti.

Kuo skiriasi vaza previa ir placentos previa?

Placentos previa – tai būklė, kai placenta visiškai ar dalinai dengia gimdos kaklelį. Tuo atveju pati placenta ar jos kraujagyslės gali pradėti kraujuoti prasidėjus vajams. Jei anksčiau būta placentos previa, ypač jai „pakilus“ vėliau, padidėja vaza previa rizika, nes gali likti neapsaugotos kraujagyslės šalia kaklelio.

Susiję įrašai

Kiek dažnai pasitaiko vaza previa?

Ši nėštumo komplikacija itin reta – pasireiškia vienai iš maždaug 2 500 gimdymų. Nėštumo metu po apvaisinimo mėgintuvėlyje (IVF) rizika padidėja ir siekia apie vieną atvejį iš 200 gimdymų. Dažniau pasitaiko ir esant nevienalytėms placentos struktūroms.

Kas patenka į rizikos grupę?

Moterys su velamentine virkštelės prisitvirtinimo forma ar placentos, sudarytos iš kelių dalių (bilobinės ar multilobinės placentos).
Moterys, kurių placenta yra žemai arba dengia gimdos kaklelį.
Nėščiosios po ankstesnių cezario pjūvių ar gimdos operacijų.
Daugiavaisio nėštumo atveju (dvyniai, trynukai).
Nėštumo po IVF procedūrų metu.

Vaza previa simptomai

Paprastai pati nėščioji nejaučia jokių simptomų. Dažniausiai vaza previa nustatoma rutininiame ultragarso tyrime. Kai kada antrajame arba trečiajame trimestre gali pasirodyti neskausmingas kraujavimas iš makšties. Toks kraujas gali būti tamsesnis, nes jame yra vaisiaus kraujo. Pastebėjus bet kokį neįprastą kraujavimą nėštumo metu reikia kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Vaza previa priežastys

Pagrindinė vaza previa priežastis – tai, kad dalis virkštelės kraujagyslių keliauja per gimdos kaklelio sritį vietoje pritvirtinimo tiesiai į placentą. Tokiose situacijose kraujagyslės nėra apsaugotos nuo aplinkinio spaudimo ar plyšimo gimdymo metu, todėl padidėja pavojus stipriam vaisiaus kraujo netekimui.

Kaip nustatoma vaza previa?

Dažniausiai diagnozė patvirtinama ultragarso tyrimo metu, kai nėštumui yra apie 18–26 savaites. Jei randama rizikos veiksnių – pavyzdžiui, dviejų dalių placenta ar velamentinis virkštelės prisitvirtinimas – gali būti pasiūlomas transvaginalinis ultragarsas. Įprastai vertinama placentos vieta, jos struktūra bei virkštelės įeinimo taškas. Taip pat naudojamas specialus Doplerio režimas kraujotakai kraujagyslėse stebėti.

Vaza previa gydymo galimybės

Nustačius šią būklę, nėštumo eiga stebima itin akylai. Pagrindinė rekomendacija – suplanuotas cezario pjūvis dar neprasidėjus gimdymui, kad vaisius būtų apsaugotas nuo galimybės netekti kraujo.

Stebint nėštumą, dažnos šios priemonės:

Reguliariai atliekami nestreso testai, siekiant stebėti vaisiaus širdies veiklą (paprastai du kartus per savaitę).
Vartojami kortikosteroidai, kurie padeda greičiau subręsti vaisiaus plaučiams ruošiantis ankstyvam gimdymui.
Pasiūloma hospitalizacija prieš numatomą gimdymą, jei padidėjusi priešlaikinio gimdymo rizika arba būtina atidi medikų priežiūra.
Gimdymo laikas planuojamas 34–37 nėštumo savaitę, atsižvelgiant į rizikos veiksnius. Daliai kūdikių po gimimo gali prireikti gydymo naujagimių intensyvios terapijos skyriuje.

Kiekvienai nėščiajai sudaromas individualus planas, kurį būtina aptarti su gydytojų komanda, kad būtų užtikrinta sėkminga gimdymo eiga.

Ką daryti nustačius vaza previa?

Išgydyti šios būklės nėra galimybės, tačiau ankstyvas nustatymas bei aiškus gimdymo planas pastebimai sumažina riziką kūdikiui. Svarbu pasitarti su jus prižiūrinčiu gydytoju dėl geriausio cezario pjūvio laiko bei visų pasiruošimo veiksmų.

Kaip sumažinti riziką?

Apskritai nėra būdų išvengti paties vaza previa išsivystymo, tačiau reguliarūs nėštumo stebėsenos tyrimai, ypač ultragarsas, leidžia laiku atpažinti pavojų ir taip išvengti didžiausių komplikacijų. Ankstyva diagnozė – sėkmingos išeities garantas.

Kaip gali pasikeisti nėštumas esant vaza previa?

Dauguma moterų su šia diagnoze gimdo cezario pjūvio būdu, papildomai stebimos, dažniau lankosi pas gydytoją. Dėl šių priemonių didžioji dalis naujagimių auga visiškai sveiki. Nepastebėjus vaza previa arba nustačius ją pernelyg vėlai, iki 60 % atvejų baigiasi vaisiaus žūtimi. Laiku nustačius ir tinkamai prižiūrint nėštumą, net 97–98 % kūdikių išgyvena.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Labai svarbu reguliariai lankytis pas nėštumą prižiūrintį gydytoją, nepraleisti suplanuotų ultragarsinių tyrimų ir laikytis visų nurodymų. Jeigu staiga antruoju ar trečiuoju nėštumo trimestru pajuntate kraujavimą, kuo skubiau kreipkitės į specialistus. Esant gausiam kraujavimui, nedelsdamos vykti į gydymo įstaigą.