Venų varikozė: priežastys ir gydymas

Venų varikozė yra dažna ir nemaloni problema, kai po oda atsiranda išsiplėtusios, melsvos ar violetinės kraujagyslės. Dažniausiai jos pastebimos ant kojų, čiurnų ar pėdų, o kartais – ir dubens srityje. Tačiau šis sutrikimas gali paveikti ir kitus kūno regionus. Šalia išraiškingų venų, gali būti matomos ir smulkesnės, raudonos ar mėlynos kapiliarų linijos, dar vadinamos voratinklinėmis venomis. Nors estetika daugelį jaudina labiausiai, kai kuriems žmonėms venų varikozė sukelia skausmą, niežėjimą ar kitų nemalonių pojūčių.

Venų varikozės požymiai

Ši liga dažniausiai pasireiškia tamsiomis, vingiuotomis venomis, kurios yra aiškiai matomos ar net iškilusios po oda. Be matomo efekto, žmonės patiria ir kitų nemalonių simptomų. Žemiau pateikiami dažniausi venų varikozės požymiai:

Iškilusios, mėlynos ar violetinės venos, susisukusios ir primenančios virves. Jos išsidėsto grupėmis, dažniausiai kojų, pėdų ar čiurnų srityje. Netoliese atsiranda ir ryškios, plonos kapiliarų linijos.
Kojų sunkumas, raumenų nuovargis ar vangumas, kuris paaštrėja po fizinio krūvio.
Niežtintis odos plotas aplink pažeistą veną.
Skausmas ar tempimas, ypač už kelių, dažnai atsiranda mėšlungiai naktimis.
Patinimai – dažniausiai jaučiami kojose, čiurnose ar pėdose.
Odos spalvos pokyčiai, ilgainiui gali formuotis opos ar žaizdos ant odos.

Kur dažniausiai linkusios atsirasti venų varikozės?

Šie kraujagyslių pakitimai išryškėja apatinėje kūno dalyje – dažniausiai ant kojų blauzdų, pėdų ir čiurnų. Kai kuriems asmenims pažeidžiamos ir dubens srities venos, o moterims po gimdymo gali išsivystyti vadinamasis dubens spūsčio sindromas. Hemorojus taip pat yra specifinė venų varikozės forma, susiformuojanti tiesiojoje žarnoje.

Kodėl atsiranda venų varikozė?

Venų varikozę lemia kraujagyslių sienelių silpnumas. Ilgainiui padidėjęs spaudimas kraujagyslėse priverčia jas išsiplėsti – dėl to venose esantys vožtuvai tampa nepakankamai sandarūs, ir kraujas pradeda kauptis, užsilaiko venose. Tokia būklė paskatina jų patinimą, vingiuotumą ir išryškėjimą po oda.

Susiję įrašai

Pagrindinės priežastys, kodėl kraujagyslių sienelės ir vožtuvai silpnėja:

Natūralus senėjimas – su amžiumi venos praranda elastingumą.
Ilgalaikis stovėjimas arba sėdėjimas, dėl kurio sutrinka kraujotaka.
Hormoniniai pokyčiai.
Antsvoris ar nutukimas, didinantis slėgį kraujagyslėse.

Veiksniai, didinantys riziką

Nors ši būklė gali pasireikšti bet kam, kai kuriems žmonėms rizika didesnė dėl šių aplinkybių:

Amžius: senstant venų sienelės bei vožtuvai silpnėja, jos praranda elastingumą.
Hormonų pokyčiai: nėštumas, kontracepcinių tablečių vartojimas ar menopauzė keičia moterų hormoninį foną, todėl jos serga dažniau.
Paveldimumas: jei šeimoje kas nors turi šią problemą, tikimybė išauga.
Gyvenimo būdas: ilgas stovėjimas ar sėdėjimas sukelia kraujo sąstovį.
Bendros sveikatos būklės: kai kurios ligos didina spaudimą venose.
Rūkymas: tabako gaminiai kenkia kraujagyslėms.
Perteklinis kūno svoris: didesnis spaudimas kraujagyslėms.

Galimos komplikacijos

Daugeliu atvejų venų varikozė sukelia tik kosmetinį diskomfortą ar nemalonius simptomus, tačiau kartais gali prasidėti rimtesnės bėdos. Negydoma liga didina atvirų žaizdų (opų), kraujavimo, uždegimo ar odos spalvos pakitimų riziką. Sunkesni atvejai gali reikšti lėtinį veninį nepakankamumą – būklę, kai venos nebepajėgia efektyviai perpumpuoti kraujo į širdį.

Turint išsiplėtusių venų, didėja kraujo krešulių tikimybė, todėl svarbu apie diagnozę informuoti gydytojus. Galimi šie sutrikimai:

Paviršinis tromboflebitas – kraujo krešulys susidaro pažeistoje venoje, sukeldamas vietinį uždegimą ir skausmą. Dažnai tai nėra pavojinga ir yra lengvai gydoma.
Giliųjų venų trombozė (GVT): išsivysto kraujo krešulys giliosiose venose, o tai jau rimta sveikatos problema.
Plaučių embolija: didelis kraujo krešulys gali patekti į plaučius – tai pavojinga gyvybei būklė. Tokios komplikacijos reikalauja neatidėliotino gydymo.

Kaip diagnozuojama venų varikozė?

Dažniausiai gydytojui užtenka apžiūros, kad nustatytų venų varikozę – išsiplėtusios venos matomos plika akimi, o ištyrimas atliekamas tiek stovint, tiek sėdint. Gydytojas gali paklausti apie jūsų gyvenimo būdą, paveldimumą ir nuolatinius simptomus.

Papildomi tyrimai

Paprastai papildomų tyrimų nereikia, bet kartais, norint įvertinti venų būklę išsamiau, gydytojas gali paskirti ultragarsą. Tai neskausminga, saugi procedūra, leidžianti įvertinti kraujotaką, nustatyti trombozes ir patikrinti, kaip veikia venų vožtuvai.

Gydymo galimybės

Nors visiškai pagydyti venų varikozės nepavyksta, įvairūs gydymo metodai padeda sumažinti simptomus ir pagerinti išvaizdą bei savijautą. Dažniausiai pacientai jau tą pačią dieną gali grįžti į įprastą gyvenimo ritmą. Taikomi šie būdai:

Kojų pakėlimas: kelis kartus per dieną kelkite kojas aukščiau liemens, kad pagerėtų kraujotaka ir sumažėtų spaudimas venose.
Kompresinės kojinės ar pėdkelnės: suspaudžia venas, palaiko kraujo tekėjimą, malšina diskomfortą bei neleidžia venoms dar labiau išsiplėsti.
Skleroterapija: į pažeistą veną suleidžiama speciali medžiaga, dėl kurios venos sienelės sukimba ir vėliau išnyksta.
Lazerinė terapija: specialia lazerio energija uždaroma pažeista kraujagyslė, ji sumažėja ir palaipsniui išnyksta.
Mikroflebektomija: chirurginiu būdu smulkiais pjūveliais šalia venos ji pašalinama dalimis.
Venų operacijos: gydytojas užriša (ligatūra) ar pašalina (stripingas) pažeistą veną, kad užkirstų kelią kraujo sąstoviui ir naujų varikozės židinių atsiradimui.

Gydymo šalutiniai poveikiai

Kaip ir po bet kurios gydymo procedūros, galimi šalutiniai reiškiniai:

Skausmas ar jautrumas, dažnai vietinio pobūdžio.
Nedidelis kraujavimas, mėlynės ar paraudimas injekcijos vietoje.
Randėjimas ar odos spalvos pakitimai (gali užtrukti kelis mėnesius).
Retais atvejais: odos nudegimai, nejautrumas, žaizdos infekcija, nervo pažeidimas, giliųjų venų trombozė arba insultas.
Kieti dariniai ar sukietėjimai odoje, paprastai praeinantys per kelis mėnesius.

Ar venų varikozė gali pasikartoti?

Nors gydymas veiksmingas, venų varikozė kai kuriems pacientams po kurio laiko grįžta. Rizika didesnė tapus nėščia po gydymo, esant antsvoriui ar sėsliam gyvenimo būdui.

Prevencija: kaip sumažinti riziką?

Visiškai apsisaugoti nuo šios ligos gali būti sudėtinga, bet kai kurie įpročiai padeda išvengti venų varikozės arba sulėtinti jos progresavimą:

Nepraleiskite ilgų valandų stovėdami – reguliariai pramankštinkite kojas, pasivaikščiokite.
Periodiškai pakelkite kojas aukščiau širdies lygio, kad pagerėtų kraujo nutekėjimas.
Laikykitės sveiko kūno svorio – sumažinsite apkrovą kraujagyslėms.
Meskite rūkyti – tabakas kenkia kraujagyslių būklei ir visai kraujotakai.
Būkite aktyvūs, stenkitės kuo daugiau judėti ir neužsibūti sėdint vienoje pozoje.
Dėvėkite tinkamo dydžio drabužius – perveržtas liemuo trikdo kraujo apytaką.
Jei reikia, naudokite kompresines kojines – jos padeda palaikyti tinkamą kraujotaką.

Prognozė ir gyvenimas su venų varikoze

Didžiajai daugumai žmonių venų varikozė nesukelia rimtų sveikatos sutrikimų ir nereikalauja nuolatinės medicininės priežiūros. Nors galima pasijusti nejaukiai dėl savo kojų išvaizdos ar jausti diskomfortą, komplikacijos pasitaiko nedažnai.

Nėštumo metu atsiradusios venų varikozės dažniausiai išnyksta per kelias savaites po gimdymo. Kitais atvejais, nors ir gydant, liga gali būti linkusi grįžti.

Kaip pasirūpinti savimi?

Savijautos gerinimui rekomenduojama:

Nesėdėti ir nestovėti ilgai vienoje padėtyje.
Reguliariai judėti ir sportuoti.
Pakilnoti kojas dienos eigoje.
Išlaikyti normalų kūno svorį.
Nevartoti tabako gaminių.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors liga retai kelia grėsmę sveikatai, dėl profilaktinio patikrinimo verta apsilankyti pas specialistą. Jeigu jus vargina diskomfortas ar netenkina venų išvaizda, gydytojai gali pasiūlyti tinkamą sprendimą. Nedelsdami kreipkitės, jeigu pasireiškia:

Kraujavimas iš venos.
Odos patamsėjimas, paraudimas ar skausmas, karštis liečiant.
Pabrinkę, jautrūs arba paraudę venos plotai.

Pasirūpinti kraujagyslių sveikata gali padėti nedideli gyvenimo būdo pokyčiai bei individualiai parinktas gydymas. Dėl efektyvių, minimaliai invazinių metodų pasitarkite su savo gydytoju.