Wernicke afazija, dar žinoma kaip receptyvinė afazija, – tai kalbos sutrikimas, kai sunku suprasti kitų kalbą ir patiems kalbėti rišliai. Nors kalbėti fiziškai nesunku, sakiniai dažnai tampa sunkiai suprantami arba neturi prasmės klausytojui. Bendraujant gali atsirasti vadinamasis „žodžių kratinys“: žmogus painioja žodžius, prigalvoja naujų ar neįprastų žodžių, tad sakiniai tampa nerišlūs, pavyzdžiui: „Žalias šuo šoka sraigtasparnio sūris ant vakar smūdle.“
Kas yra Wernicke afazija?
Šis sutrikimas paveikia ne žmogaus intelektą, bet kalbos apdorojimą smegenyse. Neretai specialistai ją vadina ir sklandžia afazija, nes kalbos tempas bei intonacija dažniausiai pakitusi nebūna, tačiau turinys klausytojams gali būti nesuprantamas.
Dažniausiai ši afazijos rūšis išsivysto po insulto, tačiau ją gali lemti ir kitos smegenų pažaidos priežastys.
Wernicke afazijos simptomai
- Sklandi, bet nerišli kalba: Žmogus laisvai kalba garsiai, taisyklingiai formuodamas sakinius, tačiau turinys būna painus, sakinyje praleidžiami arba sukeisti žodžiai, pasitaiko naujadarų.
- Supratimo sunkumai: Sudėtinga sekti, ką sako kiti, atsakymai neretai būna ne į temą.
- Kartojimo ir įvardijimo sunkumai: Gali būti sudėtinga pakartoti žodžius ar sakinius, sunku rasti tinkamus žodžius paminėti daiktus.
- Skaitymo, rašymo ir matematikos problemos: Net jei žmogus rašo sklandžiai, gali vartoti netinkamus žodžius ar rašyti klaidingai. Taip pat pasidaro sudėtinga skaityti ar atlikti matematines užduotis.
- Regos pakitimai: Kadangi Wernicke sritis smegenyse yra netoli regos centrų, gali pasireikšti dalinis ar visiškas matymo praradimas.
Dažnai šie žmonės nesuvokia arba neatpažįsta savo kalbos sutrikimo. Tai vadinama anosognozija – kai savo būklės žmogus nepripažįsta arba jos nesupranta.
Kaip skamba Wernicke afazija?
Sklandžiai tariami, tačiau nerišlūs žodžiai – būdingas šios afazijos bruožas. Gali pasitaikyti dviejų tipų paklydimų:
- Semantinės parafrazijos: Vienas žodis keičiamos kitu, turinčiu panašią prasmę, pavyzdžiui, „kėdė“ vietoje „stalas“.
- Foneminės parafrazijos: Žodis iškraipomas pakeičiant garsą ar skiemenį, pavyzdžiui, „katė“ vietoje „hatė“.
Dažnai žmogui paprasčiau keisti konkretesnius žodžius į abstraktesnius, kaip „daiktas“ ar „reikalas“.
Priežastys
Pagrindinė šios būklės priežastis yra žala Wernicke sričiai smegenyse, esančiai smilkinio skiltyje šalia ausies. Dažniausiai tokia žala atsiranda dėl insulto, tačiau Wernicke afaziją gali sukelti ir kiti veiksniai:
- Galvos traumos
- Smegenų augliai
- Infekcijos, apimančios centrinę nervų sistemą
- Degeneracinės ligos, tokios kaip Alzheimerio liga ar Lewy kūnelių demencija
Kokios gali būti komplikacijos?
Jei sunku aiškiai išreikšti mintis ar suprasti kalbą, tai veikia kasdienį gyvenimą. Dažnai žmonės patiria sumišimą, liūdesį, nusivylimą, gali atsirasti socialinė izoliacija bei depresija.
Kaip nustatoma ši afazija?
Diagnozė paprastai nustatoma po išsamios apžiūros: vertinama kalba, komunikaciniai įgūdžiai, peržiūrima ligos istorija. Vertinimo metu specialistas gali paprašyti atlikti įvairias užduotis:
- Vykdyti paprastas ar sudėtingas instrukcijas (pvz., „pakelk ranką“, „paliesk kairę ausį dešine ranka“).
- Papasakoti apie orą ar kitą paprastą temą.
- Išvardinti kuo daugiau gyvūnų ar įvardinti, pavyzdžiui, kaip vadinamas rašiklis.
- Kartoti tam tikrus sakinius, pavyzdžiui, „Šuo loja ant oranžinės katės“.
- Perskaityti ar užrašyti pateiktą sakinį.
Dažniausiai vertinimą atlieka logopedas, kuris padeda gydytojų komandai nustatyti diagnozę.
Norint įvertinti galvos smegenų būklę, gali būti atliekami radiologiniai tyrimai (magnetinio rezonanso tomografija, kompiuterinė tomografija ar pozitronų emisijos tomografija), kad būtų galima pamatyti, ar pažeista Wernicke sritis.
Diagnozė gali būti sudėtinga, nes pacientai dažnai sąmoningai nejaučia savo sunkumų bendraujant.
Kaip gydoma Wernicke afazija?
Kol kas nėra medikamentinio gydymo, kuris galėtų visiškai pašalinti šią būklę. Tačiau gydymas orientuotas į pagrindinės priežasties valdymą ir komunikacijos įgūdžių stiprinimą.
- Pagrindinis būdas – logopedinė terapija, kurios metu mokomasi efektyviau bendrauti, susigrąžinti prarastas kalbines funkcijas bei naudotis alternatyviais metodais, pavyzdžiui, gestų kalba ar pagalbinėmis technologijomis.
- Grupinės kalbos terapijos užsiėmimai ypač padeda mažinti vienišumo jausmą ir leidžia praktiškai pritaikyti įgytus įgūdžius.
- Svarbu padėti ir artimiesiems bei globėjams, kad jie taip pat galėtų lengviau komunikuoti su Wernicke afaziją turinčiu žmogumi.
Ar galima išvengti šios būklės?
Wernicke afazijos prevencija tiesiogiai nėra įmanoma, tačiau galima sumažinti jos atsiradimo riziką saugant savo bendrą sveikatą, ypač mažinant insulto ir galvos traumų tikimybę:
- Tvarkyti lėtines ligas, jei tokių yra
- Rinktis visavertę mitybą
- Reguliariai judėti ir mankštintis
- Dėvėti apsauginius šalmus ar kitą priemonę, jei užsiimate sportu ar dirbate pavojingą darbą
Kokia Wernicke afazijos prognozė?
Ateitis priklauso nuo to, kaip stipriai pažeista Wernicke sritis. Daugiausia kalbos atsigavimo pasiekiama per pirmuosius šešis mėnesius po insulto, tačiau pokyčiai ir tobulėjimas gali tęstis ir vėliau – kartais net keletą metų.
Prireikus galima naudotis alternatyviais bendravimo būdais, pvz., ženklų kalba ar specialiomis technologijomis. Taip pat svarbu, kad šeimos nariai ir globėjai įsitrauktų į gydymo procesą – jie gali padėti palaikyti ryšį, vartodami trumpus sakinius, užduodami klausimus, į kuriuos galima atsakyti „taip“ arba „ne“, stengdamiesi ne taisyti klaidų ir būti kantrūs.
Priežiūros specialistai gali patarti, kaip geriausiai prisitaikyti tiek pačiam žmogui, tiek jo aplinkiniams.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į sveikatos specialistą, jei pastebite, kad jums ar jūsų artimiesiems tapo sunku aiškiai kalbėti ar suprasti, ką sako kiti. Taip pat svarbu pasikonsultuoti, jei anksčiau nustatyta Wernicke afazija ir simptomai blogėja.
Staiga atsiradus šiems simptomams, būtina kuo skubiau iškviesti pagalbą, nes tai gali būti insulto požymis.
Kokius klausimus verta aptarti su gydytoju?
- Ar tikrai turiu Wernicke afaziją, ar galimas kitoks kalbos sutrikimas?
- Kas lėmė mano būklę?
- Kaip dažnai turėčiau lankytis kalbos terapijoje?
- Ar galimi nauji gydymo metodai ar tyrimai?
