Spindelinė ląstelių sarkoma – tai reta kaulų arba minkštųjų audinių vėžio rūšis. Šio tipo vėžys prasideda, kai nenormalios ląstelės kaupiasi kauluose ar jungiamuosiuose audiniuose, sudarydamos navikus. Ypatinga šio naviko savybė – ląstelės, kurios mikroskopu atrodo pailgos, primenančios verpstes: ilgos, siaurėjančiais galais.
Kas yra spindelinė ląstelių sarkoma?
Spindelinė ląstelių sarkoma – apibendrinantis terminas, apimantis įvairias sarkomų atmainas, kurių dėl laboratorinių tyrimų ribotumo neįmanoma tiksliai priskirti konkrečiai rūšiai. Šiuolaikiniai diagnostikos metodai leidžia atskirti daugiau kaip 75 sarkomos potipius, tačiau kartais ligos kilmės tiksliai nenustatyti nepavyksta.
Šios sarkomos dažniausiai vystosi ilguosiuose kauluose:
- Šlaunikaulis (femurą)
- Blauzdikaulis (tibią)
- Žastikaulis (humerų)
Visgi navikai gali atsirasti ir dubens srityje, galvoje, kakle ar kitose kūno vietose.
Spindelinės ląstelių sarkomos rūšys
Kiekviena sarkoma prasideda minkštuosiuose audiniuose, tokiuose kaip riebalai, raumenys, kraujagyslės, nervai ar kaulus gaubiantis audinys. Spindelinės ląstelių sarkomos gali būti skiriamos pagal vėžinių ląstelių tipą, iš kurio vystėsi liga. Žinodami naviko ląstelių kilmę ir savybes, gydytojai geriau supranta ligos eigą ir pasirenka efektyviausią gydymą.
Pagrindiniai spindelinės ląstelių sarkomos tipai:
- Nediferencijuota pleomorfinė sarkoma – naviką sudaro įvairių formų ir dydžių ląstelės, kurių kilmė neaiški.
- Fibrosarkoma – išsivysto iš fibroblastų, kurie yra pagrindinės jungiamojo audinio ląstelės.
- Leiomiokarsoma – prasideda iš lygiųjų raumenų ląstelių, kurios yra vidaus organų ar kai kurių kaulų sudėtyje, bet ne raumenų, kuriuos valdome sąmoningai.
Kaip dažna ši liga?
Spindelinės ląstelių sarkomos yra labai retos – jos sudaro mažiau nei dešimtadalį visų kaulų ir minkštųjų audinių vėžio atvejų. Dėl tokio retumo diagnozė gali būti uždelsta, kol bus atlikta pakankamai išsamių tyrimų. Rizika susirgti šiuo vėžiu mažėja, tačiau dažniau jis diagnozuojamas asmenims, kuriems per 40 metų. Nediferencijuotos pleomorfinės sarkomos paprastai nustatomos 60–70 metų žmonėms.
Spindelinės ląstelių sarkomos simptomai
Simptomai priklauso nuo naviko dydžio, jo vietos ir paveiktų audinių kiekio. Dažniausi požymiai:
- Skausmas kauluose, kuris gali būti nuolatinis arba atsirasti tik retkarčiais.
- Kaulo lūžis silpnoje vietoje (patologinis lūžis).
- Patinimas ir jautrumas naviko srityje.
- Sunkumai judinant sąnarį, šalia kurio yra navikas.
- Didelis nuovargis, nepalengvėjantis net pailsėjus.
- Bendras silpnumas ir prasta savijauta be aiškios priežasties.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Kaip ir kitų vėžių atveju, spindelinė ląstelių sarkoma atsiranda, kai normalios ląstelės įgyja piktybinių savybių – jos pradeda nekontroliuojamai daugintis ir ardyti aplinkinius audinius. Vėžio ląstelės gali atsiskirti nuo pirminio naviko ir pasklisti į kitus organus. Toks išplitimas vadinamas metastazėmis.
Normaliomis sąlygomis spindelių formos ląstelės atsiranda vykstant audinių gijimui – jos padeda gyti žaizdoms ir vėliau nyksta. Tačiau jei jos virsta piktybinėmis, pradeda nekontroliuojamai daugintis. Kol kas nėra tiksliai žinoma, kodėl kai kurios šios ląstelės tampa vėžinėmis. Nustatyta, kad tam įtakos gali turėti šeimos paveldėjimas – genetinės mutacijos, kurios didina ligos tikimybę.
Rizikos veiksniai
- Kaulo infarktas – kai dėl blogos kraujotakos žūsta kaulo audiniai.
- Fibrozinė displazija – kai sveiką kaulą pakeičia pluoštinis audinys, didindamas lūžių ir sarkomos riziką.
- Osteomielitas – kaulo čiulpų infekcija, dažnai plintanti per kraują, pažeidžianti kaulo ląsteles.
- Pageto liga – lėtinis kaulų susirgimas, dėl kurio kaulai tampa silpni ir trapi.
- Ankstesnė spindulinė terapija vėžio gydymui – retai sarkomos išsivysto praėjus 7–20 metų po šio gydymo.
Kokias komplikacijas gali sukelti ši liga?
Spindelinė ląstelių sarkoma silpnina kaulus, todėl dažnai padidina lūžių riziką toje vietoje, kur yra navikas. Lūžus kaului, vėžinės ląstelės gali pasklisti į netoliese esančius audinius. Kol kas mokslininkai nesutaria, ar tokio tipo lūžiai blogina ligos prognozę, ar svarbiausią reikšmę vis dėlto turi tolimesnis vėžio išplitimas organizme.
Kaip nustatoma spindelinė ląstelių sarkoma?
Tiksliai diagnozei pasiekti paprastai prireikia įvairių tyrimų ir procedūrų. Gydytojai įvertina naviko dydį, jo vietą bei ar yra išplitimo į kitas kūno dalis. Pagal šiuos duomenis nustatoma vėžio stadija ir laipsnis. Aukšto laipsnio navikai turi daugiau pakitusių ląstelių ir greičiau plinta. Dauguma spindelinių ląstelių sarkomų yra aukšto laipsnio.
Vaizdiniai tyrimai
- Rentgenas – padeda aptikti navikus ar kitus pakitimus kauluose, taip pat įvertinti, ar navikas išplitęs į plaučius.
- MRT – leidžia itin tiksliai matyti minkštųjų audinių darinius ir nustatyti naviko ribas.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – padeda įvertinti, ar vėžys peraugo į minkštuosius audinius, bei aptikti galimus lūžius.
- Pozitronų emisijos tomografija (PET) – naudojama piktybiniams židiniams visame kūne ieškoti ir sekti, kaip kinta ligos eiga per gydymą.
Kraujo tyrimai
Nors nėra specifinio kraujo tyrimo, kuris parodytų spindelinę ląstelių sarkomą, kraujo tyrimai padeda įvertinti bendrą sveikatos būklę, organų veiklą ir fermentų kiekį organizme.
Biopsija
Tik šio tyrimo metu galima galutinai patvirtinti, ar navikas yra piktybinis ir kokio tipo bei laipsnio vėžys yra. Dažniausiai atliekama adatinė biopsija, kai iš naviko imamas mažas audinio mėginys, dažnai naudojant rentgeno ar KT kontrolę, kad būtų tiksliai pataikyta į reikiamą vietą.
Gydymo galimybės
Gydymo taktika priklauso nuo bendros sveikatos, naviko dydžio, jo vietos ir kitų individualių veiksnių. Svarbu, ar vėžys gydomas pirmą kartą, ar jau sugrįžo.
Chirurginis gydymas
Pagrindinis tikslas – pašalinti naviką, išsaugant kuo daugiau sveiko kaulo. Jei pašalinamas visas vėžys iš pirminio ir antrinių židinių, galima pasiekti visišką išgijimą. Tačiau kai vėžys metastazuoja, visiškai išgydyti tampa labai sunku.
Gydymas chemoterapija
Naudojant vaistus, sunaikinamos vėžinės ląstelės visame kūne. Gali būti taikoma prieš operaciją, norint sumažinti naviką, arba po jos, siekiant sunaikinti likusias ląsteles. Chemoterapija taip pat gali būti skirta simptominiam gydymui, siekiant palengvinti, pavyzdžiui, kaulų skausmus, kai visiško išgijimo jau neįmanoma.
Dažnai skiriama kelių vaistų kombinacija, kad gydymas būtų veiksmingesnis. Gydymo protokolas gali kisti priklausomai nuo vėžio eigos ir atsako į paskirtus vaistus.
Spindulinė terapija
Išorinė spindulinė terapija (EBRT) sunaikina vėžio ląsteles, nukreipiant į naviką rentgeno spindulius. Ji naudojama, jei operacija neįmanoma – pavyzdžiui, kai navikas per giliai arba per arti gyvybiškai svarbių struktūrų. Kaip ir chemoterapija, spindulinė terapija gali palengvinti simptomus, jei vėžys neišgydomas.
Ar spindelinė ląstelių sarkoma išgydoma?
Visiškas išgijimas galimas, jei pavyksta pašalinti visą vėžį, kol jis išplitęs tik pirminėje vietoje. Išplitusios, metastazavusios sarkomos dažniausiai nepagydomos. Dauguma šių navikų yra sparčiai augantys ir greitai plinta, gali sugrįžti toje pačioje vietoje ar kitoje kūno dalyje net po gydymo ir remisijos.
Ligos eiga ir prognozė
Kiekvieno žmogaus ligos eiga skirtinga. Ligos baigtį (prognozę) lemia naviko tipas, stadija, bendra sveikatos būklė ir reakcija į gydymą. Tik gydytojas gali paaiškinti, kokios tikėtinos gydymo perspektyvos, ir patarti dėl tolimesnių žingsnių.
Sekimas po gydymo ir papildomos procedūros
Po gydymo dažniausiai reikia dažnos gydytojo priežiūros: pirmuosius metus susitikimai vyksta dažniau, vėliau – retėja, jei liga neatsinaujina. Jei operacijos metu pašalinta didelė kaulo dalis, gali būti reikalinga papildoma intervencija – pavyzdžiui, kaulo transplantacija ar dirbtinio galūnės pritaikymas, siekiant išlaikyti funkciją. Prie poreikio dažnai taikomos ir kitos reabilitacijos priemonės.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kokioje kūno vietoje yra navikas?
- Kokia nustatyta ligos stadija ir laipsnis?
- Kaip tai paveiks gydymo planą?
- Kokio šalutinio gydymo poveikio galima tikėtis?
- Ar mano vėžys išgydomas?
- Kokie yra pagrindiniai gydymo tikslai?
- Ar galėčiau gauti pagalbą dėl paliačiamosios pagalbos paslaugų?
