Vertebrobazilinis nepakankamumas – tai būklė, kai smegenų užpakalinėje dalyje esančios kraujagyslės nepatenka arba sumažėja kraujo pritekėjimas. Dėl to sutrinka pusiausvyros ir judesių kontrolė, o liga gali pasireikšti tiek lengvais, tiek sunkiais sveikatos sutrikimais.
- 1.Kas yra vertebrobazilinis nepakankamumas?
- 2.Vertebrobazilinio nepakankamumo tipai
- 3.Kas dažniausiai patiria šią ligą?
- 4.Kaip dažnai pasitaiko?
- 5.Vertebrobazilinio nepakankamumo priežastys
- 6.Ligos simptomai
- 7.Ligos diagnostika
- 8.Gydymo galimybės
- 9.Kaip sumažinti riziką?
- 10.Ligos eiga ir komplikacijos
- 11.Kasdienybė su vertebrobaziliniu nepakankamumu
Kas yra vertebrobazilinis nepakankamumas?
Vertebrobaziliniu nepakankamumu vadinama būklė, kai dėl įvairių priežasčių sumažėja arba visiškai nutrūksta kraujo srautas į užpakalinę smegenų dalį. Ši sritis atsakinga už judesių koordinaciją bei pusiausvyros išlaikymą, tad pasireiškus kraujo trūkumui, dažnai kyla neurologinių problemų.
Nors kartais ši būklė sukelia tik lengvus negalavimus, ji didina insulto ar trumpalaikio išeminio priepuolio (TIA, vadinamo „mini insultu“) riziką. Tam tikrais atvejais, ypač ilgai negydant, liga gali sukelti rimtus sutrikimus ar net grėsti gyvybei.
Vertebrobazilinio nepakankamumo tipai
Be dažniausiai pasitaikančios formos, egzistuoja ir retesnis pereinamasis vertebrobazilinis nepakankamumas, kuris atsiranda galvos sukimo ar staigaus posūkio metu. Toks sutrikimas dar vadinamas bow hunter sindromu, galvos pasukimo sinkope ar rotaciniu vertebrobaziliniu nepakankamumu.
Kas dažniausiai patiria šią ligą?
Didžiausia rizika susirgti būdinga vyresniems nei 50 metų žmonėms, ypač jei jie turi vieną ar kelis šiuos rizikos veiksnius:
- Koronarinės arba periferinės kraujagyslių ligos
- Cukrinis diabetas
- Šeimos istorijoje pasitaikę tokie susirgimai
- Pernelyg aukštas kraujospūdis ar cholesterolis
- Rūkymo įpročiai
- Nutukimas
- Aterosklerozė (kraujagyslių užkalkėjimas)
- Padidėję riebalų kiekiai kraujyje (hiperlipidemija)
Tam tikros širdies ligos, pavyzdžiui, prieširdžių virpėjimas, kraujo krešėjimo sutrikimai, infekcinis endokarditas ar slankstelinės arterijos plyšimas taip pat gali didinti riziką.
Statistiškai, ši liga dvigubai dažniau diagnozuojama vyrams. Rizika taip pat didesnė tam tikroms etninėms grupėms.
Kaip dažnai pasitaiko?
Skaičiuojama, kad iki ketvirtadalio vyresnių nei 70 metų asmenų gali varginti vertebrobazilinis nepakankamumas.
Vertebrobazilinio nepakankamumo priežastys
Dažniausia priežastis – aterosklerozė, kai dėl cholesterolio ir kalcio nuosėdų kraujagyslių spindis siaurėja, o kraujo pratekėjimas sumažėja. Yra ir kitų galimų priežasčių:
- Mažųjų smegenų arterijų užsikimšimas
- Plaučių embolija
- Slankstelinės arterijos pažeidimas ar plyšimas
Retesniais atvejais tai gali lemti kraujo ligos, priklausomybė nuo psichoaktyvių medžiagų, fibromuskulinė displazija ar stiprios migrenos.
Ligos simptomai
Vertebrobazilinis nepakankamumas gali pasireikšti įvairiai:
- Galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas
- Pusiausvyros sutrikimai, galvos sukimasis
- Sąmonės aptemimas ar painiava
- Rijimo sunkumai
- Judesių ir koordinacijos sutrikimai
- Dvigubas matymas ar dalinis regos praradimas
- Apalpimas
- Silpnumas, staigaus kritimo epizodai
- Kūno dalių tirpimas
- Kalbos sutrikimai
- Šlapimo nelaikymas
Ligos diagnostika
Norint nustatyti šią ligą, gydytojas pirmiausia įvertins pagrindinius simptomus, atliks fizinį ištyrimą, o prireikus paskirs papildomus tyrimus. Dažniausiai naudojami šie metodai:
- Kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), leidžianti įvertinti kraujagyslių būklę galvos srityje
- Angiografija, kurios metu gaunami kraujagyslių vaizdai rentgenu
- Kompiuterinė tomografinė angiografija (CTA) arba magnetinio rezonanso angiografija (MRA) – detali ir trimatė kraujagyslių analizė
- Echokardiograma, ultragarsu ištiriamas širdies darbas ir vožtuvai
- Elektrokardiograma (EKG), parodanti širdies elektrinį aktyvumą
- Holterio monitoravimas – nuolatinis širdies ritmo stebėjimas 1–2 dienas
- Protrombino laiko (PT) ir dalinio tromboplastino laiko (PTT) kraujo tyrimai, rodantys kraujo krešėjimo spartą
Gydymo galimybės
Gydymas dažniausiai prasideda nuo gyvenimo būdo pokyčių:
- Optimalus svorio palaikymas
- Mitybos koregavimas, mažinant cholesterolio kiekį
- Fizinis aktyvumas
- Mesti rūkyti
Be to, gali būti skiriami vaistai, padedantys mažinti spaudimą, cholesterolį, reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ar mažinti kraujo krešulių susidarymo riziką. Jei nevartojant vaistų ir keičiant įpročius kraujotaka blogėja arba simptomai nesiliauja, gydytojai gali rekomenduoti chirurginį gydymą:
- Miego arterijos endarterektomija (plokštelių pašalinimas iš miego arterijų)
- Angioplastika ir stentavimas (kraujagyslės praplatinimas balionėliu, o vėliau įstatant metalinę atramą – stentą)
- Koronarinė šuntavimo operacija (pažeistos kraujagyslės pakeičiamos sveika kraujagysle)
- Slankstelinės arterijos rekonstrukcija
Pereinamojo vertebrobazilinio nepakankamumo gydymas
Retesnėms formoms kartais prireikia specialios kaklo apykaklės, medikamentinio gydymo ar minimaliai invazinės stuburo operacijos.
Kaip sumažinti riziką?
Vertebrobazilinio nepakankamumo galima išvengti ar atitolinti:
- Maitinantis sveikai
- Aktyviai judant
- Rūpinantis cholesterolio kontrole
- Valdant kraujospūdį bei cukraus kiekį kraujyje
- Atsisakant žalingų įpročių
Ligos eiga ir komplikacijos
Prognozė priklauso nuo smegenų pažeidimo sunkumo, paciento amžiaus, komplikacijų (pvz., insulto) bei bendrai sveikatos būklės. Kai kuriais atvejais, ypač jei liga stipriai pažengusi, gali kilti rimtų negalių ar net mirties rizika.
Nedidelio laipsnio vertebrobazilinis nepakankamumas dažniausiai sėkmingai kontroliuojamas laikantis gydytojo nurodymų, tačiau sunkių simptomų atveju gali prireikti ilgos reabilitacijos.
Liga gali vėl atsinaujinti – atsinaujinimo dažnis siekia apie 10–15 %.
Galimos ilgalaikės pasekmės
- Giliųjų venų trombozė (kraujo krešuliai kojose)
- Plaučių embolija
- Judėjimo sunkumai – dalinis ar visiškas paralyžius, galūnių tirpimas
- Rijimo ir kvėpavimo sutrikimai
- Širdies infarktas
- Plaučių infekcijos
- Odos pažeidimai (spaudimo opelės)
- Regėjimo praradimas
- Ištiktas insultas ar TIA
- Skrandžio gleivinės uždegimas
- Sutrikęs skysčių balansas organizme
Kasdienybė su vertebrobaziliniu nepakankamumu
Siekiant kuo geriau prisitaikyti ir pagerinti gyvenimo kokybę, verta mokytis įvairių kompensacinių įgūdžių. Gali prireikti pagalbos adaptuojantis prie naujų aplinkybių, dirbant su specialistais:
- Mokantis šlapimo ir išmatų valdymo įgūdžių
- Pasirūpinant tinkama mityba
- Rūpinantis saugumu namuose
- Ugdyti gebėjimus tvarkytis su kasdieniais uždaviniais
Praverčia ergoterapija, kineziterapija, kalbos terapija. Prireikus, pagalbą gali suteikti slaugytojas, stebintis sveikimo eigą namuose.
