Vestibulinis neuritas yra vidinės ausies sutrikimas, sukeliantis staigią galvos svaigimo ir pusiausvyros praradimo pojūtį. Šią būklę nulemia uždegimas, apimantis vestibulinį nervą – būtent jis perduoda jūsų smegenims informaciją apie pusiausvyrą. Uždegimo metu signalai iš ausies keliauja netiksliai, todėl aplinka atrodo neryški, o jūsų kūnas praranda orientaciją erdvėje.
Dažniausios priežastys
Dažniausiai vestibulinį neuritą sukelia virusinės infekcijos, kurios gali pažeisti vidinę ausį arba atsirasti kitose kūno vietose. Tarp dažniau pasitaikančių virusų yra kiaulytė, tymai, gripo virusas, mononukleozė, vėjaraupiai, raudonukė ar juostinė pūslelinė. Kartais įtakos turi ir bakterijos, tačiau tokiu atveju dažniau pasitaiko kitokia uždegiminė ausies liga – labirintitas.
Pagrindiniai simptomai
Sutrikimo simptomai išryškėja labai staiga ir būna itin stiprūs pačioje pradžioje. Dažniausiai pasireiškia:
- netikėtas galvos svaigimas
- pusiausvyros sutrikimai
- pykinimas ir vėmimas
- silpnumas, orientacijos stoka
- sunku susikoncentruoti
Kaip atskirti vestibulinį neuritą nuo labirintito
Šias dvi būkles lengva supainioti, nes jų simptomai yra panašūs. Tačiau pagrindinis skirtumas – kokias ausies dalis pažeidžia uždegimas. Vestibulinis neuritas apima tik už pusiausvyrą atsakingus nervus, tuo tarpu labirintitas paveikia ir klausą perduodančius nervus. Todėl labirintito atveju gali atsirasti ne tik galvos svaigimas, bet ir klausos susilpnėjimas ar spengimas ausyse. Vestibulinio neurito metu tokie simptomai nepastebimi.
Diagnozavimo eiga
Tiriant šį sutrikimą, pirmiausia medicinos specialistas sieks atmesti rimtesnes priežastis, tokias kaip smegenų kraujotakos sutrikimai ar neurologinės ligos. Tam gali būti atliekami judesių testai arba vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tyrimas. Diagnozės tikslinimui dažnai atliekamas ir klausos patikrinimas – taip nustatoma, kurios ausies nervų sritys yra paveiktos.
Simptomų mažinimas ir gydymo galimybės
Gydant pačią nervų uždegimo priežastį, gali būti skiriami antivirusiniai ar antibakteriniai vaistai, priklausomai nuo sukėlėjo tipo. Daugelio atvejų gydymo esmė – padėti sumažinti nemalonius pojūčius kol nervas atsistato. Galvos svaigimui ir pykinimui lengvinti gali būti paskirti specialūs vaistai, tokie kaip difenhidraminas, meklicinas ar benzodiazepinai. Jei pasireiškia stiprus vėmimas ir dėl to dehidratuojama, kartais prireikia lašelinio skysčių papildymo.
Reabilitacija namuose ir fizinė terapija
Praėjus ūmiems simptomams, organizmas pats palaipsniui atsistato. Tačiau norint greičiau sugrąžinti pusiausvyrą, naudinga kuo anksčiau pradėti saikingus fizinius judesius. Esant užsitęsusiems pusiausvyros sutrikimams, rekomenduojama speciali vestibulinė reabilitacija – tai pratimai galvos ir akių judesiams lavinti. Iš pradžių jie gali trumpam sustiprinti simptomus, tačiau ilgainiui padeda jūsų smegenims prisitaikyti prie pakitusių jutimų.
Pasveikimas ir ar galima visiškai atsistatyti?
Pirmasis pagerėjimas paprastai jaučiamas per kelias dienas, tačiau visiškas savijautos grįžimas gali užtrukti iki trijų savaičių. Nepaisant to, retkarčiais galvos svaigimas ar pusiausvyros praradimo jausmas išlieka net kelis mėnesius. Svarbu išlikti fiziškai aktyviems – kuo greičiau judėsite, tuo greičiau atgausite būdingą judesių koordinaciją.
Kasdienis gyvenimas su vestibuliniu neuritu
Nors pirmieji simptomai gali būti itin nemalonūs ir išgąsdinti, dažniausiai šis sutrikimas visiškai praeina be palikdamas ilgalaikių pasekmių. Jeigu galvos svaigimas užsitęsia ar periodiškai kartojasi, verta pasitarti dėl papildomos medikamentinės ar fizinės pagalbos. Tačiau dauguma atvejų, atkaklumas ir aktyvumas padeda visiškai grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.
