Vidurinio lanko raiščio sindromas (MALS): simptomai ir diagnostika

Vidurinės lanko raiščio sindromas – reta būklė, sukelianti stiprius viršutinės pilvo dalies skausmus, kurie dažniausiai prasideda po valgio.

Kas yra vidurinės lanko raiščio sindromas?

Vidurinės lanko raiščio sindromu vadinama būklė, kai vidurinės lanko raištis krūtinėje spaudžia pilvinę arteriją ir šalia esančius nervus. Paprastai šis raištis turi būti aukščiau, bet kai jis yra pažemėjęs, užspaudžia pilvinę arteriją. Dėl to pablogėja kraujo tekėjimas ir atsiranda spaudimas nervams, vedantiems į viršutinę pilvo dalį.

Pagrindinės kraujagyslės – aorta ir pilvinė arterija – yra labai svarbios kraujotakai. Vidurinės lanko raištis formuoja savotišką arką aplink aortą. Kai jis sėdi žemiau nei įprasta, ima spausti arteriją ir nervus šalia jos. Dėl šio spaudimo atsiranda keli nemalonūs požymiai.

Kiti sindromo pavadinimai

Pilvinės arterijos kompresijos sindromas
Pilvinės ašies spaudimo sindromas
Dunbaro sindromas

Simptomai

Ryškiausias požymis – stiprus, deginantis ar maudžiantis skausmas viršutinėje pilvo dalyje, kuris dažniausiai pasireiškia pavalgius. Kartais diskomfortas toks didelis, kad žmogus ima vengti valgyti, bijodamas vėl pajusti skausmą.

Susiję įrašai

Skurdas ar pilvo pūtimas
Dažnas viduriavimas
Pykinimas ir vėmimas
Staigus, nepaaiškinamas kūno svorio sumažėjimas daugiau nei 9 kilogramais

Priežastys

Iki šiol nėra aiškiai nustatyta, kodėl šis sindromas išsivysto. Tyrimai rodo, jog kai kurie žmonės gimsta su netipinėje vietoje esančiu viduriniu lanko raiščiu. Taip pat spėjama, kad šis sindromas galėtų būti retas pilvo arba stuburo operacijų, ar traumos pilvo srityje, šalutinis poveikis.

Galimos komplikacijos

Kai šis sindromas ilgai nediagnozuojamas, nuolat besitęsiantys pilvo skausmai nualina ne tik fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Žmogus gali patirti nerimą, sunku prisiversti valgyti, suprastėja miegas ir bendra savijauta. Nenustačius tikslios diagnozės, dažnai kyla nerimas bei nusivylimas dėl neaiškios sveikatos būklės.

Kaip diagnozuojamas sindromas?

Pirmiausia gydytojas išklausys jūsų nusiskundimus, domėsis ligos istorija ir atliks apžiūrą. Dažnai reikia atskirti šią būklę nuo daugelio kitų ligų, galinčių sukelti viršutinės pilvo dalies skausmus – pvz., skrandžio ar žarnyno opų, uždegimų ar kitų virškinimo sistemos ligų.

Atliekami tyrimai dažniausiai apima įvairių rūšių kraujo ir vaizdinius tyrimus, padedančius atmesti dažnesnes pilvo ligas.

Kraujo tyrimai

Bendras kraujo tyrimas
Išsami biocheminė kraujo analizė
Kepenų veiklos rodikliai
Tyrimai uždegiminiams procesams nustatyti (pvz., CRB, ENGK)
Skydliaukės funkcijos įvertinimas

Vaizdiniai tyrimai

Pilvo organų echoskopija
Skirtingi rentgeniniai tyrimai (smulkiosios žarnos, viršutinio virškinamojo trakto serijos)

Instrumentiniai ir procedūriniai tyrimai

Kolonoskopija
Viršutinės virškinamojo trakto endoskopija (EGD)
Mumlios analizės, vertinančios maisto judėjimą virškinimo sistemoje

Kai pašalinamos dažnesnės ligos, gali būti paskirta papildomų tyrimų pas gastroenterologą arba kraujagyslių specialistą:

Kraujagyslių kontrastinis tyrimas (angiograma)
Kompiuterinė tomografija (KT)
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Mezenterinių kraujagyslių ultragarsinis tyrimas

Gydymas

Simptomams valdyti gydytojas gali pasiūlyti celiakinio rezginio blokadą, kuri padeda sumažinti pilvo skausmus. Esant poreikiui sprendžiama dėl operacijos – atliekamas vidurinės lanko raiščio atlaisvinimas ar pašalinimas. Po tokio gydymo arterija ir šalia esantys nervai daugiau nebėra spaudžiami, dėl to kraujotaka pagerėja, o skausmai sumažėja ar visai išnyksta.

Kokie specialistai rūpinasi pacientais?

Šio sindromo gydymas reikalauja daugiadalykės komandos bendradarbiavimo, nes reikalingas skirtingų sričių gydytojų dėmesys tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Komandoje dažniausiai dirba:

Virškinimo trakto gydytojai
Bendrieji chirurgai
Kraujagyslių chirurgai
Skausmo valdymo specialistai
Psichologai
Mitybos specialistai

Prognozė ir gyvenimas su sindromu

Dažniausiai po operacijos simptomai sumažėja arba išnyksta, tačiau kartais liga gali grįžti po kurio laiko. Deja, nėra būdo visiškai užkirsti ligos pasikartojimui, tačiau atpažinus pirmuosius pokyčius galima greičiau kreiptis į gydytoją ir laiku imtis veiksmų. Svarbu atidžiai stebėti savo sveikatą ir bendradarbiauti su gydytoju, kad būtų užkirstas kelias komplikacijoms ir ligos atkryčiui.