Daugumai žmonių aortos vožtuvas turi tris atvaras, kurios atsiveria ir užsidaro kiekvienam širdies dūžiui. Tačiau retais atvejais gimstama tik su viena atvara – tai vadinama vienatvariu aortos vožtuvu. Tai ypatingai reta įgimta širdies yda, dažniausiai pasitaikanti vyrams – ja serga tik maždaug 0,02 % populiacijos.
Kas yra vienatvaris aortos vožtuvas?
Vienatvaris aortos vožtuvas – įgimta širdies anomalija, kai vietoje trijų įprastų atvarų vožtuve yra tik viena. Atvara veikia tarsi sklendė: ji atsidaro ir leidžia deguonimi prisotintam kraujui iš kairiojo širdies skilvelio tekėti į aortą, o paskui per arterijų tinklą – po visą kūną.
Žmonėms, turintiems šią širdies ydą, dažnai kartu būna ir kitų širdies defektų, pavyzdžiui:
- Aortos kraujagyslių pakitimų (aortopatija)
- Skilvelių pertvaros defektas (VSD)
- Atvira arterinio latako būklė (PDA)
- Koronarinių arterijų anomalijų
Vienatvario aortos vožtuvo rūšys
Šiai vožtuvo ydai priskirtos dvi pagrindinės rūšys, kurios skiriasi pagal tai, kaip atvaros susijungia viena su kita (vadinamomis komisūromis):
- Komisūros neturintis tipas (akommisūrinis) – pats sudėtingiausias atvejis. Šiuo atveju atvaros visai neturi sujungimo taškų ir nėra prijungtos prie aortos. Į kraujotaką prasiveržia tik per mažą skylutę, susidarančią susiliejus visoms vožtuvo dalims.
- Vienos komisūros tipas (unikommisūrinis) – tačiau dažnesnis ir šiek tiek švelnesnės eigos. Jame yra viena komisūra, vožtuvas prisitvirtina prie aortos, o kraujas išteka pro plyšį, kuris primena žuvies nasrus.
Simptomai
Vienatvario aortos vožtuvo simptomai priklauso nuo amžiaus ir vožtuvo tipo. Mažiems vaikams, ypač su sunkesne forma, požymiai pasireiškia anksti – dažnai tai kairiosios širdies pusės nepakankamumas ir sunkus svorio priaugimas.
Unikommisūrinis tipas dažnai nesukelia jokių pastebimų simptomų iki suaugusiųjų amžiaus – paprastai pirmieji požymiai pasireiškia tik 20–30 gyvenimo metais. Tuomet gali atsirasti:
Vienatvario aortos vožtuvo susidarymo priežastys
Ši širdies yda išsivysto dar vystantis vaisiui. Nors pradžioje aortos vožtuvas imamas formuoti su trimis atvaromis, jos, sutrikus raidai, gali susilieti į vieną. Manoma, kad tam tikrą įtaką turi paveldimumas, tačiau aiškių genetinių priežasčių dar nėra nustatyta.
Galimos komplikacijos
Žmonėms, turintiems vienatvarį vožtuvą, kyla rizika dėl tokių komplikacijų kaip:
- Aortos vožtuvo susiaurėjimas (stenozė)
- Kraujotakos sutrikimai dėl vožtuvo nesandarumo (regurgitacija)
- Infekcinis endokarditas
- Aortos sienelės išsluoksniavimas (disekacija)
Diagnostika
Išgirdus širdies ūžesį fizinio ištyrimo metu, gydytojas gali įtarti šį vožtuvo ydą ir paskirti papildomus tyrimus.
Pagrindiniai tyrimai:
- Širdies echoskopija per krūtinę (TTE)
- Širdies echoskopija per stemplę (TEE)
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Širdies magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)
Gydymas ir valdymas
Vaikams taikomas chirurginis gydymas – gali būti atliekama vožtuvo pjovimas (valvotomija), plečiant atvaras, vožtuvo atidarymas (valvuloplastika), komisūrotomija arba Ross procedūra, kai natūralus plaučių vožtuvas pakeičiamas sergančiu aortos vožtuvu.
Suaugusiems žmonėms dažniausiai prireikia operacijos vožtuvo rekonstrukcijai ar pakeitimui proteziniu vožtuvu.
Galimos gydymo komplikacijos
- Infekcijos
- Krešulių susidarymas
- Kraujavimas
- Vožtuvo uždegimas (endokarditas)
- Komplikacijos dėl taisymui naudojamų pleistrų
- Širdies laidumo sutrikimai (pilnas blokas)
- Širdies priepuolis
- Vožtuvo nesandarumas
- Sutrikęs širdies ritmas
Atsistatymas po gydymo
Kiek laiko užtruks visiškas atsistatymas, labai priklauso nuo pasirinktos procedūros – tai gali trukti tiek savaitę, tiek kelis mėnesius.
Gyvenimo perspektyvos ir prognozė
Žmonėms, gyvenantiems su šia širdies yda, dažniausiai prireikia vienos ar kelių chirurginių operacijų vožtuvui atkurti ar pakeisti viso gyvenimo metu. Po kai kurių operacijų gali būti būtina vartoti kraują skystinančius vaistus, priklausomai nuo įstatyto vožtuvo tipo. Svarbu žinoti, kad vienatvaris vožtuvas savaime nesugyja – tik chirurginė intervencija gali išspręsti problemą.
Statistika rodo, kad dešimt metų po vožtuvo keitimo operacijos išgyvena daugiau nei 97 % pacientų. Tačiau jaunesniems nei 65-erių metai asmenims, kurie gauna dirbtinį vožtuvą, gyvenimo trukmė gali būti sumažinta daugiau nei dešimčia metų. Dėl šios priežasties dažnai rekomenduojama Ross procedūra, kuri ypač palanki jauniems ir fiziškai aktyviems žmonėms. Jos metu sergantį aortos vožtuvą pakeičia paties žmogaus plaučių vožtuvas, o į plaučių vožtuvo vietą įsiuvamas donoro vožtuvas.
Kasdienė priežiūra ir rekomendacijos
Pooperacinis laikotarpis reikalauja laikytis specialių gydytojo nurodymų: tinkamai prižiūrėti pjūvio vietą, nepervargti ir laikytis nurodyto laiko, kada galima grįžti prie kasdienės veiklos, pavyzdžiui, vairuoti.
Po operacijos reguliariai lankykitės pas gydytoją kontroliniams vizitams – net ir jaučiantis gerai, būtina stebėti širdies būklę ir laiku pastebėti galimas komplikacijas.
Jei pajutote krūtinės skausmą, dusulį ar kitus nerimą keliančius simptomus, nepriklausomai nuo amžiaus, nedelskite kreiptis į medikus. Operacijų metu ar po jų išryškėjus infekcijos ar kitiems sunkiems sutrikimams, gali prireikti ir neatidėliotinos pagalbos.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Koks gydymo būdas tinkamiausias konkrečiai situacijai?
- Kokie yra pagrindiniai vožtuvo keitimo būdų skirtumai?
- Kaip greitai reikėtų atlikti operaciją?
- Kiek laiko tarnaus įdėtas vožtuvas?
