Vienašalis klausos sutrikimas – tai būklė, kai žmogus praranda klausą tik vienoje ausyje, kol kita išlieka normali. Nors viena ausis girdi, ši problema gali sukelti sunkumų suvokiant garso kryptį ar suprantant kalbą, ypač esant pašaliniam triukšmui ar bandant sekti pokalbį daugiau žmonių apsuptyje.
Apžvalga
Klausos netekimas vienoje ausyje gali būti įvairaus laipsnio – nuo lengvo iki didelio ar visiško. Jei viena ausis visiškai negirdi, kalbama apie žymią ar gilią vienašalę klausos negalią (dar žinomą kaip vienašalį kurstumą). Šis sutrikimas gali būti įgimtas (atsiradęs gimstant), išsivystyti palaipsniui ar pasirodyti staiga. Dėl šiuolaikinių gydymo metodų, tokių kaip klausos aparatai ar kochleariniai implantai, kai kuriais atvejais klausą pavyksta pagerinti.
Kaip dažnai pasitaiko vienašalė klausos netektis?
Skaičiuojama, kad apie 5 % suaugusių žmonių turi vienokio ar kitokio laipsnio klaidos netekimą tik vienoje ausyje, o didžioji dalis jų patiria švelnią klausos pablogėjimo formą. Sunkus ar visiškas vienašalis kurstumas pasitaiko labai retai. Įgimta vienašalė klausos negalia nustatoma maždaug vienam iš tūkstančio naujagimių.
Vienašalio klausos sutrikimo simptomai
- Dažnai prašote kitų kartoti sakytą tekstą.
- Tenka stiprinti garsą per televizorių, kompiuterį ar telefoną.
- Sudėtinga girdėti kalbą triukšmingose vietose ar ten, kur daug foninio garso.
- Jei problema tik vienoje ausyje, galite jausti spengimą (tinnitus) būtent toje pusėje, kuri blogai girdi, o taip pat galite nesąmoningai linkti ar pasukti „gerąja“ ausimi pokalbio metu ar naudodamiesi telefonu.
Vienašalė klausos negalia neretai išryškėja palaipsniui, tačiau kartais ji gali užklupti netikėtai – tokiu atveju svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
Priežastys
Nors ne visos vienašalės klausos praradimo priežastys iki galo aiškios, suaugusiems ir vaikams jos neretai skiriasi. Vaikams dažniausiai klausos sutrikimus nulemia paveldimi veiksniai ar infekcijos. Štai pagrindinės galimos priežastys:
- Žalingas triukšmo poveikis (garsūs įvykiai, nuolatinis triukšmas darbe ir kt.).
- Kai kurios paveldimos ligos, pavyzdžiui, neurofibromatozė, kurios metu dažnai atsiranda akustinės neuromos tik vienoje ausyje.
- Galvos ar ausies sužalojimas.
- Galvos smegenų trauma.
Galimos komplikacijos
Vienašalis klausos sutrikimas gali paveikti ir emocinę savijautą. Kai kuriems žmonėms išryškėja nerimas, atsiranda socialinė atskirtis. Ypač vaikams ši būklė gali trukdyti kalbos, bendravimo ir elgesio vystymuisi.
Garsų lokalizavimo sunkumai
Garsų lokalizavimas – gebėjimas tiksliai nustatyti garso šaltinio vietą. Pavyzdžiui, jei stovite viešoje vietoje ir kažkur kairėje įvyksta eismo įvykis, pirmiausia tą garsą užfiksuoja kairė ausis. Dėl galvos „šešėlio“ efektų garsai ne vienodai pasiekia abi ausis, o smegenys iš to nustato, iš kur sklinda garsas. Jei dirba tik viena ausis, šis procesas tampa gerokai sudėtingesnis tiek pokalbiuose, tiek situacijose gatvėje, kur reikia orientuotis į aplinkos garsus.
Diagnostika
Gydytojas, įvertinęs jūsų nusiskundimus ir ištyręs ausis, pirmiausia ieškos pašalinių veiksnių: sieros kamščio, infekcijos ar kitų problemų, galinčių paveikti klausą. Jei manoma, kad priežastis gali būti rimtesnė (navikai ar sužalojimai), gali būti paskirta kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas. Jei kitos priežastys atmetamos, jus nusiųs pas klausos specialistą (audiologą), kuris atliks detalesnius klausos tyrimus.
Gydymas ir valdymas
Gydymo būdas priklauso nuo priežasties ir klausos netekimo sunkumo. Štai galimi sprendimai:
- Klausos aparatai – dažniausiai dedami ant negirdinčios ausies.
- CROS (kontralateralinio signalo perdavimo) sistema – viena dalis renkasi garsus iš negirdinčios ausies ir juos perduoda girdinčiai ausiai.
- Kochleariniai implantai – leidžia atkurti klausą negirdinčioje ausyje, pagerina kalbos suvokimą ir garso lokalizavimą.
- Kaulo laidumo aparatai (BAHA) – surenka garsus iš negirdinčios ausies ir kaulo vibracijomis perduoda jas girdinčiai ausiai.
- FM sistemos – specialūs prietaisai, kurie perduoda kalbą radijo bangų pagalba tiesiogiai į klausos aparatą.
Prevencija
Nors ne visuomet įmanoma visiškai išvengti vienašalio klausos praradimo, riziką galima sumažinti, laikantis tam tikrų įpročių:
- Klausos apsauga (ausų kištukai, specialios ausinės) būnant triukšmingoje aplinkoje, renginiuose, vairuojant motociklą ar dirbant su garsią įranga.
- Grožintis muzika per ausines, neatstatykite garsumo daugiau negu 80 % ir venkite ilgiau nei 90 minučių per dieną klausytis garsiai.
- Negalima kišti jokių daiktų į ausies kanalą, nes jie gali užstrigti ar pažeisti ausies būgnelį.
- Venkite rūkymo, kuris blogina kraujotaką ir neigiamai veikia klausą.
- Reguliarus judėjimas ir lėtinių ligų (tokių kaip diabetas, aukštas kraujospūdis) kontrolė padeda apsaugoti klausą.
Gyvenimas su vienašaliu klausos sutrikimu
Net ir pagerinus klausą gydymo ar papildomos įrangos pagalba, kartais susiduriama su situacijomis, kai girdėti tampa sunkiau. Svarbu apie savo būklę informuoti aplinkinius – taip jie geriau supras, kodėl galite ne visada tiksliai išgirsti pasakytą informaciją ar ne visuomet reaguojate į tuos garsus, kuriuos girdi kiti.
Vienašalis klausos sutrikimas turi įtakos gyvenimo kokybei. Dėl to kai kurios žmonės gali patirti nerimą, užsidaryti socialinėje aplinkoje. Tokiu atveju verta pasvarstyti apie emocinę pagalbą – pasikalbėti su konsultantu ar psichologu, kuris padėtų prisitaikyti prie pokyčių kasdieniame gyvenime.
Kada kreiptis į specialistą?
Visada verta pasitarti su gydytoju, jei pastebite klausos pablogėjimą ar keistus pojūčius vienoje ausyje. Vienašalis klausos sutrikimas su laiku gali stiprėti, todėl naujų simptomų ar prietaisų neveikimo atveju būtina susisiekti su savo audiologu.
Kokius klausimus svarbu aptarti su gydytoju?
- Kokia galėjo būti mano vienašalio klausos sutrikimo priežastis?
- Kokias galimybes turiu pagerinti savo klausą?
- Ar tikėtina, kad klausos praradimas blogės?
- Ar yra rizika, kad ateityje prarasiu klausą ir kitoje ausyje?
Vaikų vienašalės klausos sutrikimų nustatymas
Naujagimių klausos patikros ne visada aptinka vienašalį klausos praradimą. Nepastebėjus ar laiku nepradėjus gydyti, vaikui gali pasireikšti kalbos raidos vėlavimas ar elgesio pokyčiai. Darželyje ar mokykloje pedagogai gali atkreipti dėmesį, kad vaikas sunkiai susikaupia ar neatkreipia dėmesio į išgirstus nurodymus.
