Lupusas vaikams yra reta, tačiau rimta autoimuninė liga, kuri gali pasireikšti bet kokiame amžiuje – net vaikystėje ir paauglystėje. Terminas „vaikų ar paauglių vilkligė“ naudojamas, kai liga diagnozuojama iki 18 metų amžiaus. Nors vilkligės simptomai vaikams ir suaugusiems dažnai būna panašūs, jaunesni pacientai susiduria su didesne sunkių ligos formų, organų pažeidimų bei stipresnio gydymo poreikio rizika.
Kas yra vilkligė vaikams?
Dažniausiai vaikystėje pasitaikanti vilkligė vadinama sistemine raudonąja vilklige (SRV). Šio tipo liga nustatoma ir suaugusiems, tačiau vaikams ar paaugliams SRV gali prasidėti agresyviau. Kitaip nei dažnai manoma, ligos pradžia neretai pastebima apie 12-uosius metus, o labai ankstyvas ligos pasireiškimas (iki 5 metų) laikomas išskirtinai retu.
Vilkligė – tai autoimuninis sutrikimas, kai vaiko imuninė sistema, vietoj to, kad gintų organizmą nuo infekcijų, pradeda gaminti autoantikūnus. Šie baltymai klaidingai atakuoja sveikus organus bei audinius – širdį, plaučius, smegenis, inkstus, odą ar sąnarius. Dėl tokio „susipainiojimo“ išsivysto įvairūs simptomai ir organizmo pažeidimai.
Diagnozės ypatumai
Vilkligė vaikams nustatoma tik įvertinus visus ligos požymius ir simptomus, nes jie labai įvairūs. Atsiradus vienam ar keliems simptomams, būtina pasikonsultuoti su pediatru ar vaikų reumatologu, nes tik specialistas gali įvertinti, ar tai vilkligė, ar kita liga. Diagnozuojant svarbios kraujo ir šlapimo tyrimų išvados (uždegimo žymenų, autoantikūnų kiekis), simptomų eigos trukmė bei šeimos ligos istorija.
Tiksliai nustatyti vilkligę padeda detali apžiūra, laboratoriniai tyrimai, pokalbis apie pasireiškusius simptomus ir jų trukmę. Dažnai vaikų organizme randami antinukleariniai antikūnai (ANA), tačiau pats teigiamas ANA rezultatas nereiškia, kad vaikas būtinai serga vilklige ar kita autoimunine liga – visada reikia išsamios gydytojo interpretacijos.
Vilkligės simptomai
Vilkligė gali pasireikšti itin įvairiai ir kiekvienam pacientui liga atrodo vis kitokia. Vaikams dažnai pastebimi šie požymiai:
- Vadinamoji „drugelio formos“ dėmė ant skruostų ir nosies nugarėlės.
- Didelis nuovargis be aiškios priežasties.
- Galvos skausmai.
- Karščiavimas.
- Nekrintantis svoris.
- Plaukų slinkimas.
- Žaizdelės burnos ar nosies gleivinėje.
- Sąnarių tinimas, jautrumas ir skausmas.
Šie simptomai gali atsirasti palaipsniui arba staiga, ir užsitęsti. Kiekvienas iš jų atskirai gali turėti visai kitų priežasčių, todėl gydytojai ieško kelių požymių sąveikos, kol nustato tikslią diagnozę.
Taip pat galima pastebėti sumažėjusius kraujo ląstelių kiekius: raudonųjų (anemija), trombocitų (trombocitopenija) ar baltųjų (leukopenija), o tokie pokyčiai gali kilti tiek dėl pačios ligos, tiek kartais kaip vaistų šalutinis poveikis.
Galimos komplikacijos
Laiku paskirtas gydymas gali gerokai sumažinti komplikacijų pavojų, tačiau kai kurie vaikai patiria rimtų pasekmių. Dažniausios komplikacijos apima:
- Inkstų uždegimą ir pažeidimus (vilkliginis nefritas).
- Plaučių ar širdies dangalų uždegimą (pleuritas, perikarditas), dažnai pasireiškiantį staigiu krūtinės skausmu.
- CNS (smegenų ir nugaros smegenų) pažeidimą – galvos skausmus, elgesio pokyčius, traukulius.
- Kraujo krešulių susidarymą, dažniausiai kojose (skausmas, tinimas, paraudimas, pakitusi srities spalva, šiluma).
Kodėl išsivysto vilkligė vaikams?
Tikroji vilkligės priežastis lieka nežinoma, tačiau mokslininkai išskiria dviejų veiksnių teoriją: pirmiausiai vaikas gali paveldėti polinkį sirgti vilklige, o ligą aktyvuoti gali papildomi veiksniai – hormoniniai pokyčiai, infekcijos, stiprus ultravioletinių spindulių poveikis.
Nebūtinai kiekvienas, turintis genetinį polinkį, sirgs vilklige – kartais šis sudėtingas mechanizmas niekada nesuveikia. Tyrinėjimai dėl priežasčių ir toliau aktyviai tęsiami.
Gydymo galimybės
Nors vilkligės išgydyti neįmanoma, tinkamai parinkti gydymo metodai gali labai pagerinti vaiko savijautą ir padėti išvengti komplikacijų. Gydymo tikslas – sumažinti simptomus, apsaugoti gyvybiškai svarbius organus nuo imuninės sistemos atakų, o taip pat rūpintis gerais fizinės ir emocinės sveikatos rodikliais.
Vaikų gydimą planuoja įvairių sričių specialistų komanda: reumatologai, slaugytojai, psichologai, kineziterapeutai ir kiti gydytojai. Gydymas dažniausiai apima vaistus, o jų pasirinkimas priklauso nuo ligos sunkumo, esamų organų pažeidimų ir simptomų intensyvumo. Skiriami:
- Kortikosteroidai (prednizolonas) uždegimui mažinti.
- Hidroksichlorokvinas (antimaliariniai vaistai) ligos paūmėjimams malšinti.
- Imunosupresantai (pvz., azatioprinas, mikofenolato mofetilis, metotreksatas, ciklofosfamidas, rituksimabas, belimumabas).
- Vaistai nuo skausmo (pvz., ibuprofenas, naproksenas).
- Kalcis ir vitaminas D, jei reikia saugoti kaulus nuo išretėjimo, ypač ilgai vartojant kortikosteroidus.
Pagrindinis ilgalaikio gydymo tikslas – pasiekti remisiją (kai liga nebeaktyvi) arba bent minimalią aktyvumo stadiją, sumažinant simptomus ir mažinant organų pažeidimo tikimybę.
Gydymo eiga ir stebėsena
Ligos eiga ne visada nuspėjama – simptomai gali paaštrėti tarsi „žybsniai“ ar netikėtas paūmėjimas. Tokiais atvejais imuninė sistema vėl stipriau kovoja prieš organizmo audinius. Nors prognozuoti šių „žybsnių“ sunku, gydytojas padės atpažinti galimus provokuojančius veiksnius, sudarys stebėsenos planą, reikės nuolatinių kraujo tyrimų – ieškoma uždegimo ir aktyvios ligos požymių.
Lietai vartojant stiprius vaistus (ypač prednizoloną), gali pasireikšti šalutinis poveikis: imuninės sistemos nuslopinimas, svorio padidėjimas, strijos, aukštas kraujospūdis, išretėję kaulai, nuotaikos sutrikimai, aukštas cukrus, akių ligos (glaukoma, katarakta). Hidroksichlorokvinas itin retai gali paveikti akių tinklainę, todėl reikia reguliariai lankytis pas akių gydytoją. Kiti imunosupresantai gali sumažinti baltųjų kraujo kūnelių kiekį arba sukelti kepenų uždegimą – šiuos dalykus stebi medikai, atliekantys laboratorinius tyrimus. Rituksimabas ir belimumabas slopina specifinių imuninės sistemos ląstelių aktyvumą, dėl to didėja infekcijų rizika ir vaistus būtina atidžiai dozuoti bei stebėti jų poveikį.
Kaip padėti vaikui su vilklige?
Kartu su gydymo komanda tėvai gali daug prisidėti prie vaiko gyvenimo kokybės. Rekomenduojama:
- Fiksuoti simptomus, atkreipti dėmesį į galimus ligos paūmėjimus ir aptarti juos gydymo metu.
- Aiškiai ir suprantamai pasakoti vaikui apie jo ligą, suteikti erdvės jo klausimams ir emocijoms.
- Užtikrinti kasdienį apsauginį kremo nuo saulės naudojimą, net debesuotą dieną, bei rūpintis, kad vaikas dėvėtų apsauginius drabužius, kepurę. Saulės spinduliai gali suaktyvinti ligos eigą.
- Mokyti vaikus elementarių infekcijų prevencijos taisyklių – dažnas rankų plovimas, vengimas kontaktų su sergančiais asmenimis.
- Skatinti judėjimą, nes fizinis aktyvumas padeda stiprinti raumenis ir ištvermę. Tačiau jei vaikas jaučia nuovargį, reikia leisti jam pailsėti.
- Padėti vaikui palaipsniui išmokti savarankiškai rūpintis savo sveikata ir aktyviai dalyvauti sprendžiant dėl gydymo, ypač bręstant.
- Kreiptis į mokyklos administraciją dėl galimų nuolaidų ar pagalbos.
- Nepamiršti savimi! Reguliarūs vizitai pas gydytojus ir tėvų savijautos priežiūra padeda ilgainiui įveikti emocinį nuovargį.
Gyvenimo su vilklige perspektyvos
Pasekmių ar prognozės vaizdas labai priklauso nuo ligos sunkumo, organų pakenkimo lygio, gydymo pradžios bei atsako į paskirtą gydymą. Didžioji dalis vaikų, kurie laiku gauna modernų gydymą, gyvena aktyvų gyvenimą, mokosi, sportuoja, užsiima mėgstama veikla.
Vis dėlto planuojant ateitį svarbu žinoti, kad vaikams, persirgusiems vilklige, išauga širdies ir kraujagyslių ligų (ankstyvo aterosklerozės) rizika, todėl pravartu periodiškai konsultuotis ir su širdies ligų specialistu.
Tėvus dažnai neramina klausimai – ar liga trukdys vaikui bendrauti, lankyti mokyklą, sportuoti? Dažnai, kai vaikas ir šeima išmoksta susitvarkyti su vilklige, liga tampa gyvenimo dalimi, nebe kliūtimi. Gydymo pažanga leidžia vaikams su šia liga džiaugtis kasdienybe ir pasiekti savo užsibrėžtus tikslus.
Neonatinė vilkligė
Neonatinė vilkligė – tai atskira būklė, pasireiškianti naujagimiams, kai tam tikri motinos antikūnai per placentą patenka vaisiui. Ši ligos forma neturi nieko bendro su vaikų ar paauglių vilklige ir gydoma visiškai kitaip.
