Kalbėjimas miegant – tai gana dažnas reiškinys, kai žmogus nesąmoningai skleidžia garsus ar ištisas frazes miego metu. Šis sutrikimas vadinamas somniloquija. Dažniausiai pats žmogus nežino apie savo kalbėjimą naktį ir dažniausiai nieko neatsimena prabudęs.
Kaip pasireiškia kalbėjimas miegant
Žmogus, kalbėdamas miego metu, gali pasakyti suprantamas frazes, tiesiog murmėti ar kalbėti visai nesuprantamai – lyg nesamones. Kartais balsas, tonas ar net kalba skiriasi nuo to, kaip žmogus bendrauja būdamas pabudęs. Šis reiškinys paprastai nėra pavojingas sveikatai.
Kada ir kaip pasireiškia
Kalbėjimas miego metu gali būti suskirstytas pagal miego stadijas ir tai, kaip dažnai pasikartoja:
- Pirmos ir antros miego stadijos: Šiuose lengvo miego etapuose žodžiai dažnai būna aiškiai suprantami. Netgi įmanomi logiški pokalbiai.
- Trečia ir ketvirta miego stadijos: Kai žmogus miega giliau, pasakymai tampa sunkiai suprantami, dažnai girdimas murmėjimas ar aimanos.
Kalbėjimo intensyvumas nustatomas pagal tai, kaip dažnai jis pasireiškia:
- Nedidelis: Epizodai įvyksta rečiau nei kartą per mėnesį.
- Vidutinis: Kalbėjimas pasireiškia maždaug kartą per savaitę, bet ne kiekvieną naktį, dažniausiai netrukdo aplinkiniams.
- Stiprus: Naktiniai kalbėjimai kartojasi kasnakt ir gali trukdyti miegoti kitiems.
Kas dažniau kalba miegodami
Ši būklė gali pasireikšti bet kam, tačiau ypač dažnai su ja susiduria vaikai ir vyrai. Pastebėta, kad polinkis kalbėti miegant gali būti paveldimas, tad jei šeimoje yra kalbančiųjų miegant, didesnė tikimybė, kad taip kalbėsite ir jūs, ar jūsų vaikai perims šią savybę.
Kas gali paskatinti kalbėjimą miegant
- susirgimai ar karščiavimas
- alkoholio vartojimas
- stiprus stresas
- miego trūkumas
- emocinės problemos, pavyzdžiui, depresija
Be to, žmonės, turintys kitų miego sutrikimų, dažniau kalba miegodami. Tai gali būti tie, kurie kovoja su nemiga, naktinėmis baimėmis ar net eina per miegus.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Dažniausiai ši būklė nėra rimta ir nereikalauja gydymo. Tačiau, jei naktinis kalbėjimas stipriai pablogina jūsų ar jūsų partnerio miego kokybę, jei dieną jaučiatės išsekę ir sunku susikaupti, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju. Jei pastebite, kad kalbėjimas miegant prasidėjo pirmąkart sulaukus 25 metų ar vyresniame amžiuje, taip pat verta pasitikrinti, ar tai nėra ligos požymis.
Svarbu išsitirti, jei kartu atsiranda tokie reiškiniai kaip vaikščiojimas miegant ar kvėpavimo sutrikimai naktį.
Kaip sumažinti kalbėjimą miego metu
Nėra specialaus gydymo kalbėjimui miegant, tačiau yra būdų, kaip sumažinti šio reiškinio dažnį ir sutiekti geresnį poilsį.
- Vengti alkoholio vartojimo prieš miegą
- Nevalgyti sunkių patiekalų vėlai vakare
- Stengtis laikytis vienodo miego ritmo ir prieš miegą atlikti raminančius ritualus
Jei šalia esantis žmogus ypač jautrus garsams, gali padėti miegas atskirose lovose ar kambariuose, ausų kamštukai, baltasis triukšmas.
Esant nuolatiniam sutrikimui ar jei reikia detalesnės pagalbos, verta kreiptis į miego specialistą – jis padės užtikrinti, kad gaunate pakankamai kokybiško poilsio.
Kokios pasekmės?
Kalbėjimas miegant – nepavojinga, dažnai laikina būklė, kuri dažniausiai praeina savaime. Dažniausiai ši savybė su amžiumi aprimsta, nors kartais po ilgos pertraukos gali vėl pasikartoti.
Kreiptis į gydytoją rekomenduojama tik tuomet, kai kalbėjimas ima trukdyti jūsų ar partnerio miegui ir savijautai.
