Pectus carinatum – tai krūtinės ląstos deformacija, kai krūtinkaulis pastebimai atsikiša į priekį. Dėl šios išvaizdos ši būklė kartais vadinama „paukščio krūtine“. Skirtingai nei pectus excavatum, kai krūtinkaulis įdubęs, pectus carinatum suteikia krūtinei išgaubtą formą.

Pectus carinatum tipai

Skiriami du pagrindiniai pectus carinatum variantai, priklausomai nuo to, kuri krūtinkaulio dalis labiau atsikiša:

Chondrogladiolinis tipas – dažnesnis. Atsikiša apatinė krūtinkaulio dalis.
Chondromanubrialis tipas – išsikišimas ryškiausias viršutinėje krūtinkaulio dalyje.

Būklė taip pat gali būti simetrinė (kai deformacija matoma abiejose krūtinės pusėse) arba asimetrinė (kai pažeidžiama tik viena pusė, o kita gali būti net įdubusi).

I tipas: chondrogladiolinis, pažeidžia abi puses.
II tipas: chondromanubrialis, taip pat abipusis.
III tipas: būdinga tik vienai pusei, priešinga pusė dažnai – įdubusi.

Paplitimas

Pectus carinatum pasitaiko maždaug 1 iš 1 000 žmonių, tačiau tikėtina, kad ši dažnio statistika – nuvertinta ir realiai liga būdinga vienam iš 300 žmonių. Dažniau ją turi vyrai, o pastebėti ją dažniausiai galima paauglystėje, nors deformacija įgimta.

Susiję įrašai

Pectus carinatum simptomai

Dauguma pacientų nejaučia jokių fizinių simptomų. Kartais pasireiškia nestiprus krūtinės skausmas ar diskomfortas, ypač fizinės veiklos metu ar tam tikrose kūno padėtyse.

Pectus carinatum priežastys

Tiksli šios deformacijos priežastis nėra žinoma. Manoma, jog kaltas kremzlių, jungiančių šonkaulius su krūtinkauliu, vystymosi sutrikimas. Nors genetinis ryšys dar nėra galutinai nustatytas, apie trečdalis pacientų turi artimųjų, kuriems būdingos krūtinės sienelės ligos.

Pectus carinatum gali būti susijęs su kai kuriomis paveldimomis ligomis bei kitomis būklėmis:

Marfano sindromas (jungiamojo audinio sutrikimas)
Noonano sindromas (genetinis sutrikimas)
Skoliozė (stuburo iškrypimas)
Astma
Lėtinis bronchitas
Mitralinio vožtuvo prolapsas (širdies vožtuvo ydą)

Pectus carinatum komplikacijos

Savitvardos ir pasitikėjimo savimi sunkumai dėl išvaizdos pokyčių
Neteisinga laikysena
Nugaros skausmai

Kaip nustatoma pectus carinatum?

Diagnozuodamas gydytojas apžiūri ligonį, įvertina jo ligos istoriją bei kūno laikyseną, taip pat gali ieškoti kitų skeleto pokyčių, tokių kaip skoliozė. Dažniausiai atliekamos krūtinės ląstos rentgeno nuotraukos (iš priekio ir šono). Jei prireikia daugiau informacijos, skiriama kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tyrimas (MRT).

Pectus carinatum gydymo galimybės

Pectus carinatum gydomas korekciniais įtvarais arba chirurginiu būdu. Paprastai rekomenduojama pradėti nuo įtvaro, ypač vaikams ir paaugliams, kurių krūtinės ląstos kaulai dar lankstūs. Terapijos sėkmei būtina nuolatinė įtvaro nešiojimo disciplina, o tai kartais kelia iššūkių jaunesniems pacientams.

Koreguojantys įtvarai

Šie įtvarai dėvimi ant krūtinės arba po drabužiais. Įtvaras spaudžia krūtinkaulį iš priekio ir nugaros ir palaipsniui grąžina jį į įprastą padėtį. Dažniausiai įtvaras dėvimas iki 24 valandų per parą nuo pusės metų iki kelių metų, o nusiimamas tik maudantis, sportuojant ar kitose reikalingose situacijose.

Ypač gerų rezultatų pasiekiama, jei įtvaras naudojamas iki didžiojo paauglystės augimo šuolio, kai krūtinės ląstos sienelė vis dar elastinga.

Chirurginis gydymas

Chirurginis koregavimas pasirinktas, jei įtvarai neduoda rezultatų arba deformacija labai ryški. Dažniausiai atliekama Ravitch procedūra – vidurinėje krūtinės dalyje daromas pjūvis bei pašalinama deformuota kremzlė. Krūtinkaulis nustatomas į normalią padėtį, o jo fiksacija gali būti atliekama siūlais, specialiomis plokštelėmis ar metaline juostele.

Taip pat taikomas minimaliai invazyvus gydymo metodas, kai įvedamas metalinis lankas, slopinantis atsikišusį krūtinkaulį. Jis išimamas po vienerių ar daugiau metų.

Gydymo metodai nuolat tobulinami, tačiau pagrindinis tikslas – ilgalaikė krūtinkaulio fiksacija normaliame lygyje.

Galimos gydymo komplikacijos

Įtvaro terapija paprastai yra labai saugi. Kartais gali atsirasti odos dirginimas ar pažeidimai toje vietoje, kur įtvaras liečiasi su oda. Tokiu atveju įtvaras laikinai nenešiojamas, kol gydytojas jį tinkamai sureguliuoja.

Po chirurginio gydymo, kaip ir po bet kurios didesnės operacijos, galima rizika:

Plaučių kolapsas (pneumotoraksas)
Kraujavimas
Skysčių kaupimasis aplink plaučius (pleuros efuzija)
Uždegimas aplink širdį (perikarditas)
Infekcija
Krūtinkaulio fiksavimo priemonių nuslydimas
Deformacijos atsinaujinimas (recidyvas)

Atsigavimas po gydymo

Po operacijos ligoninėje dažniausiai praleidžiama nuo vienos iki penkių dienų. Vėliau laukiama kontrolinės gydytojo apžiūros.

Pectus carinatum prevencija

Šiuo metu nėra galimybės apsisaugoti nuo šios krūtinės ląstos deformacijos, nes aiškios priežastys dar nenustatytos. Dažnai daugelį atvejų lemia paveldimumas, kurio kontroliuoti negalima.

Perspektyvos ir gyvenimo kokybė

Pectus carinatum neturi jokio poveikio gyvenimo trukmei. Labiausiai ši būklė sukelia estetinių nepatogumų, tačiau fizinių sutrikimų dažnai nebūna.

Po gydymo pacientai būna patenkinti pasiektais rezultatais. Koreguojantys įtvarai ar chirurginė korekcija leidžia pagerinti krūtinės išvaizdą ir pasitikėjimą savimi.

Kasdienis gyvenimas su pectus carinatum

Žmonės, turintys pectus carinatum, gali gyventi pilnavertį gyvenimą ir neturi riboti savo veiklos, nebent atsiranda aiškus diskomfortas.

Kreiptis į gydytoją verta tuomet, jei krūtinės deformacija ima trukdyti kasdieniams darbams ar veikia emocinę savijautą. Svarbu nepamiršti pasirūpinti ne tik kūno, bet ir psichologine sveikata – jei pasikeitusi išvaizda kelia nerimą ar savigarbos sumažėjimą, verta pasvarstyti apie korekciją.