Vitaminų trūkumo sukelta mažakraujystė – tai būklė, kai organizmas nesugeba pagaminti pakankamo kiekio sveikų raudonųjų kraujo kūnelių. Toks sutrikimas dažniausiai atsiranda dėl vitamino B12 arba folio rūgšties (B9) trūkumo.
- 1.Kaip atsiranda vitaminų stokos mažakraujystė?
- 2.Kas dažniau susiduria su vitaminų stokos anemija?
- 3.Vitaminų stokos anemijos simptomai
- 4.Priežastys, skatinančios anemiją dėl vitaminų trūkumo
- 5.Kaip nustatoma ši mažakraujystė?
- 6.Gydymo galimybės ir eiga
- 7.Kaip sumažinti riziką susirgti mažakraujyste dėl vitaminų trūkumo?
- 8.Prognozė ir galimi padariniai
- 9.Gyvenimas su šia diagnoze: ką svarbu aptarti su gydytoju?
- 10.Dažnai pasitaikantys klausimai apie vitaminų trūkumo sukeliamą mažakraujystę
Kaip atsiranda vitaminų stokos mažakraujystė?
Vitamino B12 ir folio rūgšties reikia daugeliui organizmo funkcijų, ypač kuriant naujus raudonuosius kraujo kūnelius. Kai šių vitaminų trūksta, raudonieji kraujo kūneliai nesusidaro tinkamai – jie būna ne tik didesni nei įprasta, bet ir veikianys neefektyviai. Tokie kraujo kūneliai negali optimaliai pernešti deguonies visam kūnui. Ši mažakraujystės forma dar vadinama megaloblastine arba makrocitine anemija dėl padidėjusio kraujo kūnelių dydžio.
Kas dažniau susiduria su vitaminų stokos anemija?
Dažniausiai rizika susirgti iškyla žmonėms, kurie nepakankamai gauna vitamino B12 ar folio rūgšties su maistu arba turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių organizmas blogiau įsisavina šias maistines medžiagas. Prie tokių ligų priklauso:
- Įgimti tulžies takų pažeidimai;
- Celiakija;
- Krono liga;
- Cistinė fibrozė;
- Piktybinė mažakraujystė, kai organizmui trūksta vadinamojo vidinio faktoriaus, padedančio pasisavinti B12.
Vitaminų stokos anemijos simptomai
Šios mažakraujystės požymiai vystosi pamažu ir dažnai prasideda nepastebimai. Simptomai gali stiprėti mėnesiais ar net metais. Įprastai pasireiškia šie požymiai:
- Galvos svaigimas;
- Bendras silpnumas;
- Širdies plakimo padažnėjimas;
- Raumenų silpnumas;
- Galūnių tirpimas ar dilgčiojimas;
- Oda tampa blyški arba gelsva;
- Dusulys, ypač fizinio krūvio metu;
- Neaiškus svorio kritimas.
Be to, esant ryškiam vitaminų trūkumui, ypač B12, gali pasireikšti nuotaikos svyravimai, depresija, atminties sutrikimai arba net elgsenos pokyčiai. Vyresnio amžiaus žmonėms šie požymiai gali būti painiojami su demencija.
Priežastys, skatinančios anemiją dėl vitaminų trūkumo
Mažakraujystė išsivysto, kai organizme sumažėja vitamino B12 arba folio rūgšties atsargos. Tai gali lemti įvairios priežastys:
- Kai kurių vaistų, pavyzdžiui, kai kurių vaistų nuo traukulių, vartojimas;
- Dažnas alkoholio vartojimas;
- Lėtinės žarnyno ligos, trukdančios įsisavinti medžiagas;
- Praeityje atlikta skrandžio operacija;
- Žarnyno parazitai, pavyzdžiui, kaspinuočiai;
- Mityba, kurioje trūksta gyvūninės kilmės produktų ar tamsiai žalių daržovių, ankštinių, sėklų, riešutų.
Didėjanti folio rūgšties poreikio rizika atsiranda nėštumo ar žindymo laikotarpiu ir žmonėms, besigydantiems dialize dėl inkstų nepakankamumo.
Kaip nustatoma ši mažakraujystė?
Dažniausiai diagnozė nustatoma kraujo tyrimu. Tiriama vitamino B12 ir folio rūgšties koncentracija kraujyje, taip pat įvertinama, ar pakitęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis ir išvaizda. Jei įtariama piktybinė mažakraujystė, gali būti atliekami papildomi tyrimai.
Gydymo galimybės ir eiga
Gydymas priklauso nuo vitamino trūkumo lygio ir jį lemiančių veiksnių. Pirmiausia siekiama papildyti prarastus vitaminų kiekius, atkurti organizmo atsargas ir užkirsti kelią naujam deficitui. Tai gali būti atliekama:
- Geriamais vitamino B12 ar folio rūgšties papildais;
- Tabletėmis, tirpstančiomis burnoje;
- Injekcijomis arba intraveniniais lašais;
- Purkštais į nosį.
Gydymas tęsiasi, kol normalizuojasi vitaminų kiekis – dažnai padeda ir mitybos pokyčiai. Jei priežastimi tapo lėtinė liga, gali prireikti ilgalaikės profilaktikos.
Kaip sumažinti riziką susirgti mažakraujyste dėl vitaminų trūkumo?
Norint išvengti šios anemijos, svarbu kasdien rinktis maistingus produktus, kuriuose gausu B12 ir folio rūgšties. B12 gausu tokiuose produktuose kaip:
- Paukštiena, žuvis, jautiena, kepenys;
- Kiaušiniai;
- Pusryčių dribsniai ar duonos gaminiai, kuriuose papildomai pridėta vitaminų;
- Pienas, jogurtas, sūris.
Folio rūgšties šaltiniai:
- Grūdų gaminiai (makaronai, ryžiai, dribsniai), kuriuose papildomai pridėta folio rūgšties;
- Vaisiai – apelsinai, bananai, braškės;
- Tamsiai žalios ir lapinės daržovės, pavyzdžiui, brokoliai, špinatai, smidrai.
Kiek tiksliai šių vitaminų reikia, gali įvertinti Jus gydantis specialistas, atlikęs tyrimus. Prireikus, gydytojas rekomenduos papildus.
Prognozė ir galimi padariniai
Dauguma žmonių, pradėję gydymą, nesusiduria su ilgalaikėmis komplikacijomis – vitaminų stokos mažakraujystė dažniausiai visiškai išnyksta. Tačiau svarbu nepraleisti gydymo ir laikytis rekomendacijų.
- Negydant, gali padidėti širdies nepakankamumo rizika, atsirasti nėštumo komplikacijų, nervų sistemos sutrikimų ar sunkumų pastoti.
Gyvenimas su šia diagnoze: ką svarbu aptarti su gydytoju?
- Kokia tikėtina mano simptomų priežastis?
- Kokius tyrimus reikėtų atlikti, kad būtų galima tiksliai nustatyti anemijos kilmę?
- Kokios yra gydymo galimybės?
- Kokius mitybos pokyčius verta apsvarstyti?
- Kaip išvengti šios anemijos pasikartojimo ateityje?
Dažnai pasitaikantys klausimai apie vitaminų trūkumo sukeliamą mažakraujystę
- Esant vitamino E trūkumui ypač naujagimiams, o ypač neišnešiotiems, gali išsivystyti hemolizinė mažakraujystė – sunkesnė anemijos forma, kai raudonieji kraujo kūneliai ardomi greičiau nei organizmas sugeba juos pagaminti. Suaugusiems vitamino E trūkumas – reta situacija.
- Vitaminas D, nors jo trūkumas dažnai būna aptinkamas kartu su mažakraujyste, mažakraujystės dažniausiai tiesiogiai nesukelia.
