Vorasangioma : kada kreiptis į gydytoją

Vorasangioma – tai nesudėtingas kraujagyslių darinys ant odos, dažniausiai atpažįstamas kaip raudonas arba purpurinis taškelis su smulkiais, iš centro „išsišakojančiais“ kraujagyslių raizginiais. Iš pirmo žvilgsnio šis ženklas primena mažą voriuką, kuriam taip ir kilo pavadinimas.

Turinys

1.Kas yra vorasangioma?
2.Kas dažniausiai susiduria su šia problema?
3.Paplitimas
4.Kaip vorasangiomos atrodo ir kaip jas atpažinti?
5.Kuriose kūno vietose dažniausiai išryškėja?
6.Vorasangiomos priežastys
7.Ar gali rodyti kitas ligas?
8.Diagnostika
9.Gydymas ir valdymas
10.Prevencijos galimybės
11.Prognozė ir gyvenimas su vorasangiomomis
12.Kada verta kreiptis į gydytoją?
13.Klausimai, kuriuos galima užduoti gydytojui

Kas yra vorasangioma?

Vorasangioma – kitaip dar vadinama vorinė apgama arba vorinė telangiektazija – atsiranda tada, kai arti odos paviršiaus išsiplečia smulkios kraujagyslės (kapiliarai). Dėl to oda nusidažo rausvai ar purpuriniu atspalviu. Nors gali pasirodyti gąsdinančiai, daugelis šių darinių yra visiškai nepavojingi sveikatai – laikui bėgant jie dažnai išnyksta savaime.

Kas dažniausiai susiduria su šia problema?

Vorasangiomos gali išryškėti bet kam – nepriklausomai nuo sveikatos būklės. Visgi dažniau jų pasitaiko esant tam tikroms aplinkybėms:

Sergant kepenų ciroze, reumatoidiniu artritu ar hepatitu.
Esant nėštumui.
Vaikystėje ar jaunystėje.
Po išsekimo arba maistinių medžiagų trūkumo.
Moters lyties atstovėms.
Vartojant kontraceptines tabletes.

Paplitimas

Tyrimai rodo, kad šis odos darinys – gana dažnas. Apytiksliai trečdalis sveikų vaikų ir apie 60% nėščių moterų bent kartą buvo pastebėję tokį odos pakitimą.

Kaip vorasangiomos atrodo ir kaip jas atpažinti?

Iš pirmo žvilgsnio vorasangioma primena smulkų raudoną ar purpurinį spuogelį ar taškelį. Iš šio taško išeina keli siauri kraujagyslių „spinduliai“, primenantys voro kojeles. Paprastai taškas būna mažesnis nei 0,5 cm skersmens.

Įdomu, kad paspaudus šį darinio centrą, visas ženklas trumpam pranyksta, tačiau nuėmus pirštą – vėl tampa matomas. Dažniausiai šie odos pakitimai nejaučia jokio skausmo, tačiau pažeidus kartais gali kiek pakraujuoti.

Kuriose kūno vietose dažniausiai išryškėja?

Nors vorasangiomos gali atsirasti bet kur, dažniausiai jas pastebėsite ant:

Rankų
Veido
Barų
Kojų
Kaklo
Krūtinės ar liemens

Vorasangiomos priežastys

Šie odos pakitimai atsiranda tada, kai dėl tam tikrų procesų prasiplečia smulkios kraujagyslės. Tikslus mechanizmas, kodėl taip įvyksta, nėra pilnai žinomas, tačiau tyrimai rodo tam tikrą sąsają su padidėjusiu estrogenų lygiu organizme. Estrogenai – tai hormonai, svarbūs reprodukcinei sistemai.

Ar gali rodyti kitas ligas?

Daugeliu atveju atsiradusi viena ar dvi vorasangiomos pavojaus nekelia. Tačiau jei panašių žymių atsiranda daugiau nei trys, tai gali būti ženklas, kad organizme yra kitų pokyčių, pavyzdžiui:

Alkoholinis hepatitas
Kepenų ligos
Cirozė
Reumatoidinis artritas
Padidėjusi skydliaukės hormonų gamyba (tireotoksikozė)

Todėl pastebėjus daug vorasangiomų, rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Diagnostika

Diagnozuoti vorasangiomą gydytojui dažniausiai pakanka apžiūros – būdinga spalva, forma ir elgsena padeda ją nesunkiai atpažinti. Taip pat gali būti užduodami klausimai apie simptomų trukmę ar papildomus pojūčius.

Jei jų yra daug, gali būti pasiūlyti papildomi tyrimai – kraujo testai, kurie padėtų įvertinti kepenų ar skydliaukės funkciją bei atmesti kitas priežastis.

Gydymas ir valdymas

Didžiosios dalies vorasangiomų gydyti nereikia – jos dažnai susitraukia ar pranyksta savaime. Vaikams ir jauniems suaugusiems darinių su laiku paprastai sumažėja. Nėštumo metu išryškėjusios vorasangiomos dažniausiai dingsta per kelis mėnesius po gimdymo.

Kai kurie žmonės apsisprendžia jas šalinti dėl estetinių priežasčių. Tokiu atveju gali būti pasiūlyta:

Lazerio terapija – koncentruota šviesa sunaikina išsiplėtusias kraujagysles.
Elektrokoaguliacija – elektrinis adatėlės principu veikiančio prietaiso pagalba pašalinamas darinys.

Pašalinus vorasangiomą, neretai laikui bėgant ji gali atsinaujinti. Svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, norint paspartinti gijimą, ir kreiptis, jei pastebimi nauji ar nesigyjantys dariniai.

Prevencijos galimybės

Nėra visiškai aišku, kaip galėtų būti užkirstas kelias vorasangiomų atsiradimui, nes šių darinių kilmė nėra galutinai išaiškinta. Manoma, kad jie siejami su išaugusiu estrogenų kiekiu paauglystėje ar nėštumo metu, tad su hormonų pokyčiais susijusios prevencinės priemonės nėra aiškios.

Kita vertus, siekiant sumažinti riziką, verta rūpintis savo kepenų ir endokrinine sveikata, ypač jei jau turite sutrikimų.

Prognozė ir gyvenimas su vorasangiomomis

Darinių buvimas dažniausiai neturi rimtesnės įtakos bendrai sveikatai ir yra tiesiog kosmetinis klausimas. Daugeliui užtenka žinoti, kad vienas ar pora tokių ženklų – visiškai natūralu. Visgi jei jų atsiranda daugiau nei trys, verta pasikonsultuoti su gydytoju, ar nėra kitų organizmo sutrikimų.

Vorasangiomoms nėra ilgalaikio gydymo – jos linkusios išnykti pačios laikui bėgant, ypač vaikams ar nėščiosioms. Jei jų atsiranda dėl konkrečios ligos, šią gydant, ženklai paprastai praeina. Net ir atlikus šalinimo procedūras, darinių gali vėl atsirasti.