Arachnafobija – tai stipri, nekontroliuojama baimė vorų, kuri gali smarkiai sutrikdyti kasdienį gyvenimą. Daugelis mūsų jaučiame nemalonius jausmus susidūrę su tuo, kas kelia grėsmę ar diskomfortą, tačiau fobija dažnai reiškia neproporcingai didelę, įkyriai pasireiškiančią baimę, kuri trukdo gyventi visavertiškai. Žemiau apžvelgsime, kaip pasireiškia ši fobija, kas ją gali sukelti ir kaip susigrąžinti kontrolę savo rankose.
Kas yra arachnofobija?
Arachnofobija – tai itin stipri vorų baimė, kurios metu žmogus nevaldomai vengia bet kokių su vorais susijusių situacijų. Ši baimė iškyla ne tik matant tikrą vorą, bet ir žvelgiant į jų atvaizdus ar klausantis pasakojimų apie juos. Netgi minčių ar pokalbių apie vorus gali pakakti, kad baimė suintensyvėtų.
Kada fobija tampa problema?
Fobijos pradeda kelti realų pavojų, kai baimė pasidaro tokia stipri, kad paveikia jūsų kasdienybę. Tokių baimių valdomi žmonės gali vengti tiek išvykų gamtoje, tiek smagių šeimos ar draugų susibūrimų. Taip palaipsniui ribojami santykiai, mažėja pasitikėjimas savimi ir bendras gyvenimo džiaugsmas.
Kokie veiksniai skatina baimę?
- Baimė dažnai kyla pamačius vorą ar jo tinklą tiek tikrovėje, tiek nuotraukose.
- Susikaupusi įtampa ir nerimas gali kilti nuo vieno minčių šuolio apie vorus ar tinklus.
- Kartais netgi pasikalbėjus apie vorus galite pajusti nerimą ar stiprų diskomfortą.
Kaip jaučiasi žmonės, turintys arachnofobiją?
Baimės lygis priklauso nuo situacijos. Susidūrus su voru arba galvojant apie juos gali stipriai padidėti nerimas, sunku susikaupti, galvoje sukasi neigiamos mintys, o naktimis sunku užmigti. Kartais žmogus jaučia, kad mintys apie vorus užvaldo protą iki tokio lygio, kad beveik neįmanoma funkcionuoti įprastai.
Kiek žmonių patiria arachnofobiją?
Skaičiuojama, jog nuo šios fobijos kenčia nuo 3 iki 15 procentų žmonių. Moterys dažniau nei vyrai susiduria su tokio tipo baime, tačiau bet kuris žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus, gali ją išsiugdyti. Dažniausiai pirmieji simptomai išryškėja vaikystėje ar paauglystėje.
Arachnofobijos simptomai
Fiziniai požymiai
- Prakaitavimas ar drebulys
- Sumažėjęs kvėpavimo dažnis ar sunkumas kvėpuojant
- Skausmas ar spaudimas krūtinėje, padažnėjęs širdies plakimas
- Kūno karščiavimas ar vėsumas, karščio bangos veide
- Sausos burnos jausmas
- Skrandžio jautrumas, pykinimas arba „drugeliai“ pilve
- Galvos svaigimas, silpnumo pojūtis
- Vaikams – ašaros, isterija, sustingimas, prilipimas prie suaugusiojo (tačiau šie simptomai galimi ir suaugusiems)
Elgesio ypatumai
- Vengiama vietų ar situacijų, kur galima susidurti su vorais ar net jų atvaizdais
- Renkamasi likti saugioje aplinkoje, atsisakoma renginių ar bendravimo
- Pamačius vorą – staigus bėgimas, šauksmas ar net verksmas
- Gali pasireikšti paralyžiuojanti baimė ar sustingimas vietoje
Kodėl kyla arachnofobija?
Šios fobijos atsiradimas visuomet yra individualus, tačiau dažniausiai įtakos turi šie veiksniai:
- Traumuojanti patirtis susidūrus su voru praeityje
- Augimas aplinkoje, kurioje vienas iš tėvų taip pat stipriai bijojo vorų – vaikai gali perimti šią baimę
- Paveldimas polinkis patirti padidintą nerimą ar kitas psichologines problemas
- Tam tikri smegenų procesai – manoma, kad kai kurios cheminės medžiagos per daug aktyvina migdolinį kūną, atsakingą už baimę
- Neretai genetinės mutacijos gali padidinti polinkį išsivystyti arachnofobijai
Kaip nustatoma arachnofobija?
Žmonės, turintys arachnofobiją, dažnai patys suvokia, kad bijo vorų tiek stipriai, jog pradeda vengti įvairių vietų ar situacijų, kuriose galėtų juos sutikti. Psichikos sveikatos specialistas įvertina, ar baimė yra fobinė (o ne paprastas nepatogumas) ir ar ji nesusijusi su kitais sveikatos ar psichikos sutrikimais. Pokalbio ar klausimyno metu specialistas domisi, kiek laiko ši baimė jau trunka, kaip ji paveikia kasdienybę bei kokią įtaką daro jūsų sprendimams.
Diagnozei patvirtinti vadovaujamasi šiais kriterijais:
- Baimė trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir yra labai intensyvi
- Baimės objektas arba situacija – aiškiai apibrėžti (šiuo atveju – vorai)
- Susidūrus su baimės objektu ar jam artėjant, nerimas visuomet kyla ar stiprėja
- Žmogus vengia tam tikrų vietų arba sunkiai jas ištveria, jei ten gali būti vorų
- Baimė aiškiai neatitinka realių grėsmių ar pavojų lygio
- Ši baimė trukdo normaliai gyventi ar sukelia didelį diskomfortą
Kaip gydoma arachnofobija?
Pagrindinis gydymo tikslas – padėti žmogui įveikti nerealistinius baimės pojūčius ir grąžinti gyvenimo pilnatvę. Dažniausiai taikomos:
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
Ši terapija orientuota į jūsų minčių, jausmų ir elgesio tyrinėjimą bei pertvarkymą. Jos metu nagrinėjama, kaip kyla baimė, mokomasi pašalinti klaidingus įsitikinimus, formuoti naujus įgūdžius, reikalingus spręsti problemas ir tvarkytis net labai nemaloniose situacijose. Dalyvis taip pat mokosi atpažinti bei keisti neigiamas mintis, ugdo gebėjimą nusiraminti akistatoje su baimę keliančiu objektu.
Ekspozicijos terapija
Ekspozicijos arba desensibilizacijos terapijos metu žmogus metodiškai, žingsnis po žingsnio, supažindinamas su tuo, ko bijo – pavyzdžiui, peržiūrimi vorų vaizdai, naudojama virtualioji realybė, o vėliau galbūt susiduriama su tikru objektu, tačiau viskas vyksta saugioje aplinkoje ir tinkamu tempu. Tikslas – mažinti jautrumą baimę keliantiems stimulams. Papildomai taikomi kvėpavimo ar atsipalaidavimo pratimai, o terapijos eiga pritaikoma individualiai.
Dažniausiai abu metodai derinami, kad vienu metu būtų keičiami mąstymo modeliai ir išmokstama realiai susidoroti su baimės situacija.
Ar naudojami vaistai?
Medikamentai paprastai nėra pagrindinė priemonė fobijoms gydyti, tačiau trumpam laikui gydytojas gali paskirti vaistus nerimui ar panikos simptomams mažinti. Dažniausiai tam naudojami benzodiazepinai, tam tikros antidepresantų rūšys (pvz., serotonino reabsorbcijos inhibitoriai), taip pat gali būti skiriami raminamieji ar beta blokatoriai.
Kaip padėti sau gyvenant su arachnofobija?
- Praktikuokite atsipalaidavimo technikas – gilus kvėpavimas, meditacija, raumenų atpalaidavimo pratimai, vizualizacija ar dėmesio koncentravimas į ramybę teikiančius objektus gali padėti pažaboti nerimą.
- Stenkitės laikytis sveiko gyvenimo būdo – subalansuota mityba, kokybiškas miegas ir reguliarus judėjimas mažina bendrą nerimo lygį.
- Ieškokite palaikymo – bendravimas su tais, kurie patiria panašias problemas, padeda jausti stipresnį bendrumą ir dalintis patirtimi bei patarimais.
Kaip keičiasi gyvenimas įveikus fobiją?
Nesprendžiama fobija gali lydėti visą gyvenimą, atskirti nuo mėgiamos veiklos ir artimųjų. Visgi sėkmingai taikant psichoterapiją, ypač ekspozicijos metodus, net 90 procentų žmonių, skiriančių pastangas gydymuisi, pastebi akivaizdų pagerėjimą per kelias savaites ar mėnesius.
Kada verta kreiptis pagalbos?
- Baimė trukdo kasdieniams užsiėmimams ar apriboja buvimą kartu su šeima ir draugais
- Mintys apie vorus persekioja beveik visą laiką
- Baimė neleidžia ramiai ilsėtis, o naktimis sunku užmigti
Jei šios problemos tampa nevaldomos, verta kreiptis į specialistą – gydymas egzistuoja ir jis tikrai veiksmingas.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
