Vulvos dermatitas – tai dažna odos būklė, sukelianti vulvos niežulį, paraudimą ir dirginimą. Vulva vadinama išorinių lytinių organų, supančių makštį, sritis. Šioje vietoje oda dažnai tampa sausa, niežtinti, gali išryškėti pleiskanojimo ar paraudimo židiniai. Kartais panašių pokyčių atsiranda ir aplink išangę ar tarp sėdmenų – tai žinoma kaip perianalinis egzema.
- 1.Kas yra vulvos dermatitas?
- 2.Kam dažniau pasireiškia vulvos dermatitas?
- 3.Vulvos dermatito simptomai
- 4.Kodėl atsiranda vulvos dermatitas?
- 5.Kaip nustatomas vulvos dermatitas?
- 6.Kaip gydomas vulvos dermatitas?
- 7.Kaip sumažinti susirgimo riziką?
- 8.Kokia yra ligos eiga?
- 9.Kada svarbu pasitarti su gydytoju?
- 10.Kai kurie dažniausiai kylantys klausimai
Kas yra vulvos dermatitas?
Vulvos dermatitas apima dvi pagrindines rūšis – atopinį dermatitą (dar vadinamą vulvos egzema) ir kontaktinį dermatitą. Abu šie tipai pasireiškia tuomet, kai oda sudirgsta dėl aplinkoje esančių dirgiklių arba dėl alerginės reakcijos. Ši būklė dažniausiai išryškėja kaip niežulys, sausumas, paraudimas ar net paraudusių, storesnių židinių susidarymas vulvos srityje.
Kam dažniau pasireiškia vulvos dermatitas?
Vulvos dermatitu gali susirgti kiekviena moteris ar bet kuris asmuo, turintis vulvą. Visgi, ši būklė dažniau pasitaiko mergaitėms, dar neprasidėjus mėnesinėms, bei moterims po menopauzės. Šios grupės turi mažesnį estrogeno kiekį, todėl jų oda tampa sausesnė, plonesnė ir lengviau pažeidžiama ar sudirginama. Dėl to jos jautresnės įvairiems išoriniams veiksniams, sukeliančioms odos uždegimą ar alergines reakcijas.
Vulvos dermatito simptomai
Dažniausias vulvos dermatito požymis – niežėjimas (vulvitas), kuris gali svyruoti nuo vos juntamo iki labai stipraus. Be niežulio, gali atsirasti ir kiti nemalonūs simptomai:
- Deginimo, perštėjimo ar skausmo pojūtis odoje.
- Odos plotai, jaučiami storesni ar šiurkštesni nei aplinkinė oda.
- Paraudimas ar patamsėjusi oda, priklausomai nuo jūsų odos tipo.
- Drėgnas pojūtis dėl odos pažeidimo ir išskiriamo skysčio (vadinamasis „verkimas”).
- Nemalonių pojūčių ar skausmo atsiradimas lytinių santykių, tamponų įvedimo ar ginekologinio tyrimo metu.
Simptomai gali stiprėti naktį, kūno temperatūrai kylant ar gausiau prakaituojant, mėnesinių metu arba lytinių santykių metu.
Kodėl atsiranda vulvos dermatitas?
Vulvos odos apsauginis sluoksnis yra gana pažeidžiamas, todėl dirgikliai ar alergenai lengviau sukelia uždegimą ir niežėjimą. Dažnai dermatitas atsiranda po kontakto su medžiagomis ar produktais, kurie dirgina odą arba skatina alergines reakcijas.
- Higienos priemonės: muilai, kvapnios putos voniai, šampūnai, plaukų kondicionieriai.
- Dezodorantai, kvepalai, moteriškos higienos purškalai ar talkas.
- Sintetiniai apatiniai drabužiai, tokie kaip nailonas.
- Skalbimo milteliai ar audinių minkštikliai.
- Higieniniai įklotai, paketai ar tamponai.
- Maisto konservantai.
- Tualetinis popierius.
- Arbatmedžio aliejus.
- Spermicidai.
- Vaistai.
- Nikelis.
- Dažikliai.
Didelė tikimybė susirgti vulvos dermatitu yra ir tiems, kuriuos vargina išmatų ar šlapimo nelaikymas – šios išskyros dirgina odą dar labiau.
Kaip nustatomas vulvos dermatitas?
Vulvos niežėjimas ar paraudimas gali pasireikšti ir dėl kitų ligų, todėl labai svarbu tiksliai nustatyti simptomų priežastį. Dažniausiai odos pokyčiai painiojami su šiomis ligomis:
- Lichen planus (plokščioji kerpligė).
- Lichen sclerosus (sklerozuojantis kerpėjimas).
- Psoriazė.
- Seborėjinis dermatitas.
- Makšties atrofija.
- Vaginitas.
- Vulvos vėžys.
- Vulvitas.
- Vulvodinija.
- Grybelinis vulvitas.
Diagnozuojant, atsižvelgiama į jūsų medicininę ir šeimos ligų istoriją, simptomų pobūdį ir eigą, vartojamus vaistus, kasdienius higienos įpročius. Gydytojas apžiūri vulvos, makšties sritį, vertina galimą uždegimą ar odos pažeidimą. Jei reikia, gali būti tiriamos makšties išskyros, kad būtų pašalinta infekcijos tikimybė.
Dar viena diagnostikos priemonė – lopo mėginiai (patch test), kai mažame odos plote tikrinamos galimos alerginės reakcijos į įvairius alergenus. Jei odos pokyčiai greitai plinta arba gydymas neveiksmingas, atliekama ir biopsija – smulkus audinio ištyrimas, siekiant atmesti vėžį ar sudėtingesnes ligas.
Kaip gydomas vulvos dermatitas?
Norint įveikti vulvos dermatitą, svarbiausia vengti dirginančių ar alergizuojančių medžiagų bei išmokti tinkamai prižiūrėti vulvos odą. Medikamento naudojimas taip pat gali padėti sumažinti nemalonius pojūčius kol oda atsistatys.
Kasdieniai įpročiai ir odos priežiūra
- Plauti vulvos sritį tik vieną kartą per dieną, naudoti švelnų, bekvapį muilą ir apdairiai nuskalauti šiltu vandeniu.
- Vengti plovimo su kempinėle ar šiurkščiu rankšluosčiu – plaukti tik rankomis.
- Odos nusausinimui naudoti minkštą, švarią rankšluostį ir atsargiai švelniai džiovinti (ne trinti).
- Rinktis tik 100 % medvilninius apatinius ar, jei patogu, visiškai jų nenešioti.
- Vengti aptemptų džinsų ar apatinių – geriau dėvėti laisvus drabužius iš natūralių medžiagų.
- Skalbti drabužius bekvapiais, švelniais skalbikliais.
- Nenaudoti kvapnių ar cheminių intymios higienos produktų, nesiurbliuoti makšties (nedouchinti).
Geriausia vadovautis kuo paprastesne kasdiene higiena. Per dažnas ir intensyvus plovimas, agresyvūs valikliai ar nuolatinis produktų naudojimas tik didina odos pažeidimų riziką.
Medikamentinis gydymas
Siekdami sumažinti niežėjimą ir skausmą, gydytojai gali paskirti įvairias tabletes, kremus ar tepalus, padedančius išvengti odos pasikasinėjimo. Skiriami preparatai priklauso nuo simptomų sunkumo bei priežasties:
- Vaistai, padedantys sumažinti niežulį ir pagerinantys miegą (pavyzdžiui, tam tikri antihistamininiai preparatai).
- Kortikosteroidų tepalai ar kremai (pvz., hidrokortizonas, desonidas, triamcinolonas, klobetasolio propionatas, betametazono dipropionatas).
- Drėkinantys, niežulį mažinantys emolientai (pavyzdžiui, tepami specialūs losjonai ar kremai, skirti jautrios odos priežiūrai).
Jeigu kartu pasireiškia infekcija ar kita būklė, paskiriamas atitinkamas gydymas, kad kuo greičiau numalšintų simptomus.
Kaip sumažinti susirgimo riziką?
Nors paveldėtas polinkis į egzemą dažnai neišvengiamas, kiekvienas gali sumažinti paūmėjimų riziką tinkamai prižiūrėdamas intymią zoną ir kruopščiai vengdamas žinomų dirgiklių bei alergenų. Dažniausi paūmėjimai susiję su tiesioginiu kontaktu su šiais veiksniais, todėl nuolat rūpinkitės švelnia intymios srities priežiūra.
Kokia yra ligos eiga?
Pasveikimo laikotarpis labai priklauso nuo to, kokia buvo dermatito priežastis. Pavyzdžiui, kontaktinis dermatitas dažniausiai praeina per kelias savaites ar mėnesį po to, kai nustojama kontaktuoti su dirgikliu. Jei kartu gydoma dar ir infekcija, gijimas gali užtrukti ilgiau.
Kada svarbu pasitarti su gydytoju?
Prieš vartojant bet kokius be recepto parduodamus preparatus ar kremus nuo niežulio, verta pasitarti su gydytoju. Vulvos niežulys gali būti daugelio skirtingų ligų simptomas, kurioms reikia skirtingo gydymo. Atlikus tikslią diagnostiką bus aišku, kaip saugiai ir veiksmingai malšinti jūsų simptomus.
Kai kurie dažniausiai kylantys klausimai
Kaip atrodo vulvos uždegimas?
Lytinių organų lūpos (labia), supančios makšties angą, gali parausti, patinti ar net patamsėti. Dažnai matomi odos sustorėjimai – jie atrodo kaip šviesesni ar šiurkštesni lopai.
Ką pastebėčiau turėdama vulvos egzemą?
Egzemos pažeista vulva dažnai patinsta, parausta arba atrodo tamsesnė nei įprasta. Gali atsirasti smulkių odos nelygumų ar sudirgusių, pleiskanojančių baltesnių lopų.
Koks kremas veiksmingiausias esant niežuliui intymiose vietose?
Norint numalšinti niežėjimą, gydytojas dažnai paskiria kortikosteroidinius kremus ar tepalus, o naktį – vaistą, padedantį lengviau užmigti. Kokio preparato prireiks, priklausys nuo jūsų būklės priežasties, todėl prieš pradedant gydymą būtina pasikonsultuoti su specialistu.
