Vyrų krūties vėžys – itin retas onkologinis susirgimas, kuris vystosi krūties audinyje po krūtinkauliu. Dažniausiai šiuo vėžiu serga moterys, tačiau šios ligos gali išsivystyti ir vyrams, nes jų organizme taip pat yra krūtinės audinio. Nors vyrų krūties vėžys sudaro tik apie 1 % visų krūties vėžio atvejų, tūkstančiai vyrų kasmet išgirsta šią diagnozę. Kadangi liga reta, vyrai neretai numoja ranka į atsiradusį gumbą ir per vėlai kreipiasi į gydytojus. Tačiau bet koks neįprastas darinys krūtinėje turėtų būti atidžiai ištiriamas.
Kokios yra vyrų krūties vėžio rūšys
Vyrų krūties vėžys gali prasidėti skirtingose krūtų audinio vietose. Dažniausiai navikas susiformuoja krūties latakėliuose – plonuose vamzdeliuose, jungiančiuose liaukas su speneliu. Yra kelios pagrindinės ligos formos:
- Latakinė karcinoma. Net iki 90 % vyrų krūties vėžio atvejų sudaro invazinė latakinė karcinoma. Šiai formai būdinga tai, kad navikas prasideda latakėliuose ir gali plisti į aplinkinius audinius. Rečiau pasitaikanti latakinė karcinoma in situ išlieka tik latakėliuose neišeidama už jų ribų.
- Lobulinė karcinoma. Šis navikas atsiranda krūties liaukose (lobulėse) ir, kaip ir latakinė karcinoma, gali išplisti toliau. Tačiau ši forma itin reta, nes vyrų krūtinėje lobulių praktiškai nėra.
Vyrų krūties vėžio ląstelėse dažniausiai yra hormonų receptorių – jų paviršiuje yra „spynelės“, reaguojančios į hormonus, tokius kaip estrogenas ar progesteronas. Užsikabinus hormonui, vėžio ląstelės ima sparčiai daugintis. Dauguma vyrų krūties vėžio atvejų yra estrogeno receptoriams jautri invazinė latakinė karcinoma.
Vyrų krūties vėžio simptomai
Ankstyvos stadijos vyrų krūties vėžys dažniausiai pasireiškia kaip neskausmingas, kietas gumbas po speneliu ar krūtinėje. Dažnai šis gumbas būna aiškiai apčiuopiamas. Taip pat gali pasireikšti:
- Gumbas ar padidėjusi limfmazgiai pažastyje,
- Krūtinės odos duobėtumas, raukšlėjimasis ar išvaizda, primenanti apelsino žievelę,
- Krūtinės ar spenelio paraudimas, pleiskanojimas ar žvynuotumas,
- Krūtinės arba pažasties skausmas, jautrumas,
- Išskyros iš spenelio – skaidrios ar kraujingos, taip pat įkryptas spenelis.
Kas lemia vyrų krūties vėžį
Ligos vystymasis prasideda nuo DNR pokyčių krūties ląstelėse – jie vadinami mutacijomis. Tokios pakitusios ląstelės ima nekontroliuojamai daugintis, sudarydamos naviką. Vėliau dalis pakitusių ląstelių gali išplisti limfinėmis ar kraujagyslėmis į kitus organus – tuomet jau kalbame apie išplitusį vėžį.
Nors dar nėra tiksliai žinoma, kodėl sveikos ląstelės virsta vėžinėmis, tyrėjai išskiria kelis pakitimus, kurie padidina riziką susirgti krūties audinio vėžiu:
- Amžius – dauguma atvejų nustatoma vyresniems nei 60 metų vyrams,
- Paveldimumas – jei artimieji sirgo krūties ar kiaušidžių vėžiu, rizika išauga. Tam įtakos turi ir paveldimi genai (BRCA1, o ypač – BRCA2 ir kiti retesni – PTEN, TP53, MMR),
- Didelis estrogenų kiekis kraujyje. Estrogenų lygį gali padidinti nutukimas, alkoholis, kepenų cirozė ar Klinefelterio sindromas,
- Sėklidžių pažeidimai ar pašalinimas dėl operacijos, trauma, uždegimas ar nenusileidusios sėklidės,
- Anksčiau taikyta spindulinė terapija į krūtinę.
Kaip sumažinti riziką
Vienas iš būdų išsiaiškinti, ar esate paveldėję pavojingų genų, yra genetinis tyrimas. Jeigu tarp artimųjų pasitaikė krūties ar kiaušidžių vėžio atvejų, verta su gydytoju aptarti genetinės konsultacijos poreikį. Tokie mutavę genai gali padidinti ne tik krūties, bet ir kasos, prostatos ar kai kurių kitų vėžių atsiradimo riziką.
Kaip diagnozuojamas vyrų krūties vėžys
Pirmas žingsnis – išsamus pokalbis ir apžiūra pas specialistą. Gydytojas atkreips dėmesį į pastebėtus simptomus, asmeninę ir šeimos ligų istoriją. Norint patvirtinti diagnozę, atliekami keli tyrimai:
- Krūtinės apčiuopa – gydytojas apžiūri ir apčiuopia krūtinės audinį, vertina, ar nėra gumbų, odos pokyčių.
- Vaizdiniai tyrimai – mamografija dažniausiai leidžia aptikti krūties vėžį vyrams. Jei reikia daugiau informacijos, gali būti atliekamas ir ultragarsas.
- Biopsija – ištiriant naviko audinį, galima aiškiai nustatyti, ar tai vėžys. Iš paimto mėginio laboratorijoje vertinami vėžinių ląstelių tipai bei hormonų, HER2 receptorių buvimas – tai leidžia geriau suplanuoti gydymą.
Ligos stadijos
Nustačius diagnozę, vėžys suskirstomas į stadijas, kurios priklauso nuo naviko dydžio, vietos ir išplitimo. Kartais prireikia papildomų vaizdinių tyrimų ar sarginio limfmazgio biopsijos. Šios stadijos:
- 0 stadija. Vėžinės ląstelės aptinkamos tik krūties latakėliuose (karcinoma in situ).
- I stadija. Nedidelis navikas, neišplitęs į limfmazgius.
- II stadija. Navikas didesnis nei I stadijos, galbūt yra pažeidęs kelis pažasties limfmazgius.
- III stadija. Navikas išplitęs į daugiau limfmazgių, didesnis arba pasiekęs krūtinės sienelę ar odą.
- IV stadija. Vėžys jau išplitęs į tolimus organus, dažniausiai – kaulus, plaučius ar kepenis.
Gydymo galimybės
Vyrų krūties vėžio gydymas priklauso nuo naviko rūšies, dydžio ir išplitimo. Dažnai taikoma keletas metodų, kurių eiliškumą ir derinį aptaria gydytojas.
Chirurginis gydymas
Daugeliui pacientų pirmiausia taikoma operacija. Dažniausiai šalinamas visas krūties audinys (mastektomija), rečiau – tik navikas (lumpektomija). Jei navikas išplitęs, gali būti šalinami pažasties limfmazgiai, o esant poreikiui – dalis krūtinės raumenų.
Spindulinė terapija
Spindulinis gydymas paprastai skiriamas po operacijos, ypač jei atlikta lumpektomija. Gali būti naudojama rentgeno ar kitų energijos rūšių spinduliai, naikinant likusias vėžio ląsteles. Taip siekiama sumažinti ligos atsinaujinimo riziką.
Vaistai (chemoterapija ir hormonų terapija)
Cheminės medžiagos (chemoterapija) skiriamos sunaikinti vėžines ląsteles visame kūne. Kartais gydymas vaistais pradedamas prieš operaciją, tam, kad sumažėtų navikas, arba taikomas po operacijos – sumažinti pasikartojimo tikimybę.
Jeigu naviko ląstelės jautrios hormonams, taikoma hormonų terapija, kurios tikslas – sumažinti estrogenų poveikį. Dažniausiai vartojamas tamoksifenas. Gali būti skiriami ir aromatazės inhibitoriai kartu su specialiais GnRH agonistais, kurie slopina hormonų gamybą.
Taikinių terapija
Taikinių terapijos vaistai veikia tik tam tikrų rūšių vėžines ląsteles. Jei vėžio ląstelės turi specifinių paveldėtų mutacijų ar hormonų receptorių, šios terapijos gali būti itin veiksmingos. Pavyzdžiui, PARP inhibitoriai skiriami, kai yra BRCA genų pokyčiai.
Kada kreiptis į gydytoją
Kilus nepaaiškinamam, ilgai neišnykstančiam guziui ar odos pokyčiams krūtinės srityje, verta pasikonsultuoti su specialistu. Periodiniai tyrimai ir gydytojo priežiūra ypač svarbūs, jei šeimoje pasitaiko panašių ligų.
Prognozė ir gyvenimo perspektyvos
Gydymo sėkmė labiausiai priklauso nuo to, kuriame etape liga nustatoma. Ankstyvų stadijų krūties vėžys prognozuojamas žymiai geriau. Tyrimai rodo, kad hormonams jautraus vėžio atveju per 20 metų po diagnozės ligos baigtis labai priklauso nuo stadijos:
- I stadija: apie 12 proc. ligonių per 20 metų miršta nuo krūties vėžio.
- II stadija: šis rodiklis jau apie 26 proc.
- III stadija: rizika išauga iki 46 proc.
Deja, nemažai vyrų į gydytojus kreipiasi pavėluotai, kai liga jau spėjusi išplisti. Todėl ankstyvas ištyrimas ir gydymo pradžia gali gerokai pagerinti išgyvenamumą. Pastebėjus bet kokį neaiškų darinį ar pokyčius krūtinėje, svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.
