Zikos virusas yra infekcinė liga, kurią perduoda uodai, dažniausiai Aedes aegypti ir Aedes albopictus rūšių. Liga pasireiškia virusu, kuris jūsų ląstelėse dauginasi pats, tačiau dauguma žmonių apie užsikrėtimą net nesužino arba vargina tik nežymūs simptomai. Ypač pavojinga ši infekcija tampa nėščioms moterims, nes virusas gali sutrikdyti vaisiaus smegenų vystymąsi.
Plitimas ir paplitimo regionai
Uodai, galintys pernešti Zikos virusą, gyvena įvairiose pasaulio vietose – jie paplitę Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Karibų regione, dalyje Afrikos ir Azijos. Didžiausi Zikos protrūkiai buvo stebimi 2014–2017 metais, ypač Pietų ir Centrinėje Amerikoje. Nuo to laiko užsikrėtimų daugiausia fiksuota keliaujant į regionus, kuriuose virusas yra paplitęs.
Zikos viruso sukeliama rizika
Didžiausia Zikos viruso keliamas pavojus siejamas su nėščiosiomis – šia infekcija užsikrėtusios moterys gali turėti kūdikių su rimtais įgimtais sveikatos sutrikimais. Kitiems suaugusiesiems ir vaikams infekcija dažniausiai būna lengva ir praeina savaime.
Zikos simptomai
Dauguma užsikrėtusiųjų (vos apie 20 %) jaučia ligos požymius:
- Kūno temperatūros pakilimas (karščiavimas);
- Skausmas sąnariuose;
- Galvos skausmas;
- Paraudusios akys (konjunktyvitas);
- Bėrimas su iškiliais ir plokščiais raudonais taškais, galintis niežėti.
Zikos plitimo būdai
Zikos virusu galima užsikrėsti keliais būdais:
- Uodų įkandimai. Dažniausia infekcijos priežastis – užsikrėtusio uodo įkandimas. Uodas pirmiausia užsikrečia įgėlęs jau užsikrėtusiam žmogui ir perduoda virusą kitam kąsdmas;
- Nėščios moters perdavimas vaisiui. Infekcija gali pasiekti vaisių per placentą ir lemti įgimtas patologijas – ypač mikrocefaliją;
- Lytiniai santykiai. Virusas išlieka kūno skysčiuose (ypač spermoje) net iki kelių mėnesių po užsikrėtimo ir gali būti perduodamas per bet kokio tipo lytinius santykius;
- Kraujas. Virusas, itin retais atvejais, gali būti perduotas per kraujo perpylimą.
Užkrečiamumo trukmė
Manoma, jog Zikos virusas per lytinius santykius gali būti perduodamas mažiausiai 6 savaites nuo simptomų pradžios, tad rekomenduojama naudoti prezervatyvus arba susilaikyti nuo lytinių santykių net 3 mėnesius po kelionės į rizikingą regioną ar nuo pirmų simptomų pasirodymo.
Diagnostika ir tyrimai
Zikos virusas nustatomas atlikus kraujo arba šlapimo tyrimus. Paprastai tyrimai skiriami tiems, kuriems pasireiškia simptomai ir kurie neseniai lankėsi vietose, kur Zikos virusas yra paplitęs. Gydytojas pasiteiraus apie jūsų ligos požymius ir kelionių istoriją, kad įvertintų tyrimo poreikį.
Simptomų valdymas ir gydymas
Specialaus gydymo ar vaistų nuo Zikos viruso nėra. Lengvus simptomus padėti gali nereceptiniai vaistai, pavyzdžiui, paracetamolis. Aspirino ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (pvz., ibuprofeno) vartoti nepatartina be gydytojo leidimo, nes kai kurios kitos panašias ligas sukeliančios infekcijos kartu didina kraujavimo riziką.
Daugeliu atvejų Zikos infekcija praeina savaime, tačiau nėščiosioms pasekmės gali būti ilgalaikės – pavyzdžiui, regėjimo sutrikimai ar nevisaverčiai išvystyta kūdikio smegenų struktūra.
Kaip sumažinti riziką užsikrėsti Zika
- Venkite uodų įkandimų – dėvėkite ilgarankovius drabužius, naudokite oficialiai registruotus repelentus, miegokite kambariuose su tinklais ar po tinkleliu nuo uodų, ypač keliaudami po regionus, kur virusas plinta. Po kelionės dar 3 savaites būtina imtis priemonių, kad uodai negalėtų jūsų įgelti.
- Naudokite prezervatyvus arba susilaikykite nuo lytinių santykių 3 mėnesius po grįžimo iš vietų, kur Zikos virusas aktyvus – virusas perduodamas ir per intymius santykius bei sekso žaislus.
- Nėščiosios turėtų vengti kelionių ten, kur aktyvūs Zikos protrūkiai, arba, jei keliaujama, imtis visų galimų apsaugos priemonių bei informuoti savo gydytoją.
- Jei planuojate nėštumą, prieš keliaudami į rizikingus regionus pasitarkite su gydytoju ir palaukite rekomenduojamą laikotarpį: moterims dviejų mėnesių, vyrams – trijų nuo paskutinio galimo užsikrėtimo ar simptomų pradžios.
Kokios ligos pasekmės?
Dauguma persirgusiųjų Zika pasveiksta be jokių ilgalaikių padarinių – simptomai paprastai išnyksta per kelias dienas ar savaitę. Tuo laikotarpiu itin svarbu laikytis rekomendacijų, kad liga nepersiduotų kitiems: reikia naudoti prezervatyvus ar vengti lytinių santykių, o taip pat saugotis uodų įkandimų dar tris savaites nuo simptomų pradžios.
Galimos komplikacijos
Ypatingai reti atvejai – maždaug 2 iš 10 000 sergančiųjų – gali išsivystyti autoimuninė nervų liga, vadinama Gijeno-Barre (Guillain-Barré) sindromu, kuris sukelia silpnumą ar net trumpalaikį paralyžių. Dažniausiai žmonės nuo šio sindromo pasveiksta per kelias savaites ar mėnesius.
Nėštumo metu iškylanti rizika
Zikos virusas nėščiosioms gali būti itin pavojingas, nes perduodamas vaisiui ir gali sukelti įgimtų sutrikimų. Maždaug 1 iš 20 užsikrėtusių nėščiųjų kūdikių gimsta su tam tikromis patologijomis, tokiomis kaip:
- Mažesnė už normą galva (mikrocefalija), dažnai reiškianti ir nepakankamą smegenų vystymąsi;
- Įgimtas Zikos sindromas – derinys įvairių būklių, tarp jų ryški mikrocefalija, dalinai sukritęs kaukolės skliautas, smegenų audinio trūkumas, regos pažeidimai, sąnarių sutrikimai, padidėjęs raumenų tonusas;
- Smegenų vystymosi pakitimai (neuralinio vamzdelio defektai, lygus smegenų paviršius, hidrocefalija, daugelio smegenų struktūrų nebuvimas ar atrofiniai procesai);
- Cerebrinė paralyžius, trikdantis koordinaciją ir judesių valdymą;
- Regos ar klausos sutrikimai;
- Per mažas gimimo svoris.
Kasdienis gyvenimas sergant Zika
Kreipkitės į gydytoją, jei neseniai lankėtės vietose, kur Zikos virusas paplitęs ir pajutote šiai ligai būdingus simptomus. Konsultuokitės dėl to, kaip apsaugoti savo artimuosius, kiek laiko po užsikrėtimo reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių ar naudoti prezervatyvus, kaip išvengti infekcijos kelionių metu ar nėštumo laikotarpiu. Jei planuojate nėštumą, pasitarkite, kada būtų saugiausia jį pradėti.
