SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
  • Ligos
  • LPL
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Skausmai
  • Sveikata
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
SveikatosRumai juodas logotipas
Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
Pagrindinis Nėštumas

Žmogaus placentos laktogenas: ką jis gali pasakyti apie jūsų nėštumą

Greta Jakutytė Paskelbė Greta Jakutytė
2025 11 gruodžio
Kategorija Nėštumas
0
Žmogaus placentos laktogenas: ką jis gali pasakyti apie jūsų nėštumą
Share on FacebookShare on Twitter

Žmogaus placentos laktogenas – tai hormonas, kurį išskiria placenta nėštumo metu. Placenta – tai organas gimdoje, kuris tiekia deguonį ir maisto medžiagas vaisiui. Nėštumo laikotarpiu šio hormono kiekis kraujyje nuosekliai didėja, pasiekia aukščiausią lygį paskutiniaisiais nėštumo mėnesiais, o po gimdymo smarkiai sumažėja.

Placentoje gaminamo hormono svarba

Nuo pat nėštumo pradžios, maždaug antrą savaitę po apvaisinimo, placenta pradeda gaminti žmogaus placentos laktogeną. Netrukus, dar trečią-šeštą savaitę, šis hormonas jau aptinkamas būsimos mamos kraujyje ir jo koncentracija toliau po truputį didėja viso nėštumo metu. Esant dvyniams ar nešiojant daugiau nei vieną vaisių, placentos laktogeno kiekis paprastai būna aukštesnis nei vieno vaisiaus nėštumo atveju.

Žmogaus placentos laktogeno funkcijos

  • Padeda reguliuoti medžiagų apykaitą. Šis hormonas skatina riebalų skaidymą ir energijos išskyrimą iš maisto produktų, todėl daugiau energijos galima skirti augančiam vaisiui.
  • Didina atsparumą insulinui. Žmogaus placentos laktogenas slopina insulino poveikį organizme, todėl daugiau gliukozės (cukraus) išlieka kraujyje ir gali pasiekti besivystantį vaisių.
  • Daro įtaką pieno liaukoms. Šis hormonas prisideda prie pieno liaukų vystymosi, tačiau jo reikšmė žindymo procesui nėra pagrindinė ir dar nėra visapusiškai ištirta.

Kaip tikrinami šio hormono kiekiai?

Žmogaus placentos laktogeno kiekis nustatomas kraujo tyrimu. Procedūra nesiskiria nuo įprasto kraujo mėginio paėmimo – į veną įvedama adata ir paimamas kraujo mėginys. Dažniausiai specialaus pasiruošimo tyrimui nereikia.

Tokių tyrimų gydytojai gali paskirti įvairiais atvejais: jei ultragarsas parodo netipiškų rezultatų, sumažėja vaisiaus vandenų kiekis, kyla įtarimų dėl placentos veiklos sutrikimų, pastebimas kraujospūdžio padidėjimas ar rizika persileidimui. Taip pat tyrimas atliekamas vertinant nėščiosios riziką susirgti nėščiųjų diabetu.

Susiję įrašai

Ar eteriniai aliejai padeda nuo pleiskanų?

Ar eteriniai aliejai padeda nuo pleiskanų?

2025 12 gruodžio
Bakterinis, virusinis ir grybelinis meningitas: kuo jie skiriasi?

Bakterinis, virusinis ir grybelinis meningitas: kuo jie skiriasi?

2025 12 gruodžio

Depresijos ir persivalgymo įveikimas

2025 12 gruodžio

Ar galima valgyti česnaką, jei vargina rūgšties refliuksas?

2025 12 gruodžio

Tyrimo rezultatų reikšmė

Kraujo tyrimu gautas placentos laktogeno kiekis padeda gydytojui įvertinti ne tik nėštumo eigą, bet ir galimas rizikas. Vertinant rezultatus dažniausiai atsižvelgiama į bendrą jūsų sveikatos būklę, kitų tyrimų rezultatus ir ligos istoriją.

  • Didesnis šio hormono kiekis gali būti susijęs su diabetu arba kai kuriais navikais, pavyzdžiui, tam tikrais plaučių, kepenų ar kraujo vėžio atvejais.
  • Mažesnis hormono lygis gali reikšti preeklampsiją, placentos funkcijos sutrikimus, persileidimo riziką ar kai kuriuos gimdos darinius, pavyzdžiui, molinę nėštumą arba chorionkarcinomą.

Apibendrinant

Žmogaus placentos laktogeno tyrimas yra tik vienas iš daugelio kraujo tyrimų, kurie gali būti skiriami nėštumo metu. Šis hormonas padeda stebėti, ar placenta ir vaisius vystosi normaliai, bei leidžia anksti pastebėti galimas komplikacijas. Statistika rodo, kad reguliarus stebėjimas gali padėti išvengti dalies nėštumo metu kylančių problemų, todėl hormonų tyrimai yra svarbi nėščiosios sveikatos priežiūros dalis.

Greta Jakutytė

Greta Jakutytė

Visuomenės sveikatos specialistė ir seksualinės sveikatos švietėja, besispecializuojanti reprodukcinės sveikatos ir intymių santykių srityje. Ji rašo straipsnius, skirtus padėti žmonėms suprasti ir puoselėti savo seksualinę gerovę, atsakant į svarbiausius klausimus apie kūną, emocijas ir santykius. Greta baigė visuomenės sveikatos studijas Vilniaus universitete, o savo magistro laipsnį įgijo Londono higienos ir tropinės medicinos mokykloje (LSHTM), kur specializavosi seksualinės ir reprodukcinės sveikatos programų kūrime. Studijų metu ji dirbo su įvairiais projektais, kurių tikslas – skatinti atvirą diskusiją apie seksualinę sveikatą bei švietimą. Greta tiki, kad seksualinė sveikata yra svarbi visapusiškos gerovės dalis, todėl savo straipsniuose ji pateikia praktišką ir moksliškai pagrįstą informaciją. Ji rašo apie įvairias temas: nuo kontracepcijos ir lytiniu keliu plintančių ligų profilaktikos iki emocinės intymumo svarbos ir sveikų santykių ugdymo. Be straipsnių rašymo, Greta veda seminarus ir mokymus apie seksualinę sveikatą bei aktyviai dalyvauja diskusijose, siekdama sumažinti visuomenėje vyraujančius tabu. Kai ji nekuria edukacinio turinio, Greta mėgsta tyrinėti pasaulį, užsiimti joga ir tobulinti savo žinias apie žmogaus psichologiją bei gerovę.

Susiję Pranešimai

Ar eteriniai aliejai padeda nuo pleiskanų?
Dermatologija

Ar eteriniai aliejai padeda nuo pleiskanų?

Paskelbė Karolina Rimkutė
2025 12 gruodžio
Bakterinis, virusinis ir grybelinis meningitas: kuo jie skiriasi?
Ligos

Bakterinis, virusinis ir grybelinis meningitas: kuo jie skiriasi?

Paskelbė Lukas Grinčius
2025 12 gruodžio
Depresijos ir persivalgymo įveikimas
Psichologija

Depresijos ir persivalgymo įveikimas

Paskelbė Eglė Jatulytė
2025 12 gruodžio
Kitas įrašas
Kas yra poodiniai riebalai?

Kas yra poodiniai riebalai?

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojame

Pažastų skausmas

Pažastų skausmas: 9 dažnos priežastys (ir ką daryti)

2025 26 spalio
Tonzilės

Tonzilės

2025 26 spalio
Gumbas už ausies

6 gumbų atsiradimo už ausies priežastys

2025 26 spalio
Raudonos dėmės ant odos

Raudonos dėmės ant odos: 14 priežasčių

2025 26 spalio
Ar eteriniai aliejai padeda nuo pleiskanų?

Ar eteriniai aliejai padeda nuo pleiskanų?

2025 12 gruodžio
Bakterinis, virusinis ir grybelinis meningitas: kuo jie skiriasi?

Bakterinis, virusinis ir grybelinis meningitas: kuo jie skiriasi?

2025 12 gruodžio
Depresijos ir persivalgymo įveikimas

Depresijos ir persivalgymo įveikimas

2025 12 gruodžio
Ar galima valgyti česnaką, jei vargina rūgšties refliuksas?

Ar galima valgyti česnaką, jei vargina rūgšties refliuksas?

2025 12 gruodžio
SveikatosRumai.lt

Internetinis projektas, skirtas populiarinti sveiką gyvenseną: informacija, praktiniai patarimai ir specialistų įžvalgos vardan jūsų gerovės.

Naujausi įrašai

  • Ar eteriniai aliejai padeda nuo pleiskanų?
  • Bakterinis, virusinis ir grybelinis meningitas: kuo jie skiriasi?
  • Depresijos ir persivalgymo įveikimas

Skaičiuoklės

  • KMI skaičiuoklė pagal metus
  • Vaisingų dienų skaičiuoklė
  • Nėštumo skaičiuoklė
  • KMI skaičiuoklė
  • Reklama

Kita

  • Reklama

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.

Nėra rezultato
Peržiūrėti visus rezultatus
  • Gydytojų sritys
  • Ligos
  • Lytiškai plintančios ligos
  • Nėštumas
  • Odontologija
  • Operacijos
  • Psichologija
  • Seksualinė sveikata
  • Skausmai
  • Sveikata
  • Tyrimai
  • Vaistai

2021 - 2025 © Copyright SveikatosRumai.lt. All Rights Reserved.