Išmokę tiksliau įvardyti savo savijautą, galite lengviau sekti išsėtinės sklerozės (IS) simptomus ir aiškiau apie juos kalbėti su gydytojais ar kitais žmonėmis, turinčiais IS. Toliau – dažniausiai kasdienėje kalboje vartojami (neformalūs) apibūdinimai, kuriuos žmonės pasitelkia aprašydami IS pojūčius.
- 1.Kasdieniai žodžiai, kuriais apibūdinami IS simptomai
- 1.1Nuovargis
- 1.2Regėjimo sutrikimai
- 1.3Smegenų „rūkas“
- 1.4Neaiški, „nuslystanti“ kalba
- 1.5„Apsvaigęs“ jausmas
- 1.6„Želė kojos“
- 1.7„Koridoriaus pinbolas“
- 1.8„Medinės kojos“
- 1.9Pėdos nusvirimas
- 1.10Šaudantys skausmai ir Lhermitte’o požymis
- 1.11„Zingeriai“, „smegenų dūriai“, „smegenų šokai“
- 1.12„IS apkabinimas“
- 1.13Spastiškumas („spazmai“)
- 1.14Trūkčiojimai
- 1.15„Adatėlių“ pojūtis
- 2.Kodėl verta išmokti šių apibūdinimų?
Kasdieniai žodžiai, kuriais apibūdinami IS simptomai
Nuovargis
Nuovargis yra vienas dažniausių ir labiausiai varginančių IS simptomų. Jis nėra tik „miego trūkumas“: tai sekinantis energijos stygius, kuris gali atsirasti net po nedidelės veiklos. Skaičiuojama, kad su juo susiduria maždaug 80% sergančiųjų IS.
Regėjimo sutrikimai
Daugeliui žmonių regos pokyčiai tampa vienais pirmųjų IS signalų. Dažna priežastis – regos nervo uždegimas (optinis neuritas), kuris gali sukelti:
- neryškų matymą,
- akių skausmą,
- „akląsias dėmes“ regėjimo lauke,
- prigesusias spalvas (atrodo mažiau ryškios nei įprastai).
Taip pat pasitaiko dvejinimasis bei nistagmas – nevalingi akių judesiai.
Smegenų „rūkas“
IS gali paveikti pažintines funkcijas ir kasdienius protinius procesus. Žmonėms gali tapti sunkiau:
- įsiminti informaciją,
- išlaikyti dėmesį ar susikaupti,
- greitai apdoroti informaciją,
- lengvai rasti žodžius ir sklandžiai kalbėti.
2018 m. tyrimų duomenimis, kognityviniai sunkumai gali pasireikšti maždaug 40–70% IS sergančiųjų. Kai kas tai apibūdina taip, lyg mintys būtų „apsiblaususios“, galva – tarsi vatoje, o aplinka atrodytų neryški ar net kiek nereali.
Neformalūs pavadinimai, kuriuos kartais galima išgirsti: „IS smegenys“, „kognityvinis rūkas“, „vatos galva“.
Neaiški, „nuslystanti“ kalba
Kai sutrinka liežuvio, lūpų, skruostų ir burnos raumenų koordinacija, kalba gali tapti nerišli ar „suminkštėjusi“. Kartu kai kuriems žmonėms atsiranda ir rijimo sunkumų.
„Apsvaigęs“ jausmas
Kartais žmonės savo savijautą apibūdina žodžiu, reiškiančiu „apsvaigęs“: tarsi būtumėte labai pavargę ar lyg kiek išgėrę, nors alkoholio nevartojote.
„Želė kojos“
Jei vaikštant atrodo, kad kojos „neklauso“, yra minkštos, svyruojančios ar tarsi išvirtos, kai kas tai vadina „želė kojomis“ arba „makaronų kojomis“. Tokį pojūtį patiriantys žmonės kartais sako, kad jaučiasi „lengvai girti“.
„Koridoriaus pinbolas“
Taip vaizdžiai apibūdinamas ėjimas, kai žmogus siūbuoja iš vienos pusės į kitą. Sergant IS, kojos gali staiga tapti silpnos, drebančios ar greitai pavargti, todėl kontrolė sumažėja ir einant lyg „atšokama“ nuo vienos pusės prie kitos – tarsi kamuoliukas pinbolo aparate.
„Medinės kojos“
Šis posakis dažniausiai reiškia kojų sustingimą ir standumą, kai judesiai tampa ne tokie laisvi, o ėjimas – sunkesnis.
Pėdos nusvirimas
Pėdos nusvirimas (angl. foot drop) – tai situacija, kai dėl raumenų silpnumo sunku pakelti pėdos priekį žengiant žingsnį. Dėl to koja gali „kabinti“ žemę, didėja užkliuvimo rizika. Tai gana įprastas IS simptomas.
Šaudantys skausmai ir Lhermitte’o požymis
Skausmas šiandien laikomas vienu reikšmingų IS simptomų. „Šaudantys“ skausmai dažnai būna ūmūs: užeina staiga, būna intensyvūs ir po kiek laiko praeina.
Lhermitte’o požymis – specifinis šaudančio skausmo tipas, kuris dažniausiai prasideda sprando srityje ir tarsi „nubėga“ žemyn stuburu, kartais pasiekdamas rankas ar kojas. Daugelis jį apibūdina kaip elektros srovės smūgį.
„Zingeriai“, „smegenų dūriai“, „smegenų šokai“
Šie neformalūs pavadinimai dažniausiai reiškia trumpus, aštrius „šaunančius“ pojūčius galvos srityje – tarsi staigų dūrį ar elektros impulsą.
„IS apkabinimas“
„IS apkabinimu“ vadinamas spaudimo, veržimo ar „juostos“ pojūtis krūtinės ar liemens srityje. Jis gali būti nuo erzinančio iki labai stipraus, neretai juntamas ir deginimas. Dažniausia priežastis – tarpšonkaulinių raumenų spazmai.
Kiti pasitaikantys pavadinimai: „IS diržas“, „susiveržimas“, „juostos pojūtis“.
Spastiškumas („spazmai“)
Spastiškumas – dažnas IS simptomas. Jis gali pasireikšti įvairiose kūno vietose, tačiau dažniau paveikia kojas. Kartais tai tik tempimo ar įsitempimo jausmas, o kartais – skausmingi, stiprūs spazmai.
Dažnai skiriami du spastiškumo tipai:
- Lenkiamųjų raumenų spastiškumas – labiau susijęs su užpakaline šlaunies dalimi (pakinkliniais raumenimis) ir klubą lenkiančiais raumenimis.
- Tiesiamųjų raumenų spastiškumas – labiau apima priekinę šlaunies dalį (keturgalvį raumenį) ir vidinę šlaunies sritį.
Kasdienėje kalboje žmonės tai kartais įvardija kaip „spazmuotumą“ ar „įsitempimą“.
Trūkčiojimai
Trūkčiojimas dažnai siejamas su spastiškumu: raumenys gali nevalingai „tampytis“, ypač nuovargio ar streso metu.
„Adatėlių“ pojūtis
Kadangi IS pažeidžia centrinę nervų sistemą, dilgčiojimas ar „adatėlių“ jausmas yra dažnas. Dažniausiai jis juntamas galūnėse – rankose ar kojose.
Kodėl verta išmokti šių apibūdinimų?
Kuo tiksliau įvardijate pojūčius, tuo lengviau pastebėti pokyčius, apibūdinti simptomus per konsultacijas ir geriau suprasti kitus, kai kalbate apie IS patirtis. Neformalūs terminai nėra medicininė diagnozė, tačiau jie gali padėti greičiau „pagauti“ esmę ir aiškiau papasakoti, kas vyksta su jūsų kūnu.
