Žemas pulsas, arba bradikardija, reiškia, kad širdis plaka lėčiau nei 60 kartų per minutę. Sportininkams arba fiziškai aktyviems žmonėms tai gali būti normalu. Tačiau kitu atveju tai gali rodyti apie sveikatos sutrikimus.
Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl žemas pulsas gali būti problemas. Taip pat aptarsime simptomus, kaip diagnozuoti ir kaip gydyti šį būklę.
Širdies pulsas, kuris yra 52-58 kartus per minutę, yra retas. Tai gali būti ženklas apie ligą, ypatingai senatvyje. Pavyzdžiui, 87 metų amžiaus žmogui tai reikia kardiologo konsultacijos.
Reikia atlikti išsamius tyrimus. Holterio monitoravimas yra vienas iš jų. Jis leidžia stebėti širdies ritmą visą parą.
Normalus širdies ritmas ir jo reikšmė sveikatai
Normalus pulsas suaugusiesiems yra apie 60–80 susitraukimų per minutę. Šis skaičius gali kitis dėl amžiaus, fizinio pasirengimo ir kitų veiksnių. Žinoti savo širdies dažnį yra svarbu.
Pakitus pulsas viršijantis 70 susitraukimų per minutę padidina širdies ligų riziką daugiau nei 40%.
Optimalus pulsas pagal amžių
Jaunesniems žmonėms būdingas didesnis pulsas, kuris su amžiumi lėtėja. Kūdikių pulsas gali būti 100-150 dūžių per minutę. Paauglių – 60-100 dūžių per minutę.
Profesionalių sportininkų pulsas ramybės būsenoje gali būti tik 29-32 dūžiai per minutę.
Širdies susitraukimų dažnio svyravimai
- Širdies susitraukimų dažnis gali svyruoti priklausomai nuo fizinio aktyvumo, streso, medicininių būklių ir kitų veiksnių.
- Padidėjęs pulsas gali būti simptomas, kurį verta stebėti kartu su kitais sveikatą atspindinčiais rodikliais.
- Reguliarus širdies ritmo stebėjimas ir individualios treniruočių programos gali padėti kontroliuoti širdies veiklą ir gerinti sveikatą.
Svarbu žinoti savo širdies susitraukimų dažnį. Tai padeda geriau pasirinkti sporto treniruotes ir laiku pastebėti širdies sveikatos sutrikimus.
Kas yra bradikardija ir kada reikėtų sunerimti
Bradikardija yra būsena, kai širdis lenta dažniai susitraukia. Dažniausiai tai normalus reiškinys sportininkams. Bet jei jūsų širdis lenta dažniai susitraukia ir jūs jaučiate galvos svaigmenį, silpnumą, tai gali būti signalas. Tada būtina greitai rasti gydytoją.
Bradikardija gali rodyti įvairius simptomus. Pavyzdžiui, ji gali būti ženklas širdies ar kraujagyslių problemų. Taip pat gali būti nukryžmylės ženklas endokrininės sistemos sutrikimams, smegenų pažeidimams ar kenksmingų medžiagų apsinuodijimui. Svarbu išsiaiškinti, kodėl jūsų širdis lenta dažniai susitraukia ir laiku juos gydyti.
- Apie 54 proc. mirčių Lietuvoje kiekvienais metais yra dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
- Kiekvienais metais implantuojama apie 800 stimuliatorių ir 50 defibriliatorių, atliekama 250 zondavimų pacientams, kuriems nepakanka gydymo vaistais.
- Universaliausias patarimas žmonėms, kuriems sutrikęs širdies ritmas, yra apsilankyti pas gydytoją ir užrašyti kardiogramą.
Jei jūsų širdies ritmas yra lenta nei įprasta ir jūs jaučiate negalavimus, nedelskite. Kreipkitės į specialistą. Laiku diagnozuota ir gydoma bradikardija gali padėti išvengti rimtų komplikacijų ir palaikyti gerą sveikatos būklę.
Žemas pulsas: kada tai tampa sveikatos problema
Paprastai žemas pulsas nėra didelis problemas, jei žmogus treniruoja širdį. Pavyzdžiui, sportuodamas. Tačiau, jei žemas pulsas sukelia nepasitenkinimą, toks pulsas gali būti sveikatos problema.
Jei žmogus sūkčioja galvą, jis būna silpnas, dusulio ar alpamas, tai rodo problemą. Žemas pulsas pradeda veikti neigiamai į žmogaus gyvenimą ir sveikatą.
Pavojingi simptomai
Jei žemas pulsas sukelia simptomus kaip:
- Nuovargis ir silpnumas
- Galvos svaigimas ar alpamas
- Dusulys ar įsisavinimo sunkumai
- Skausmas krūtinėje
Tokiems simptomams reikia nuožiai kreiptis į gydytoją. Jie rodo pavojingą širdies ritmo sutrikimą. Reikalinga skuba medicininė priežiūra.
Kritinės pulso ribos
Kritine riba yra, kai pulsas nukrenta žemiau 50 kartų per minutę. Tai ypač reikia dėmesio, jei žmogus nėra sportuojantis. Tokie atvejai reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Reikalinga kardiologinė konsultacija, siekiant nustatyti priežastį ir taikyti gydymą.
Dažniausios lėto širdies ritmo priežastys
Lėto širdies ritmo, arba bradikardijos, priežastys gali būti įvairios. Vienos iš dažniausių yra skydliaukės ligos. Taip pat kvėpavimo sutrikimai, pvz., obstrukcinė miego apnėja.
Autoimuninės ligos, elektrolitų disbalansas, širdies arterijų aterosklerozė ir aukštas kraujospūdis taip pat gali sukelti širdies lėtumą. Vožtuvų ligos taip pat yra priežastis.
Bradikardija gali būti sukelta tam tikrų vaistų, ypač beta-blokatorių. Šie vaistai slopina simpatinę nervų sistemą. Jie sulėtina širdies ritmą.
Kiti veiksniai, galintys sukelti lėtą pulsą, yra nervinė įtampa. Senyvo amžiaus žmonių organizmų gebėjimo reguliuoti širdies ritmą sumažėjimas. Taip pat įgimtos širdies ydos.
Reguliarus širdies ritmo stebėjimas ir profilaktiniai sveikatos patikrinimai gali padėti išvengti ar laiku diagnozuoti bradikardijos priežastis. Jei pastebimi neįprasti širdies ritmo pokyčiai, svarbu nedelsiant kreiptis į kardiologą.
- Skydliaukės ligos
- Kvėpavimo sutrikimai (pvz., obstrukcinė miego apnėja)
- Autoimuninės ligos
- Elektrolitų disbalansas
- Širdies arterijų aterosklerozė
- Aukštas kraujospūdis
- Vožtuvų ligos
- Tam tikri vaistai, ypač beta-blokatoriai
Širdies ritmo sutrikimai ir jų įtaka sveikatai
Širdies ritmo sutrikimai, arba aritmijos, yra sunkios sveikatos problemos. Jie negali nepritarti žmogaus gerovei. Įvairios aritmijos formos, kaip tachikardija ir bradikardija, gali sukelti daugybę problemų.
Širdies ritmo sutrikimai gali pakenkti fizine ir emocine sveikata. Jie gali sukelti nuosirdžius, nuovargį ir sunkumus su sveikata.
Aritmijų tipai
Tachikardija, pasireiškanti per greitais susitraukimais, gali sukelti svaigimus ir krūtinės skausmą. Bradikardija, su lėtu ritmu, gali sukelti nuovargį ir svaigulį. Supraventrikulinės ir ventrikulinės aritmijos gali sukelti palpitacijas ir pavojingas situacijas.
Rizikos faktoriai
Pagrindiniai rizikos veiksniai yra širdies ligos, stresas, rūkymas, alkoholio vartojimas ir kofeino perteklių. Šie veiksniai gali pažeisti širdies elektrinę sistemą.
Širdies ritmo sutrikimai gali labai pabloginti sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę. Svarbu laiku atpažinti simptomus ir kreiptis į gydytoją. Tad būtų galima greitai įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamą gydymą.
Diagnostikos metodai ir tyrimai
Širdies ritmo sutrikimus diagnozuoti naudojami įvairūs metodai. Elektrokardiograma (EKG) yra vienas pagrindinių tyrimų. Jis užregistruoja širdies elektrinius pokyčius.
Šis tyrimas padeda nustatyti širdies ritmo sutrikimus. Taip pat gali įvertinti jų sunkumą.
Holterio monitoravimas yra dar vienas svarbus metodas. Jis stebi širdies ritmą iki 72 valandų. Holteris padeda užfiksuoti trumpalaikius pokyčius, kurie EKG metu nepasireiškia.
Šis metodas ypač naudingas bradikardijos diagnozėje.
Echokardioskopija suteikia informacijos apie širdies struktūrą. Šis tyrimas padeda nustatyti pagrindines lėto širdies ritmo priežastis. Jis gali atskleisti širdies ydas ar kitas ligas.
Papildomi kraujo tyrimai gali nustatyti elektrolitų disbalansą. Šie tyrimai padeda atskleisti, ar lėtas širdies ritmas susijęs su medžiagų apykaitos sutrikimais.
Širdies ritmo diagnostikai naudojami įvairūs metodai. Jų derinys leidžia gydytojams tiksliai diagnozuoti. Taip pat nustatyti tinkamiausią gydymo planą.
Kada būtina kreiptis į kardiologą
Visiems reikia kasmetiniai profilaktiniai patikrinimai pas kardiologą. Tai padeda atpažinti širdies sutrikimus laiku. Kartais reikia greitai kreiptis į kardiologo konsultaciją.
Skubios pagalbos indikacijos
Jei jūs jaučiate nuolatinį silpnumą, galvos svaigimą ar alpimo epizodus, turite būti atsargūs. Jei pulsas žemas, mažesnis nei 50 dūžių per minutę, greitai rūpėkitis. Stiprius dusulį ar stiprų krūtinės skausmą taip pat reikia laukti.
Profilaktiniai patikrinimai
Visiems, kurie turi rizikos veiksnių, reikia reguliariai profilaktiniai patikrinimai pas kardiologą. Šie tyrimai gali atskleisti širdies sutrikimus. Tai svarbu, kad galėtumėte pradėti gydymą laiku.
Gydymo galimybės ir metodai
Bradikardijos gydymas priklauso nuo priežasties ir ligos stadijos. Įvairūs metodai gali būti naudojami, kad širdis būtų normalus. Tai padeda kraujui teksitei visam organizmui.
Vaistai gali kontroliuoti širdies plakimą. Mažinant beta-blokatorių dozes, širdis gali veikti geriau. Kai reikia daugiau, širdies stimuliatoriaus implantavimas gali būti pagalba. Jis reguliuoja širdį elektriniais impulsais.
Atkreipti dėmesį į gyvenimo būdo korekcijas yra svarbu. Mažinant stresą ir kontroliuojant ligas, mityba ir fizinis aktyvumas gali padėti. Tai padeda normalizuoti širdies ritmą.
- Vaistų skyrimas
- Esamos terapijos koregavimas
- Širdies stimuliatoriaus implantavimas
- Gyvenimo būdo korekcijos
- Streso mažinimas
- Lėtinių ligų kontrolė
- Mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčiai
Natūralūs būdai normalizuoti širdies ritmą
Gyvensenos pokyčiai gali padėti palaikyti sveiką širdį. Reguliarus fizinis aktyvumas, streso valdymas ir sveika mityba yra svarbūs. Jie padeda natūraliai normalizuoti širdies veiklą.
Gyvenimo būdo korekcijos
Fizinis aktyvumas stiprina širdį ir kraują. Rekomenduojama kasdien judėti 30-60 minučių. Bėgimas, plaukimas, dviračių varžybos yra geriausi.
Joga ir meditacija taip pat naudingos. Jų pagalba sumažina stresą ir skatina ramybę.
Mitybos rekomendacijos
Magnis, kalis ir kalcis yra svarbūs maistui. Jie palaiko gerą širdies ritmą. Kofeiną ir alkoholį reikia vartoti mažai.
Antsvoris taip pat gali neigiamai poveikinti širdžiai. Svarbu palaikyti normalų kūno svorį. Reguliarūs sveikatos patikrinimai padeda nustatyti riziką.
