Šizofrenija yra lėtinė smegenų liga, paveikianti mažiau nei vieną procentą gyventojų. Kai liga yra aktyvi, gali pasireikšti tokie simptomai kaip kliedesiai, haliucinacijos, nerišli kalba, mąstymo sutrikimai ir motyvacijos stoka. Tačiau taikant tinkamą gydymą dauguma simptomų gali žymiai sumažėti, o atkryčio tikimybė – sumažėti.
Nors šizofrenijos visiškai išgydyti dar nepavyksta, moksliniai tyrimai veda prie naujoviškesnių ir saugesnių gydymo metodų. Ekspertai toliau ieško ligos priežasčių, tirdami genetiką, vykdydami elgesio tyrimus ir naudodami pažangius vaizdinius metodus smegenų struktūros bei funkcijų analizei. Šie tyrimai suteikia vilčių sukurti efektyvesnius gydymo būdus.
Dėl šizofrenijos sudėtingumo dažnai kyla klaidingų įsitikinimų apie šią ligą. Nors pats terminas kilo iš lotynų kalbos žodžių, reiškiančių „padalinta mintis”, šizofrenija nėra tapatinama su daugialype asmenybe. Be to, dauguma sergančiųjų nėra labiau linkę į smurtą nei kiti žmonės, priešingai – jie dažniau tampa nusikaltimų aukomis. Riboti psichinės sveikatos ištekliai gali lemti benamystę ar dažnas hospitalizacijas, tačiau klaidinga manyti, kad dauguma sergančiųjų gyvena gatvėje ar ligoninėse. Daugelis jų gyvena su šeima, bendruose namuose arba savarankiškai.
Tyrimai rodo, kad šizofrenija vienodai dažnai pasitaiko tiek vyrams, tiek moterims, nors vyrams ji gali prasidėti anksčiau. Liga pasireiškia visame pasaulyje panašiu dažniu. Sergantieji šizofrenija dažniau miršta anksčiau nei bendra populiacija, nes dažnai kartu serga širdies ligomis ar diabetu.
Pagrindiniai šizofrenijos terminai
Psichozė – tai simptomų visuma, kuriai būdingas ryšio su realybe praradimas dėl sutrikusio informacijos apdorojimo smegenyse. Psichozės epizodo metu žmogaus mintys ir suvokimas tampa iškreipti, todėl jam gali būti sunku atskirti, kas yra tikra, o kas – ne.
Kliedesiai – tai nepagrįsti įsitikinimai, kuriais žmogus tvirtai tiki, nepaisydamas akivaizdžių įrodymų priešingai. Dažniausi yra persekiojimo kliedesiai, kai asmuo įsitikinęs, kad yra sekamas ar kenkiama jo gerovei.
Haliucinacijos – tai regėjimo, klausos, kvapo, skonio ar lytėjimo pojūčiai, kurių realybėje nėra. Jos gali būti itin ryškios ir atrodyti tokios pat tikros kaip įprasti pojūčiai. Dažniausios yra klausos haliucinacijos – žmonės girdi balsus, kurių nėra.
Nerišli mąstysena ir kalba – pasireiškia tada, kai žmogaus mintys ar kalba tampa chaotiškos, nelogiškos. Pavyzdžiui, žmogus gali staiga pereiti nuo vienos temos prie kitos arba atsakyti į klausimą visiškai nesusijusiu teiginiu.
Nesutvarkytas ar neįprastas elgesys – gali pasireikšti kaip keisti ar nenuspėjami judesiai, nepaaiškinamas susijaudinimas arba pasikartojantys, beprasmiai veiksmai. Kartais asmuo gali pasinerti į katatoninę būseną, kai nejuda ir nereaguoja į aplinką.
Šizofrenijos simptomai
Aktyvios ligos metu žmogus gali nesugebėti atskirti realybės nuo haliucinacijų ir kliedesių. Simptomų sunkumas, trukmė ir dažnumas gali skirtis, tačiau bėgant metams sunkių psichozinių epizodų dažnumas paprastai mažėja. Tiesa, simptomus gali paaštrinti vaistų nevartojimas, alkoholio ar narkotikų vartojimas, taip pat didelis stresas.
Pagrindiniai simptomai skirstomi į tris grupes:
- Pozityvūs simptomai – haliucinacijos, paranoja, iškreipti suvokimai, klaidingi įsitikinimai ir nenormalus elgesys.
- Negatyvūs simptomai – sumažėjęs emocijų išreiškimas, mažesnis kalbos aktyvumas, socialinio kontakto vengimas, sumažėjusi motyvacija ir susidomėjimas veikla.
- Dezorganizuoti simptomai – chaotiškas mąstymas, nelogiška kalba, sunkumai su logika, neįprasti judesiai ar keistas elgesys.
Be to, šizofrenija gali paveikti pažinimo funkcijas, todėl sergantieji dažnai susiduria su dėmesio, koncentracijos ir atminties problemomis. Dėl to gali suprastėti jų akademiniai ar darbo pasiekimai.
Pirmieji šizofrenijos požymiai dažniausiai išryškėja ankstyvoje pilnametystėje, tačiau diagnozė gali būti nustatyta tik tada, kai simptomai išlieka bent šešis mėnesius. Vyrams liga dažniausiai prasideda vėlyvoje paauglystėje arba ankstyvoje dvidešimtųjų metų dalyje, o moterims – kiek vėliau. Ankstyvieji požymiai gali būti socialinio gyvenimo problemos, prasta mokymosi pažanga ir sumažėjusi motyvacija.
Tačiau prieš patvirtinant diagnozę būtina išsami psichiatro apžiūra, kad būtų atmestos kitos ligos ar priklausomybės, galinčios sukelti panašius simptomus.
Rizikos veiksniai susiję su šizofrenija
Mokslininkai mano, kad šizofrenijos išsivystymui įtaką daro tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai, o tam tikri gyvenimo įvykiai gali išprovokuoti simptomų atsiradimą ar pablogėjimą. Kadangi liga kyla dėl daugelio veiksnių sąveikos, tikslios jos priežastys dar nėra nustatytos kiekvienu individualiu atveju.
Šizofrenijos gydymas
Nors šizofrenijos visiškai išgydyti nepavyksta, daugelis gydomų pacientų gali gyventi beveik be simptomų. Įvairūs antipsichoziniai vaistai veiksmingai mažina ūminėje ligos stadijoje pasireiškiančius psichozinius simptomus, taip pat padeda sumažinti būsimų atkryčių tikimybę ir jų sunkumą. Psichologinė terapija, tokia kaip kognityvinė elgesio terapija ar palaikomoji psichoterapija, gali padėti sumažinti simptomus ir pagerinti kasdienį funkcionavimą. Taip pat taikomi metodai, padedantys mažinti stresą, palaikyti darbingumą ir gerinti socialinius įgūdžius.
Diagnozės nustatymą ir gydymą gali apsunkinti priklausomybės problemos. Žmonės, sergantys šizofrenija, dažniau susiduria su priklausomybėmis nei bendroji populiacija. Jei pacientui būdingi priklausomybės požymiai, būtina vienu metu gydyti tiek šizofreniją, tiek priklausomybę.
Šizofrenija ir įžvalgos stoka (Anozognozija)
Kai kurie žmonės, patiriantys psichozę, gali nesuvokti savo ligos – tai reiškinys, vadinamas anozognozija. Ši būklė pasireiškia kaip visiškas ar dalinis nesuvokimas, kad žmogus turi šizofrenijos simptomų, ir gali išlikti visos ligos eigoje. Anozognozija nėra sąmoninga gynybinė reakcija, o pati ligos dalis. Žmonės, neturintys įžvalgos apie savo būklę, dažniau nutraukia gydymą, patiria atkryčius, dažniau būna hospitalizuojami priverstinai ir turi sunkumų socialiniame gyvenime.
Reabilitacija ir gyvenimas su šizofrenija
Gydymas gali padėti daugeliui sergančiųjų šizofrenija gyventi produktyvų ir prasmingą gyvenimą. Kaip ir sergant kitomis lėtinėmis ligomis, vieniems pacientams pasiseka pasiekti gerą gyvenimo kokybę, o kitiems gali prireikti nuolatinės pagalbos ir palaikymo.
Kai ūmūs simptomai yra suvaldyti, svarbu tęsti įvairias terapijas, kurios padeda valdyti ligą ir gerinti gyvenimo kokybę. Psichosocialinė pagalba gali padėti žmonėms lavinti socialinius įgūdžius, įveikti stresą, atpažinti ankstyvus atkryčio požymius ir ilginti remisijos laikotarpius. Kadangi šizofrenija dažniausiai prasideda jaunystėje, pacientams ypač naudinga reabilitacija, skirta gyvenimo įgūdžių stiprinimui, profesiniam ar akademiniam pasirengimui bei įsidarbinimui. Pavyzdžiui, remiamo užimtumo programos padeda žmonėms, turintiems sunkių psichikos sutrikimų, integruotis į darbo rinką. Tokiose programose sergantieji gauna galimybę įsidarbinti įprastose darbo vietose su jiems pritaikyta parama.
Daugeliui sergančiųjų labai svarbus šeimos palaikymas. Artimųjų įsitraukimas gali reikšmingai prisidėti prie jų gerovės ir gydymo sėkmės. Tačiau svarbu, kad ir šeimos nariai gautų reikiamą informaciją bei emocinę paramą. Įvairios organizacijos teikia pagalbą sergantiesiems ir jų artimiesiems, padėdamos geriau suprasti ligą bei spręsti su ja susijusius iššūkius.
