Depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, klasifikuojamas kaip nuotaikos sutrikimas, kurį sukelia tam tikrų neurotransmiterių išsiskyrimo disbalansas smegenyse. Tai pasireiškia neįprastai ilgu intensyvaus liūdesio, nerimo ir nuobodulio laikotarpiu, kuris veikia nuotaiką, mąstymą ir elgesį, taip pat psichinę ir fizinę sveikatą bei socialinius santykius. Depresija yra psichiatrijos sutrikimas, kurio diagnozavimas yra sudėtingas, ir jis skiria normalius liūdesio, sielvarto ir niūrumo jausmus nuo depresijos sukelto liūdesio, kuris gali sukelti savižudybės bandymus. Todėl būtina atlikti depresijos testą su psichiatru, kad būtų suteiktas nuolatinis gydymas, skirtas išgydyti arba palengvinti psichinį randą.
Kas sukelia depresiją?
Depresija kyla dėl įvairių veiksnių, įskaitant:
- Neurotransmiteriai — Smegenų neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, disbalansas sukelia klinikinį depresinį sutrikimą. Šie neurotransmiteriai atsakingi už nervų signalų perdavimą tarp nervų ląstelių ir kūno koordinacijos kontrolę. Neurotransmiterių disbalansas sukelia nuotaikų svyravimus, depresiją, stresą, nerimą, obsesijas, nemigą ir pan.
- Genetika — Asmenys, turintys šeimos istoriją depresijos, įskaitant tėvus, brolius ir giminaičius, turi 70% didesnę riziką susirgti depresija. Tačiau tie, kurie neturi šeimos istorijos, gali patirti depresiją dėl kitų veiksnių.
- Stresinės gyvenimo situacijos — Psichikos sutrikimai, atsirandantys dėl smurtinių įvykių, mirties, staigaus mylimo žmogaus netekimo, išdavystės, skyrybų, vienatvės ir motyvacijos trūkumo, gali sukelti depresiją.
- Chroniškos ligos, tokios kaip vėžys, diabetas, hipertireozė, širdies liga, autoimuninės ligos ir infekcinės ligos, tokios kaip ŽIV, herpes zoster, herpes simplex, psoriazė ir išsėtinė sklerozė, taip pat gali sukelti depresiją.
- Tam tikri vaistai — antikonvulsantai, antidepresantai bipolinio sutrikimo gydymui, levodopa Parkinsono ligai, benzodiazepinai nerimo sutrikimams ar nemigai, interferono alfa vaistai vėžio gydymui ir opioidiniai analgetikai vidutinio sunkumo ir sunkiems skausmams.
- Vitaminų trūkumai, tokie kaip vitaminas B12 arba vitaminas D.
- Ilgalaikis priklausomybę sukeliančių medžiagų, tokių kaip alkoholis, cigaretės, marihuana, opiatai ar skausmą malšinantys vaistai, vartojimas.
- Hormonai: Hormonų disbalansas, pavyzdžiui, pogrindinė depresija, menopauzė, endokrininės ligos ir kt.
Depresijos simptomai
Klinikiniai depresijos simptomai skiriasi nuo normalaus liūdesio. Asmenys, kenčiantys nuo depresijos, patirs depresijos, streso ir nerimo epizodus mažiausiai dvi savaites ar ilgiau. Depresija sukelia sumažėjusią produktyvumą, koncentracijos praradimą ir aplinkos ignoravimą. Depresijos požymiai ir simptomai yra šie:
- Liūdesys, nusivylimas ir bejėgystės jausmas.
- Nepritarimas aplinkai, malonumo trūkumas anksčiau maloniose veiklose.
- Trumpas dėmesio laikas, nesugebėjimas susikaupti ir koncentruotis.
- Perdėtas kaltės, bevertiškumo ir žemos savivertės jausmas.
- Judėjimo sulėtėjimas, neramumas ir dirglumas.
- Nuotaikų svyravimai, lengvas dirglumas.
- Vilties trūkumas, beviltiškumas, bejėgiškumo jausmas.
- Per didelis nuovargis.
- Emocinis išsekimas: energijos trūkumas darbe ir gyvenime.
- Savižudybės mintys, mirties mintys ir valios trūkumas gyventi.
- Nemiga, neramūs miegai.
- Apetito praradimas arba nesugebėjimas nustoti valgyti.
- Medikamentais nepaaiškinami galvos skausmai.
- Žarnyno problemos, tuštinimasis.
- Libido trūkumas.
- Menstruacijų sutrikimai.
Kaip diagnozuojama depresija?
Psichiatrijos specialistas pradės pirminę depresijos diagnozę, surinkdamas išsamią istoriją, simptomus, esamas ligas, šeimos istoriją, emocijas, jausmus ir elgesį, simptomų trukmę bei atvirai kalbėdamas apie tai, kas jus jaudina, įvykius ar traumas gyvenime, siekiant įvertinti jūsų psichinę būklę. Be to, psichiatras gali paprašyti atlikti psichologinius testus, vėliau atlikti fizinius tyrimus, kad būtų atmesta ir patvirtinta liga. Depresijos diagnozė atitinka šiuos kriterijus:
- Psichiatrijos vertinimas: Gydytojas surinks istoriją remdamasis Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos kriterijais (DSM-5), jei simptomai buvo pastebimi ilgiau nei dvi savaites, su neįprastais pokyčiais įvairiose gyvenimo srityse, ryškiais skirtumais tarp ankstesnio ir dabartinio laikotarpio ir turi bent 1 iš šių simptomų: (1) Depresiniai simptomai (2) Nuobodulio ir nelaimės jausmas.
- Liūdesys, niūrumas, nusivylimas, beviltiškumas arba verkimas beveik kiekvieną dieną bent dvi savaites, kol tai pastebi jūs ar kiti.
- Abstrakčios jausmai, nepasitenkinimas aplinkiniu pasauliu ir malonumo praradimas anksčiau maloniose veiklose.
- Svorio netekimas arba greitas svorio padidėjimas, nepaisant dietos, prasta apetito kontrolė arba persivalgymas.
- Nemiga, neramūs miegai, per didelis miegas, neramumas.
- Entuziazmo trūkumas, abejingumas, nuovargis, išsekimas ir bejėgiškumo jausmas.
- Beviltiškumas, bevertiškumas, perdėtas kaltės jausmas, daugiausia neigiamos mintys ir nuostatos.
- Koncentracijos trūkumas, nesugebėjimas susikaupti, lėtas sprendimų priėmimas, sumažėjusi mąstymo ir sprendimų priėmimo geba.
- Mintys apie savižudybę, savęs žalojimo mintys.
- Kraujo tyrimas: Psichiatras paims kraujo mėginį, kad patikrintų kūno rodiklius ar anomalijas, įskaitant kraujo elektrolitus ir rūgšties-bazės pusiausvyrą, taip pat vitaminų ar hormonų trūkumą. Taip pat bus tiriama kepenų ir inkstų funkcija, nes jų pablogėjimas sumažina organizmo atliekų filtravimo efektyvumą, potencialiai sukeldamas tam tikrų vaistų kaupimąsi, kuris gali sukelti depresiją.
- KT (kompiuterinė tomografija) — smegenų vaizdavimas naudojant kompiuterinę tomografiją, siekiant nustatyti ligas ir atskirti depresiją nuo kitų smegenų sutrikimų, tokių kaip neurologinės ligos, smegenų navikai, intracerebrinė hemoragija, smegenų kraujavimas arba insultas.
- MRI (magnetinio rezonanso tomografija) — 3D smegenų tyrimas naudojant elektromagnetines bangas, siekiant diagnozuoti ir atskirti depresiją nuo kitų smegenų sutrikimų, tokių kaip lėtiniai galvos skausmai, smegenų navikai, smegenų vėžys, išeminiai insultai, demencija, paralyžius ar paralyžius.
- EEG (elektroencefalograma) — matuoja smegenų bangas, kad diagnozuotų depresiją ir atskirtų ją nuo epilepsijos, nemigos ar obstrukcinės miego apnėjos.
- EKG (elektrokardiograma) — tikrina širdies elektrinę veiklą ir ritmą dėl anomalijų, atskirdama depresiją nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip širdies liga, aritmija ar širdies vožtuvų ligos.
- PET/KT — branduolinės medicinos tyrimas, galintis aptikti organų anomalijas molekuliniame lygyje, skirtas vėžio ir neurologinių sutrikimų diagnozei, neaptinkamai kitais tyrimais.
Kaip gydoma depresija?
Psichiatras atidžiai klausysis, analizuos simptomus ir įvertins psichinę būklę, įskaitant emocijas ir jausmus, siekdamas palengvinti depresijos simptomus, atverti diskusijas ir rasti geriausią galimą sprendimą problemoms. Tada psichiatras sukurs individualų gydymo planą. Pagrindinis depresijos gydymo tikslas yra leisti pacientui palengvinti depresijos simptomus, suprasti problemos šaknis ir tinkamai spręsti šias problemas, užkertant kelią mintims apie savižudybę ar savęs žalojimą. Psichiatras gali derinti šiuos gydymo metodus:
- Antidepresantai — vaistai, skiriami padėti subalansuoti neurotransmiterių išsiskyrimą smegenyse ir sumažinti depresijos simptomus, tokius kaip nemiga, neramumas ar prasta apetito kontrolė. Kiekvienas antidepresantas turi unikalią veikimo mechanizmą ir šalutinį poveikį. Psichiatras nustatys tinkamą dozę kiekvienam asmeniui ir palaipsniui koreguos vaistus kas 1-2 savaites, kol bus pasiekta tinkama dozė.
- Psiho terapija — gydymas, kuriame vyksta pokalbių terapija su psichiatru ir/arba psichologu, siekiant analizuoti psichinę būklę, rasti problemų šaknis ir pagrindinius skausmo šaltinius, taip pat ugdyti įgūdžius spręsti visus aspektus, kad būtų galima įveikti gyvenimo kliūtis, vertinti gyvenimą ir užkirsti kelią savižudybės mintims.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) — psichoterapija, kurią atlieka psichiatras, siekiant padėti koreguoti neigiamą automatinį mąstymą ir elgesį, kurie sukelia depresiją, įskaitant teigiamo mąstymo metodų skatinimą, siekiant pagerinti fizinę ir psichinę sveikatą bei kontroliuoti per dideles neigiamas mintis.
- Psiho terapinės grupių terapijos — grupinės psichoterapijos sesijos, kuriose žmonės dalijasi savo patirtimi, gyvenant ir kovojant su depresija. Pabrėžiant klausymo, palaikymo ir skatinimo svarbą, kad niekas nesijustų izoliuotas ar kovotų su depresija vienas. Gydymo tikslas yra įveikti įvairias gyvenimo kliūtis su stiprybe ir palaikymu.
- Elektrokonvulsinė terapija (EKT) — gydymas, kuris naudoja mažos įtampos elektros srovę smegenims stimuliuoti tiems, kurie nereaguoja į vaistus arba yra didelės rizikos savęs žalojimo ar savižudybės bandymų. Gydymas yra veiksmingas, neskausmingas ir saugus.
- Giluminė transkranijinė magnetinė stimuliacija (dTMS) — naujas gydymas neurologinėms ligoms, kuris stimuliuoja smegenis švelniais elektromagnetiniais bangomis, kad atstatytų neurotransmiterių pusiausvyrą smegenyse ir nervų ląstelėse iki normalaus funkcionavimo. Stimuliacija pagerina ląstelių ryšius ir gali netgi išgydyti depresiją be skausmo. Gydymas iki šiol pasirodė esąs saugus ir veiksmingas.
Depresijos gydymo privalumai
Be galimybės kalbėti ir išsakyti mintis, depresijos gydymo su kvalifikuotu psichiatru privalumas yra tai, kad galima gauti tinkamų ir naudingų patarimų, pritaikytų kiekvienam asmeniui, kuriuos galima taikyti kasdieniame gyvenime. Yra daug kitų depresijos gydymo privalumų, įskaitant:
- Sužinoti depresijos šaknis ir gauti vietinį gydymą.
- Suprasti savo tapatybę, mintis ir elgesį, įskaitant depresiją.
- Užkirsti kelią savęs žalojimui ir savižudybės mintims.
- Padėti reguliuoti nuotaiką, išmokti valdyti ir užkirsti kelią simptomų pasikartojimui.
- Išmokti spręsti problemas ir turėti drąsos susidurti su gyvenimo iššūkiais.
- Pagerinti savivertę ir pasitikėjimą savimi.
- Sumažinti vaistų vartojimą.
- Skatinti ramų miegą.
- Pagerinti koncentraciją, skatinti teigiamą mąstymą ir įkvėpti save siekti gyvenimo tikslų.
- Turėti drąsos kalbėti, kai kyla problemų, ir kreiptis į kitus pagalbos.
- Sumažinti stresą ir nerimą.
- Leisti sukurti sprendimus ir atvirumą įvairiems požiūriams įvairiose situacijose.
- Kurti sveikus santykius su kitais.
- Pagerinti bendrą gyvenimo kokybę ir gerovę.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
