Psoriazė yra autoimuninė liga, sukelianti odos uždegimą. Jai būdingi sustorėję, spalvą pakeitę odos plotai, padengti žvynais. Tokie sustorėję plotai vadinami plokštelėmis.
Tai lėtinė liga, kuri gali netikėtai paūmėti, o visiško išgijimo nėra.
Kokie yra psoriazės tipai?
Yra keli psoriazės tipai:
- Plokštelinė psoriazė – dažniausiai pasitaikanti forma. Ja serga apie 80-90 % visų psoriaze sergančių žmonių.
- Atvirkštinė psoriazė – atsiranda odos raukšlėse, sukelia plonas plokšteles be žvynelių.
- Lašelinė psoriazė – gali išsivystyti po gerklės uždegimo, sukelto streptokokinės infekcijos. Ji pasireiškia mažomis, raudonomis, lašo formos dėmelėmis su žvyneliais ir dažniausiai paveikia vaikus bei jaunus suaugusiuosius.
- Pustulinė psoriazė – ant plokštelių susidaro mažos pūlių pripildytos pūslelės.
- Eritroderminė psoriazė – sunki forma, apimanti daugiau nei 90 % kūno odos, sukelianti stiprią odos spalvos pakitimą ir pleiskanojimą.
- Sebopsoriazė – dažniausiai pasireiškia ant veido ir galvos odos, būdingos riebios, gelsvos žvynelinės ir iškilios plokštelės. Tai yra psoriazės ir seborėjinio dermatito derinys.
- Nagų psoriazė – paveikia nagus, sukelia spalvos pakitimus, įdubimus ir struktūros pokyčius.
Kokias kūno vietas gali paveikti psoriazė?
Psoriazės bėrimai gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai pasitaiko:
- Alkūnėse ir keliuose.
- Veide ir burnos gleivinėje.
- Galvos odoje.
- Nagų plokštelėse.
- Lytinių organų srityje.
- Apatinėje nugaros dalyje.
- Delnuose ir pėdose.
Daugeliui žmonių psoriazė apima tik nedidelius odos plotus, tačiau sunkiais atvejais plokštelės gali susijungti ir uždengti didelę kūno dalį.
Kas yra psoriazinis artritas?
Psoriazinis artritas – tai artrito forma, sukelianti sąnarių skausmą ir patinimą. Kaip ir psoriazė, ši būklė atsiranda dėl imuninės sistemos sutrikimų. Maždaug kas trečiam psoriaze sergančiam žmogui išsivysto ir artritas, kurį sukelia uždegimas. Ankstyvas gydymas gali padėti sumažinti sąnarių pažeidimus.
Kas gali sirgti psoriaze ir kiek ji paplitusi?
Psoriazė gali pasireikšti bet kokio amžiaus, lyties ar rasės žmonėms. Ši liga paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje.
Ar psoriazė ir egzema yra tas pats?
Psoriazė ir egzema yra skirtingos odos ligos, nors jų simptomai gali būti panašūs – spalvos pakitusi oda, bėrimas ir niežėjimas. Psoriazei būdingos storos, žvynuotos plokštelės, o egzema dažniausiai pasireiškia sausais, šiurkščiais bėrimais. Egzema paprastai sukelia intensyvesnį niežėjimą nei psoriazė.
Kaip atrodo psoriazė?
Psoriazės požymiai odoje pasireiškia plokštelėmis. Šios plokštelės atrodo kaip:
- Bėrimas arba iškilęs sustorėjęs odos plotas.
- Plokštelės odos spalva skiriasi nuo aplinkinės odos.
- Oda plokštelėse yra pleiskanojanti, lengvai lupasi.
Ankstyvas psoriazės požymis yra maži odos iškilimai, kurie laikui bėgant didėja ir pasidengia žvynais. Nors paviršius gali šiek tiek nusilupti, giliau esantys žvynai dažnai laikosi kartu. Jei kasysite bėrimą, žvynai gali atsiskirti nuo odos ir sukelti kraujavimą. Progresuojant ligai, gali susidaryti pažeistos odos plotai, vadinami pažeidimais. Psoriazės simptomai gali būti nuo lengvų iki sunkių.
Kokie yra psoriazės simptomai?
Be odos plokštelių ar bėrimų, gali pasireikšti ir šie simptomai:
- Niežėjimas.
- Suskeldėjusi, išsausėjusi oda.
- Skausmas odoje.
- Įdubę, suskilinėję ar trupantys nagai.
- Sąnarių skausmas.
Kasant pažeistas vietas, galima pažeisti odą, o tai gali sukelti infekciją. Infekcijos gali būti pavojingos. Jei jaučiate stiprų skausmą, patinimą ar pakilusią kūno temperatūrą, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą.
Kas sukelia psoriazę?
Psoriazę sukelia pernelyg aktyvi imuninė sistema, kuri sukelia uždegimą odoje.
Paprastai imuninė sistema naikina svetimkūnius, pavyzdžiui, bakterijas, kad apsaugotų organizmą nuo ligų. Tačiau sergant psoriaze imuninė sistema klaidingai atakuoja sveikas ląsteles, manydama, kad jos yra pavojingos. Dėl to atsiranda uždegimas, kurį galima matyti odoje kaip plokšteles.
Paprastai naujų odos ląstelių susiformavimas ir senųjų pakeitimas trunka apie 30 dienų. Tačiau esant psoriazei, šis procesas pagreitėja ir trunka vos 3-4 dienas. Dėl to naujos ląstelės greitai pakeičia senas, susidaro žvynai ir dažnas odos lupimasis.
Psoriazė gali būti paveldima – jei tėvai serga šia liga, yra didesnė tikimybė, kad ji pasireikš ir vaikams.
Kas sukelia psoriazės paūmėjimus?
Psoriazės paūmėjimai atsiranda dėl kontakto su tam tikrais dirgikliais arba alergenais. Jie gali būti skirtingi kiekvienam žmogui. Dažniausi veiksniai, sukeliantys paūmėjimus:
- Emocinis stresas.
- Infekcijos (pvz., streptokokinė infekcija).
- Odos pažeidimai, tokie kaip įbrėžimai, įpjovimai ar operacijos randai.
- Tam tikri vaistai, pavyzdžiui, ličio preparatai ar beta adrenoblokatoriai.
- Kūno temperatūros pokyčiai dėl oro sąlygų.
Ar psoriazė yra užkrečiama?
Ne, psoriazė nėra užkrečiama. Jūs negalite užsikrėsti šia liga kontaktuodami su kito žmogaus psoriazės pažeistomis odos vietomis.
Kaip diagnozuojama psoriazė?
Psoriazę diagnozuoja gydytojas arba dermatologas, atlikdamas fizinę apžiūrą ir vertindamas simptomus. Specialistas gali užduoti tokius klausimus:
- Ar jūsų šeimoje yra sergančiųjų odos ligomis?
- Kada pirmą kartą pastebėjote simptomus?
- Ar bandėte kokias nors namines priemones odai gydyti?
- Ar tai pirmas kartas, kai pasireiškė tokie bėrimai?
- Kokius muilus ar šampūnus naudojate?
Psoriazės diagnozė dažniausiai nustatoma pagal plokštelių išvaizdą, tačiau kai kuriais atvejais simptomai gali būti panašūs į kitų odos ligų požymius. Tokiu atveju gydytojas gali rekomenduoti atlikti odos biopsiją – paimti nedidelį odos mėginį iš pažeistos vietos ir ištirti jį mikroskopu, kad diagnozė būtų patvirtinta.
Psoriazės gydymas
Yra įvairių gydymo būdų, padedančių sumažinti psoriazės simptomus. Dažniausiai naudojami gydymo metodai:
- Steroidiniai kremai.
- Drėkinamieji kremai sausai odai.
- Vaistai, lėtinantys odos ląstelių gamybą (antralinas).
- Vaistiniai losjonai ar šampūnai.
- Vitaminas D3 tepaluose.
- Vitaminas A arba retinoidų kremai.
Jei bėrimas apima tik mažus odos plotus, pakanka kremų ar tepalų. Tačiau jei psoriazė paveikia didelius kūno plotus arba jei kartu jaučiate sąnarių skausmą, gali prireikti kitų gydymo būdų. Sąnarių skausmas gali reikšti artritą.
Gydymo planą gydytojas sudarys atsižvelgdamas į:
- Bėrimo sunkumą.
- Pažeistų vietų lokalizaciją.
- Amžių.
- Bendrą sveikatos būklę.
Ką daryti, jei įprasti gydymo metodai nepadeda?
Jei gydymas neveikia arba jei psoriazė apima didelius odos plotus (daugiau nei 10 % kūno), gali būti taikomos šios procedūros:
- Šviesos terapija – specialaus bangos ilgio LED šviesa mažina odos uždegimą ir lėtina odos ląstelių gamybą.
- PUVA terapija – derinamas vaistas psoralenas ir ultravioletinių spindulių poveikis.
- Retinoidai – vitaminu A pagrįsti vaistai, galintys sumažinti simptomus, tačiau turintys šalutinį poveikį, įskaitant apsigimimų riziką.
- Imuninės terapijos vaistai – biologiniai preparatai ir mažų molekulių inhibitoriai slopina imuninės sistemos reakcijas, kad išvengtų autoimuninių procesų.
- Metotreksatas – skiriamas sunkiais psoriazės atvejais, tačiau gali sukelti kepenų pažeidimus, todėl būtina reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir, jei reikia, kepenų biopsijas.
- Ciklosporinas – veiksmingas sunkiems psoriazės atvejams, tačiau gali padidinti kraujospūdį ir sukelti inkstų pažeidimus.
Prieš pradedant gydymą, svarbu pasikalbėti su gydytoju apie galimą šalutinį poveikį bei informuoti apie vartojamus vaistus ir papildus, kad išvengtumėte nepageidaujamų sąveikų.
Ar psoriazė gali sukelti komplikacijų?
Kai kuriems žmonėms psoriazė sukelia ne tik odos niežėjimą, pleiskanojimą ar spalvos pokyčius, bet ir sąnarių uždegimą bei artritą. Be to, psoriazė gali padidinti tam tikrų sveikatos sutrikimų riziką:
- Diabeto.
- Nutukimo.
- Padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje.
- Insulto.
- Širdies priepuolio.
Dėl šios priežasties gydytojai reguliariai tikrina pacientų kraujospūdį ir stebi gydymo eigą, siekdami išvengti komplikacijų. Norint sumažinti šių ligų riziką, rekomenduojama:
- Laikytis subalansuotos mitybos.
- Reguliariai mankštintis.
- Užtikrinti pakankamą miego kiekį.
- Atsisakyti rūkymo.
Kada po gydymo pasijus pagerėjimas?
Psoriazės paūmėjimai gali trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Gydytojo paskirti vaistai gali pagreitinti odos gijimą. Kai simptomai išnyksta, psoriazė pereina į remisiją – tai reiškia, kad liga kuriam laikui aprimsta. Tačiau paūmėjimai gali pasikartoti ateityje. Remisijos laikotarpis gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Jei pastebite, kad simptomai paūmėja susidūrus su tam tikrais dirgikliais, jų vengimas gali padėti išlaikyti ilgalaikę remisiją.
Kaip galima išvengti psoriazės?
Nėra būdo visiškai išvengti psoriazės, tačiau riziką sumažinti galima laikantis gydytojo rekomendacijų, sveikai gyvenant, tinkamai prižiūrint odą ir vengiant veiksnių, galinčių sukelti ligos paūmėjimą.
Gydytoja ir medicinos mokslų daktarė, turinti daugiau nei 15 metų patirtį įvairiose medicinos srityse. Karolina yra aistringa švietėja, siekianti suteikti žmonėms moksliškai pagrįstą ir suprantamą informaciją apie įvairias ligas, jų simptomus, prevenciją ir gydymo galimybes.
Baigusi medicinos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Karolina tęsė doktorantūros studijas Heidelbergo universitete Vokietijoje, kur tyrinėjo lėtinių uždegiminių ligų mechanizmus. Ji taip pat yra dirbusi su pacientais pirmosios pagalbos skyriuose, bendrosios praktikos klinikose ir specializuotose ligoninėse, todėl turi platų klinikinį supratimą apie daugelį sveikatos sutrikimų.
Dr. Rimkutė rašo straipsnius apie įvairiausias temas: nuo dažniausiai pasitaikančių peršalimo ligų ir autoimuninių sutrikimų iki retų genetinių ligų ir naujausių gydymo metodų. Ji tiki, kad geras sveikatos švietimas gali išgelbėti gyvybes, todėl stengiasi perteikti medicinos žinias paprasta ir aiškia kalba.
Be straipsnių rašymo, Karolina yra dažna medicinos konferencijų pranešėja ir aktyviai dalyvauja visuomenės sveikatos kampanijose. Kai nerašo ir nedirba su pacientais, ji mėgsta skaityti mokslinę literatūrą, lankyti meno parodas ir leisti laiką gamtoje.
Dr. Rimkutės misija – padėti kiekvienam žmogui geriau suprasti savo sveikatą ir priimti informuotus sprendimus apie gydymą bei prevenciją
