Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena iš pagrindinių mirtingumo priežasčių visame pasaulyje. Laimei, pasitelkus sveiką gyvenimo būdą ir tinkamą mitybą, galima gerokai sumažinti širdies ligų riziką. Šis straipsnis pristato penkis superproduktus, kurie gali padėti išlaikyti širdies sveikatą. Pasitelkę šių produktų naudingąsias savybes, galite ne tik pagerinti širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, bet ir pamailinti savo kasdienį racioną.
Riebi žuvis: omega-3 rūgščių nauda
Riebi žuvis, tokia kaip lašiša, skumbrė ar sardinė, yra puikus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Omega-3 yra nepakeičiamos riebalų rūgštys, reiškiančios, jog organizmas jų negali sintetinti pats, tad jas būtina gauti iš mitybos. Tyrimai rodo, kad šios rūgštys mažina trigliceridų lygį kraujyje, kraujospūdį ir uždegimą – visus rizikos veiksnius širdies ligoms vystytis.
Kaip dažnai vartoti riebią žuvį
Norint pasinaudoti omega-3 naudomis, rekomenduojama riebią žuvį valgyti bent du kartus per savaitę. Jei žuvį valgote retai, galima galvoti apie omega-3 papildus, tačiau prieš pradedant bet kokius papildus, verta pasitarti su gydytoju.
Avokadai: sveikieji mononesočiųjų riebalai
Avokadas yra žinomas dėl savo sveikųjų riebalų – jie sudaro apie tris ketvirtadalius šio vaisiaus kalorijų. Avokadai yra turtingi mononesočiųjų riebalų, kurie padeda sumažinti „blogojo” cholesterolio (LDL) kiekį kraujyje ir gali padidinti „gerojo” cholesterolio (HDL) lygį. Taip pat jie yra puikus vitamino E, kalio ir skaidulų šaltinis, suteikiantis papildomą širdies apsaugą.
Naudingi patarimai
Avokadą galite įtraukti į savo mitybą, įmaišydami jį į salotas, gaminant sumuštinius arba ruošiant guakamolę. Siekiant išlaikyti kalorijų balansą, svarbu nepersistengti su suvartojamu avokadų kiekiu, nes jie yra kaloringi.
Riešutai ir sėklos: ląstelienos ir augalinių sterolių šaltiniai
Riešutai ir sėklos, pavyzdžiui, migdolai, graikiniai riešutai, linų ir čia sėklos, yra puikus augalinių baltymų, sveikų riebalų ir ląstelienos šaltinis. Reguliarus riešutų ir sėklų vartojimas gali sumažinti cholesterolio kiekį, uždegimą ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Optimalus vartojimas
Idealus riešutų kiekis per dieną būtų apie saujelę arba 30 gramų. Svarbu pasirinkti nesaldintus ir nesūdytus variantus, siekiant pasiimti iš riešutų maksimalų naudos potencialą.
Uogos: galingas antioksidantų šaltinis
Vadovavimasis subalansuotu mitybos planu pritaikiant antidoksidantų turtingą maistą, tokį kaip šilauogės, braškės ar avietės, padeda kovoti su oksidaciniais pažeidimais, kurie gali prisidėti prie širdies ligų. Uogos taip pat pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis ir gali padėti pagerinti kraujo tekėjimą bei sumažinti kraujospūdį.
Uogų vartojimas kasdien
Uogas galite valgyti vienas arba įtraukti į pusryčių dribsnius, kokteilius ar desertus. Siekiant optimalios naudos širdies sveikatai, rekomenduojama kasdien vartoti bent taurę uogų.
Lapai: žalumynai pilni maistinių medžiagų
Lapiniai žalumynai, tokie kaip špinatai, kale ir rukola, yra turtingi vitaminu K, kuris padeda apsaugoti arterijas ir pagerinti kraujo cirkuliaciją. Jie taip pat yra geras nitratų šaltinis, kurie gali konvertuotis į azoto oksidą, padidinantį kraujagyslių elastingumą ir mažinantį kraujospūdį.
Kodėl vartoti lapinius žalumynus
Lapinius žalumynus galima vartoti įvairiai: įmaišant juos į salotas, sriubas arba troškinius. Specialistai rekomenduoja įtraukti bent porciją lapinių žalumynų į kasdieninį racioną.
Rinkdamiesi sveikus maisto produktus, naudodami šiuos superproduktus galime pagerinti širdies sveikatą ir sumažinti širdies ligų riziką. Tačiau svarbu prisiminti, kad visa mityba ir gyvenimo būdas turi būti subalansuoti bei reguliariai stebimi sveikatos profesionalų. Kiekvienos organizmo reakcija į maistą gali skirtis, todėl pasitarkite su gydytoju ar dietologu prieš keičiant savo mitybos įpročius.

Sveikos mitybos ekspertė ir sertifikuota mitybos specialistė, besispecializuojanti subalansuotos mitybos sprendimuose siekiant sveikatos tikslų, tokių kaip svorio metimas, energijos atstatymas ar geresnė bendra savijauta. Šiuo metu Agnė yra pagrindinė mitybos skilties autorė sveikatingumo platformoje „Sveikatos Rūmai“.
Agnė baigė maisto mokslų ir mitybos bakalauro studijas Vilniaus universitete, o vėliau įgijo magistro laipsnį Londono Karalienės Marijos universitete, kur gilinosi į mitybos planavimą ir metabolizmo valdymą. Studijų metu ji dalyvavo moksliniuose tyrimuose, kurie analizavo, kaip mitybos pokyčiai gali paveikti ilgalaikę sveikatą.
Jos straipsniuose ir rekomendacijose akcentuojamas praktinis ir į žmogų orientuotas požiūris į sveiką mitybą. Agnė tiki, kad sveikas maistas neturi būti sudėtingas ar brangus, todėl ji specializuojasi paprastų, lengvai pritaikomų patarimų dalijimu, kurie padeda siekti ilgalaikių rezultatų.
Agnė yra sukaupusi didelę patirtį dirbdama su žmonėmis, norinčiais koreguoti savo mitybą metant svorį, valant organizmą ar paprasčiausiai stiprinant imunitetą. Jos tikslas – padėti žmonėms atsisakyti kraštutinių dietų ir atrasti tvarų bei malonų mitybos būdą.
Kai ji nerašo straipsnių ar nesupažindina skaitytojų su naujausiais mitybos tyrimais, Agnė mėgsta gilintis į sveikatos ir maisto ryšį, tyrinėti mitybos mitus ir mokytis naujų būdų, kaip maistas gali padėti jaustis geriau kasdien.