Knarkimas – gana dažnas reiškinys, būdingas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Daugelis žmonių gyvenime su tuo susiduria bent kartą. Nors dažniausiai knarkimas yra nekenksmingas, kai kuriais atvejais jis gali signalizuoti rimtesnes sveikatos problemas, tokias kaip kvėpavimo sutrikimai miego metu. Kodėl mes knarkiame, kaip tai įveikti ir kada verta sunerimti?
- 1.Kas yra knarkimas?
- 2.Ar knarkimas būdingas visiems?
- 3.Knarkimo simptomai
- 4.Kas lemia knarkimą?
- 5.Ar knarkimas pavojingas?
- 6.Kaip įvertinama knarkimo problema?
- 7.Knarkimo gydymas
- 8.Kaip išvengti knarkimo?
- 9.Galimos ilgalaikės pasekmės
- 10.Kada vertėtų sunerimti?
- 11.Ką paklausti gydytojo apie knarkimą?
- 12.Papildoma informacija apie knarkimą
Kas yra knarkimas?
Knarkimas – tai garsus ar tylus vibruojantis triukšmas, kylantis žmogui miegant dėl oro pratekėjimo per susiaurėjusius kvėpavimo takus. Dėl to minkštieji audiniai gerklėje vibruoja ir sukelia būdingą garsą – nuo švelnaus dūzgimo iki garsaus knarkimo ar net šnarpštimo.
Ar knarkimas būdingas visiems?
Knarkimas išties dažnas – tam tikru gyvenimo momentu jį patiria dauguma žmonių, net ir kūdikiai ar maži vaikai. Tačiau jei garsus knarkimas dažnai trikdo jūsų ar artimųjų miegą, tai gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų ženklas.
Knarkimo simptomai
Knarkimo garsai nėra vienodi visiems. Jie gali būti:
- Švelnios vibracijos, panašios į murkimą.
- Švilpimas.
- Gargždėjimas ar griaudėjimas.
- Netikėti knarktelėjimai ar šnarpštimas.
Knarkiantys žmonės dažnai pastebi ir kitus požymius:
- Neramų miegą, dažnus atsibudimus.
- Burnos džiūvimą ar gerklės skausmą ryte.
- Dienos nuovargį ir energijos stoką.
- Galvos skausmus.
- Nerimą ar dirglumą.
- Sunkumą susikaupti.
Kas lemia knarkimą?
Oro pratekėjimas per nosį, burną ir gerklę miego metu kartais tampa apsunkintas, jei kvėpavimo takai susiaurėję. Tuomet iškvėptas oras priverčia minkštus audinius (liežuvį, gomurį, tonziles ar adenoidus) vibruoti – taip ir atsiranda knarkimas.
Štai pagrindiniai veiksniai, galintys apsunkinti oro pratekėjimą:
- Amžius. Su kiekvienu dešimtmečiu mažėja raumenų tonusas, dėl to kvėpavimo takai linkę siaurėti.
- Vartojamas alkoholis ar raminamieji. Šios medžiagos atpalaiduoja raumenis, todėl pratekėjimas per kvėpavimo takus dar labiau sumažėja.
- Anatominės ypatybės. Didelės tonzilės, hipertrofuoti adenoidai, didelis liežuvis ar kreivas nosies pertvaras gali trukdyti laisvam oro judėjimui.
- Lytis. Knarkimas dažniau pasireiškia vyrams.
- Paveldimumas. Jei jūsų biologiniai tėvai knarkia, yra didesnė rizika, kad ir jūs knarksite.
- Bendra sveikata. Kvėpavimo takų užgulimas dėl alergijų, peršalimo ar nėštumo hormonų pokyčių skatina knarkimą.
- Kūno svoris. Kuo didesnis kūno masės indeksas (KMI), tuo didesnė tikimybė knarkti ar sirgti kvėpavimo sutrikimais miego metu.
Ar knarkimas pavojingas?
Pats savaime knarkimas dažniausiai nėra pavojingas. Jis tampa problema, jei stipriai trikdo miego kokybę ar jį lydi dažni kvėpavimo sustojimai, staigūs atsibudimai, nuolatinis mieguistumas dienos metu.
Kaip įvertinama knarkimo problema?
Norint nustatyti, ar knarkimas yra susijęs su rimtesnėmis ligomis, sveikatos priežiūros specialistas apžiūri nosį, burną ir gerklę, aptaria jūsų bei artimųjų pastebėjimus apie miego kokybę. Specialistas gali klausti:
- Kaip dažnai knarkiate?
- Kokio intensyvumo ar pobūdžio yra garsai?
- Ar dienos metu jaučiatės pailsėję?
Kartais papildomai rekomenduojamas miego tyrimas, vadinamas polisomnografija. Jį galima atlikti namuose arba miego centre – tyrimo metu stebimas smegenų aktyvumas, kvėpavimo bei širdies ritmas, deguonies kiekis kraujyje, miego ciklai ir judesiai.
Knarkimo gydymas
Knarkimą mažinti galima įvairiai, priklausomai nuo jo priežasties, stiprumo ir jūsų poreikių. Dažniausiai taikomos priemonės skirstomos į nechirurgines ir chirurgines.
Nechirurginės priemonės
- Gyvensenos pokyčiai: miego padėties keitimas (pavyzdžiui, miegoti ant šono), vengti alkoholio, palaikyti tinkamą kūno svorį.
- Vaistai: alergijos ar peršalimo simptomams lengvinti, jei jie riboja kvėpavimą pro nosį.
- Kvėpavimo takus atveriančios priemonės, pvz., specialios nosies juostelės.
- Burna dedami specialūs įtvarai (kapos), kurie miegant padeda išlaikyti apatinį žandikaulį tinkamoje padėtyje, kad kvėpavimo takai būtų atviri. Paprastos sportui skirtos kapos knarkimo neišsprendžia.
Chirurginiai gydymo būdai
- Lazerinė uvulopalatoplastika – minkštojo gomurio audinių sumažinimas lazeriu, palengvinantis oro patekimą.
- Ablacijos gydymas (pvz., radiodažnio terapija), kai pertekliniai audiniai minkštajame gomuryje ar liežuvyje sumažinami šilumos pagalba.
- Nosies pertvaros tiesinimas (septoplastika) rekomenduojamas, jei yra kreiva nosies pertvara, trukdanti kvėpuoti.
- Tonzilių ar adenoidų šalinimas – pertekliniams audiniams burnos ir nosiaryklės srityje pašalinti.
Kaip išvengti knarkimo?
Keli paprasti įpročiai gali padėti sumažinti ar visai atsikratyti knarkimo:
- Vengti raminamųjų ar alkoholio prieš miegą.
- Pasitarti dėl vaistų nuo nosies užgulimo ir alergijos.
- Aktyviai judėti, sportuoti, stengtis išlaikyti tinkamą svorį.
- Miego metu pakelti galvą, kad būtų lengvesnis oro pratekėjimas.
- Miegoti ant šono, nes gulėjimas ant nugaros didina knarkimo tikimybę.
- Naudoti specialias pagalves, padedančias išlaikyti taisyklingą galvos padėtį.
Jei buitinės priemonės nepadeda, rekomenduojama kreiptis į specialistą – išsamus vertinimas leidžia rasti tinkamiausią sprendimą kiekvienam individualiai.
Galimos ilgalaikės pasekmės
Epizodinis knarkimas paprastai nėra žalingas. Tačiau dažnas, stiprus ar ilgai trunkantis knarkimas didina riziką susidurti su rimtomis sveikatos problemomis:
- Mažesnis deguonies kiekis kraujyje (hipoksija).
- Sutrikęs dėmesys ir sunkumas susikaupti.
- Nuolatinis mieguistumas ir energijos stygius dieną.
- Padidėjusi širdies infarkto, kraujospūdžio ligų ir insulto grėsmė.
- Su II tipo diabetu susijusi rizika.
Kada vertėtų sunerimti?
Būtina susirūpinti, jei knarkimas nuolatos trukdo jūsų ar šeimos narių poilsiui, jei nuolat jaučiatės pavargę, pastebite galvos skausmus ar uždusimo priepuolius naktį. Tokiais atvejais svarbu kreiptis į gydytoją, kuris padės nustatyti priežastį ir parinks tinkamą gydymą.
Ką paklausti gydytojo apie knarkimą?
- Kodėl aš knarkiu?
- Ar knarkimas pakenkia mano ar artimųjų sveikatai?
- Ar rekomenduojamas gydymas, jei taip – koks?
- Kokius įpročius ar gyvenimo būdo pokyčius siūlote mano atveju?
Papildoma informacija apie knarkimą
Kaip sužinoti, ar aš tikrai knarkiu?
Dažniausiai apie knarkimą papasakoja šalia miegantys artimieji. Jei gyvenate vieni, naudinga pasinaudoti garso įrašymo įrenginiu, kuris automatiškai įsijungia užfiksavus garsą naktį.
Ar knarkimas visada reiškia miego apnėją?
Ne kiekvienas knarkiantis žmogus serga miego apnėja. Nors knarkimas yra vienas iš apnėjos simptomų, knarkimo priežasčių yra kur kas daugiau.
Ar reikia nerimauti, jei knarkia kūdikis?
Kūdikiai dažnai gali knarkti dėl užsikišusios nosytės ar peršalimo. Dažniausiai tai nėra pavojinga. Vis dėlto, jei vis tiek kyla abejonių, verta pasitarti su gydytoju, kuris įvertins, ar reikalinga kokia nors intervencija.
