Knarkimas yra ritmiškas dundėjimas, dusulys arba švokštimas, atsirandantis miegant. Jei knarkimas yra garsus ir trukdantis, jis gali reikšti obstrukcinę miego apnėją, kuri gali sukelti sveikatos problemų, tokių kaip hipertenzija, diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos bei depresija.
Kokie yra knarkimo simptomai?
Knarkimas yra dažna problema daugeliui žmonių. Kai knarkimą lydi tokie simptomai kaip neramus miegas, dusulys, naktiniai krūtinės skausmai, pernelyg didelis mieguistumas dieną, rytiniai galvos skausmai, gerklės skausmas pabudus, koncentracijos stoka arba aukštas kraujospūdis, šie požymiai gali rodyti obstrukcinę miego apnėją. Vaikai su šia būkle gali patirti prastą dėmesio koncentraciją, mokymosi sunkumų bei elgesio problemų.
Obstrukcinė miego apnėja (OMA)
OMA arba obstrukcinė miego apnėja būdinga knarkimu su sumažėjusiu oro pratekėjimu dėl atsipalaidavusių gerklės raumenų, trukdančių kvėpavimo takams miego metu. Tai sukelia pakartojamą kvėpavimo sustojimų modelį miegant. Dėl šios būklės mažėja deguonies lygis, skatinant smegenis siųsti nervinius signalus, kad kvėpavimas būtų intensyvesnis ir atidarytų užsikimšusius kvėpavimo takus. Tai gali pabloginti miego kokybę ir padidinti įvairių sveikatos problemų, įskaitant aukštą kraujospūdį, diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, insultą, paralyžių ir depresiją, riziką.
Kas sukelia knarkimą?
Daugybė veiksnių gali prisidėti prie knarkimo, įskaitant burnos ir sinusų anatomiją, alkoholio vartojimą, alergijas, peršalimą ir kūno svorį. Pereinant iš lengvo miego į gilų miegą, minkštojo gomurio, liežuvio ir gerklės raumenys atsipalaiduoja, o tai gali sukelti dalinį kvėpavimo takų užsikimšimą ir gerklės audinių vibraciją. Jūsų kvėpavimo takams siaurėjant, oro srautas tampa stipresnis, didėjant audinių vibracijai ir knarkimo garso tonui.
Burnos anatomija
Maža smakro, trumpas kaklas, žemas, storas ir minkštas gomurys arba papildomi gerklės audiniai antsvorio turinčiuose asmenyse gali siaurinti kvėpavimo takus. Ištįsusi uvula, trikampio audinio dalis, esanti minkštojo gomurio gale, gali trukdyti oro srautui ir sukelti vibraciją.
Alkoholio vartojimas
Pernelyg didelis alkoholio vartojimas prieš miegą atpalaiduoja gerklės raumenis, sumažindamas natūralų pasipriešinimą kvėpavimo takų užsikimšimui ir skatindamas knarkimą.
Nosies problemos
Lėtinis nosies užgulimas dėl alerginio rinito ar kreivai padalytos nosies pertvaros gali prisidėti prie knarkimo, trukdant normaliai oro srautui.
Miego trūkumas
Nepakankamas miegas gali sukelti didesnį gerklės atsipalaidavimą, kuris gali pabloginti knarkimą.
Miego padėtis
Knarkimas dažniau pasireiškia miegant ant nugaros, kai gravitacijos jėga ant gerklės linkusi siaurinti kvėpavimo takus.
Kokie yra knarkimo rizikos veiksniai?
- Lyčių: vyrai dažniau knarkia ir turi didesnę riziką išsivystyti miego apnėjai.
- Svoris: asmenys, turintys antsvorio ar yra nutukę, labiau linkę knarkti arba išsivystyti obstrukcinę miego apnėją.
- Kvėpavimo takų anatomija: siauras kvėpavimo takas, didelės tonzilės ar adenoidai gali prisidėti prie kvėpavimo takų susiaurėjimo ir, atitinkamai, knarkimo. Struktūriniai kvėpavimo takų defektai, pavyzdžiui, kreivai pasidalinta pertvara ar lėtinis nosies užgulimas padidina knarkimo riziką.
- Alkoholio vartojimas: alkoholio vartojimas atpalaiduoja gerklės raumenis, didindamas knarkimo tikimybę.
- Šeimos istorija: šeimos fonas, pažymėtas garsu knarkimu ar obstrukcine miego apnėja, rodo genetinį polinkį, kuris gali padidinti susirgimo obstrukcine miego apnėja riziką.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei garsiai knarkiate su dažnais miego sutrikimais arba turite įtariamų miego apnėjos simptomų, pasitarkite su miego medicinos specialistu.
Kaip diagnozuojamas knarkimas?
Istorija ir fizinė apžiūra
Per medicininę apžiūrą jūsų gydytojas paprašys jūsų medicinos istorijos ir atliks fizinę apžiūrą, kad nustatytų bet kokius obstrukcinės miego apnėjos požymius ar simptomus. Jūsų gydytojas taip pat gali paklausti apie jūsų knarkimo įpročius, surenkant informaciją iš jūsų partnerio, jei taikytina, kad įvertintų būklės sunkumą. Jei apžiūra susijusi su knarkiančiu vaiku, gydytojas paklausių apie knarkimo dažnumą ir intensyvumą.
Miego testas
Miego testas gali būti atliekamas namuose arba miego centre, priklausomai nuo jūsų simptomų. Miego diagnostinis tyrimas, vadinamas polisomnografija, įrašys jūsų smegenų bangas, kraujo deguonies lygį, širdies ritmą, kvėpavimą, miego fazes ir akių bei kojų judesius per visą tyrimą.
Vaizdo diagnostikos testas
Rentgeno nuotrauka, kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tomografija gali užfiksuoti jūsų kvėpavimo takų vaizdą, kad būtų nustatyta, ar turite struktūrinių kvėpavimo takų problemų, tokių kaip kreivai padalinta pertvara.
Kaip gydomas knarkimas?
- Gyvensenos pokyčiai: tai apima svorio mažinimą, pakankamą miegą, miego padėties koregavimą, atsisakymą alkoholio prieš miegą ir alerginio lėtinio nosies užgulimo gydymą.
Jei knarkimą sukelia obstrukcinė miego apnėja, jūsų gydytojas gali rekomenduoti:
- Burnos prietaisai, kurie gali išlaikyti kvėpavimo takus atvirais. Tačiau jie gali sukelti veido diskomfortą, apatinės žandikaulio skausmą, per didelį seilėjimąsi ir burnos sausumą.
- Nuolatinis teigiamo slėgio kvėpavimo takų (CPAP) gydymas gali gydyti knarkimą, susijusį su obstrukcine miego apnėja. Jums reikės dėvėti specialią kaukę, prijungtą prie aparato, kuris siunčia suslėgtą orą į kvėpavimo takus, kad jie išliktų atviri miego metu.
- Neablacinė Er-YAG lazeriu asistuojama uvulopalatoplastika (LAUP) apima termišką atsipalaidavusio minkštojo gomurio ir aplinkinių audinių apdorojimą Er-YAG lazeriu, dėl ko atsiranda palankus kolageno susitraukimas ir naujų kolageno skaidulų formavimasis. Procedūra yra saugi ir efektyvi mažinant knarkimą bei didinant kvėpavimo takų matmenis. Ji taip pat gali būti atlikta kaip ambulatorinė procedūra.
- Viršutinių kvėpavimo takų chirurgija, tokia kaip uvulopalatofaringoplastika (UPPP), skirta pašalinti perteklių audinių jūsų gerklėje, arba viršutinės ir apatinės žandikaulių pažengimas (MMA) atverti kvėpavimo takus. Radijo dažnių audinių abliacija naudoja radijo dažnių energiją, kad sumažintų audinių storį minkštajame gomuryje, liežuvyje ar nosyje. Hipoglosalnio nervo stimuliacija neleidžia liežuviui užblokuoti kvėpavimo takų kvėpuojant.
Prevencija ir namų gydymo priemonės
- Laikykite sveiką svorį. Antsvorio turintys žmonės turi papildomų audinių gerklėje, kurie prisideda prie knarkimo. Svorio mažinimas gali būti veiksmingas mažinant knarkimą.
- Miegokite ant šono. Miegojimas ant nugaros leidžia liežuviui nukristi atgal, siaurindamas kvėpavimo takus ir sukeldamas dalinį srauto užsikimšimą. Jei turite polinkį naktį persiversti ant nugaros, galite išbandyti įsiūti teniso kamuoliuką į naktinio drabužio nugarą.
- Pakelti lovos galvūgalį maždaug 10 cm, kad pagerintumėte oro srautą. Pagalvė, mažinanti knarkimą, taip pat gali išlaikyti jūsų galvą tinkamoje padėtyje.
- Vengt alkoholinių gėrimų ne vėliau kaip dvi valandas prieš miegą ir pranešti gydytojui apie knarkimą prieš vartojant raminamuosius vaistus. Tiek raminamieji, tiek alkoholis slopina centrinę nervų sistemą, dėl ko per daug atsipalaiduoja raumenys, įskaitant tuos, kurie yra gerklėje.
- Venkite miego trūkumo. Miegokite bent 7 valandas kiekvieną naktį.
- Mesti rūkyti gali padėti palengvinti knarkimą.
- Nosies juostelės gali išplėsti nosies taką ir pagerinti kvėpavimą. Išorinio nosies dilatoriaus standi lipni juostelė, uždedama išorėje per šnerves, gali sumažinti oro srauto pasipriešinimą, padarydama kvėpavimą patogesnį. Tačiau, nosies pagalvės ir išoriniai nosies dilatoriai gali būti neveiksmingi žmonėms su obstrukcine miego apnėja.
- Gydykite nosies užgulimą ar užsikimšimą dėl alergijų ar kreivos pertvaros.
Pasiruošimas prieš apsilankymą
- Surašykite savo simptomus. Galite savo partnerio paprašyti apibūdinti jūsų simptomus miegant.
- Užrašykite klausimus, kuriuos norėtumėte užduoti savo gydytojui. Pavyzdžiui:
- Kodėl aš knarkiu? Ar yra kokių nors pagrindinių sveikatos būklių?
- Ar turiu atlikti kokius nors tyrimus?
- Kas yra miego testas?
- Kokius gydymo būdus rekomenduojate? Ar yra kokių nors šalutinių poveikių?
- Pasiruoškite atsakymams į klausimus, kuriuos gali užduoti jūsų gydytojas. Pavyzdžiui:
- Kada pirmą kartą pastebėjote, kad knarkiate?
- Kada pradėjote knarkti?
- Ar knarkiate nuolat kiekvieną naktį ar tik retkarčiais?
- Ką atrodo, kas pagerina arba pablogina jūsų simptomus?
- Ar jūsų knarkimas susijęs su jūsų miego padėtimi?
- Ar jūsų knarkimas trukdo jūsų partneriui?
- Ar dažnai pabundate šniokšdami, springdami ar dustami naktį?
- Ar patiriate pernelyg didelį mieguistumą dienos metu?
Dažniausi klausimai
- Kaip galiu žinoti, ar knarkiu? Paprašykite savo partnerio, kambario draugo ar šeimos nario pastebėti, ar knarkiate. Jei gyvenate vienas, naudokite balso įrašymo prietaisą.
- Ar knarkimas rodo obstrukcinę miego apnėją? Nors knarkimas yra bendras miego apnėjos simptomas, tai nebūtinai reiškia, kad turite šią būklę. Knarkimą gali sukelti daugybė kitų veiksnių ir priežasčių.
- Ar turėčiau jaudintis, jei mano kūdikis knarkia? Kūdikiai dažnai knarkia dėl užgulusios nosies. Daugeliu atvejų tai nėra rimtos būklės ženklas. Jei esate sunerimę ar abejojate, geriausia būtų susitarti dėl vizito pas kūdikio pediatrą. Jie gali įvertinti knarkimo priežastį ir nustatyti, ar reikia gydymo.
