B grupės vitaminai dažnai vartojami tada, kai organizmui trūksta vitaminų dėl netinkamos mitybos, tam tikrų ligų, nėštumo ar stipraus alkoholio vartojimo. Šie vitaminai padeda užtikrinti normalią organizmo veiklą – dalyvauja energijos gamyboje, nervų sistemos palaikyme ir kitose reikšmingose funkcijose.
Naudojimas ir sudėtis
B grupės vitaminų papildai paprastai apima tokias medžiagas kaip tiamino (B1), riboflavino (B2), niacino (B3), niacinamido (B3), piridoksino (B6), cianokobalamino (B12), folio rūgšties bei pantoteno rūgšties. Kai kurie preparatai papildomai praturtinti vitaminais C, E, biotinu arba cinku.
Paprastai tokie papildai vartojami norint kompensuoti vitaminų stygių tam tikrų būklių metu: pavyzdžiui, nėštumo laikotarpiu, sergant lėtinėmis ligomis ar laikantis nesubalansuotos dietos. Vitaminai prisideda prie bendros sveikatos priežiūros ir padeda išvengti rimtų trūkumo pasekmių.
Kaip vartoti
- Įprastai papildai geriami vieną kartą per dieną, kaip nurodyta pakuotės lapelyje arba pagal gydytojo rekomendacijas.
- Tabletes rekomenduojama nuryti užsigeriant stikline vandens.
- Kramtomosios tabletės prieš nuryjant turi būti gerai sukramtytos.
- Išplėsto atpalaidavimo kapsulių negalima nei traiškyti, nei kramtyti – jas reikia nuryti visas, nes taip sumažinama pašalinių reiškinių rizika.
- Skystos formos papildus reikia dozuoti specialiu matavimo šaukštu ar švirkštu – nenaudokite įprastų stalo šaukštų.
- Keletas skystų papildų prieš vartojimą turi būti supurtomi. Jei instrukcijoje nurodyta, kad produktą su vitaminu B12 reikia laikyti po liežuviu – vykdykite šį nurodymą.
Reguliarumas padeda užtikrinti geriausią rezultatą – produktą vartokite kasdien tuo pačiu metu.
Galimi šalutiniai poveikiai
B grupės vitaminų preparatai paprastai yra gerai toleruojami, tačiau kartais pasireiškia lengvas virškinimo sutrikimas ar veido paraudimas. Tokie pojūčiai dažniausiai būna trumpalaikiai ir praeina, kai organizmas prisitaiko.
Rečiau gali atsirasti rimtesnių reakcijų, pavyzdžiui, bėrimas, niežulys, lūpų, liežuvio ar gerklės patinimas, stiprus galvos svaigimas, dusulys. Pastebėjus šiuos simptomus būtina nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.
Nors didelė dalis vartotojų nepatiria jokių rimtų šalutinių poveikių, visada informuokite gydytoją apie jums pasireiškusias reakcijas ar neįprastus pojūčius.
Įspėjimai ir specialios atsargumo priemonės
Prieš pradėdami vartoti B grupės vitaminų preparatus, informuokite gydytoją apie bet kokias alergijas ar ankstesnes reakcijas į vitaminų ar papildų sudėtines dalis. Kai kurie papildai gali turėti papildomų, neaktyvių medžiagų, kurios gali sukelti alergiją ar kitokių nepageidaujamų reakcijų.
Yra tam tikrų sveikatos būklių, kai būtina pasitarti su gydytoju: sergate cukriniu diabetu, kepenų ligomis arba jums nustatytas vitamino B12 trūkumas (pvz., sergant piktybine anemija).
Chewable tabletės ir sirupai gali turėti saldiklių, tokių kaip aspartamas, todėl asmenys, sergantys fenilketonurija ar ribojantys fenilalanino suvartojimą, turėtų atsižvelgti į tai. Skysti papildai gali turėti cukraus ar alkoholio, todėl diabetu ar kepenų ligomis sergantiems pacientams būtina papildomas atsargumas.
Prieš bet kokią operaciją praneškite gydytojui apie visus vartojamus vaistus ir papildus. Jei laukiatės ar žindote kūdikį, būtinai aptarkite vitaminų vartojimą su gydytoju – nėštumo metu folio rūgštis itin svarbi vaisiaus nervų sistemos vystymuisi.
Vaistų sąveika
Vartojant B grupės vitaminų preparatus kartu su kitais vaistais, gali pakisti medžiagų apykaita ar padidėti šalutinių poveikių rizika. Ypač svarbu atsižvelgti, jei kartu vartojate vaistus nuo epilepsijos (pvz., fenitoiną), tam tikrus chemoterapinius vaistus arba kitų rūšių vitaminų ar mineralų papildus.
Šis preparatas gali paveikti kai kurių laboratorinių tyrimų rezultatus, todėl visuomet informuokite medicinos darbuotojus, kad vartojate papildų.
- Nepamirškite pateikti gydytojui pilną informaciją apie visus vartojamus receptinius, nereceptinius vaistus ir augalinius preparatus.
- Vaistų derinimo ar dozavimo pakeitimus atlikite tik gavę gydytojo nurodymus.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
