Sužinosite
Acrocianozė – tai būklė, kai rankos, kojos ar kitos kūno vietos įgauna melsvą, pilkšvą ar balkšvą atspalvį. Tai dažniausiai atsiranda dėl ilgiau trunkančio kraujagyslių susiaurėjimo – vadinamo vazospazmu. Tuomet kraujas ir deguonis nepakankamai pasiekia audinius, todėl oda tampa spalvos. Kitaip acrocianozė dar vadinama periferine cianoze.
Kas dažniausiai patiria acrocianozę?
Su šiuo reiškiniu gali susidurti bet kuris žmogus. Pavyzdžiui, išeidami į lauką be pirštinių šaltą žiemą ar po šalto dušo galite pastebėti, kad aplink nagus ar net pirštų galiukus oda tampa mėlyna ar pilkšva. Dažniausiai tai visiškai saugu – odą atšilus šis požymis praeina. Tačiau kartais acrocianozė signalizuoja apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Acrocianozės rūšys
Acrocianozę galima skirstyti į dvi pagrindines rūšis: pirminę ir antrinę.
Pirminė acrocianozė
Ši forma susijusi su kraujagyslių reakcija į tokius dirgiklius kaip šaltis ar emocinis stresas, tačiau pačios kraujagyslės nepažeistos. Dažniau ją patiria kūdikiai, paaugliai ir jauni suaugę iki 20–30 metų. Paprastai stipriausiai pasireiškia abiejose galūnėse vienu metu ir nesukelia skausmo.
Antrinė acrocianozė
Antrinė acrocianozė dažniausiai lydi kitus sveikatos sutrikimus. Jos eiga ir požymiai priklauso nuo pagrindinės priežasties. Tokiu atveju dažnai paveikiama tik viena kūno pusė ir galima pajausti nemalonumus ar net skausmą. Pastebėjus tokius simptomus ir nežinant priežasties būklę būtina ištirti ir gydyti.
Simptomai ir priežastys
Acrocianozės simptomai
- Dažniausiai – melsvos ar pilkšvos spalvos rankų, kojų, pirštų ar kojų pirštų oda.
- Retesniais atvejais – spalvos pokyčiai riešų, kulkšnių, ausų, nosies, spenelių srityje.
- Drėgnos, prakaituotos ar šaltos rankos ir pėdos.
- Pabrinkusios galūnės.
- Lėtesnis kraujotakos judėjimas.
- Sumažėjusi odos temperatūra.
Jei pamėlynavimas pasireiškia kūno liemens srityje, liežuvyje ar burnos viduje – tai jau gali būti centrinės cianozės požymis, kuriam reikia neatidėliotinos medicininės pagalbos.
Pirminės acrocianozės priežastys
Medikai dar tiksliai neišsiaiškino visų veiksnių, sukeliančių pirminę acrocianozę, tačiau pagrindinė priežastis – natūralūs kraujagyslių susitraukimai. Tokiems susitraukimams įtakos gali turėti:
- Šalčio poveikis ir žema temperatūra.
- Paveldimumas, kai kraujagyslės linkusios greičiau susitraukti.
- Gyvenimas aukštumose, kur dažniau vyrauja šaltesni orai ir sumažintas deguonies kiekis ore.
Acrocianozė kūdikiams
Nemaža dalis naujagimių pirmaisiais gyvenimo momentais turi melsvas ar pilkšvas galūnes – tai normali būklė, susijusi su natūraliu kraujotakos persitvarkymu po gimimo. Pagrindiniai organai – smegenys, širdis, inkstai – pirmiausia gauna deguonį, galūnės paliekamos „antrame plane“. Vėliau apytaka stabilizuojasi ir oda tampa normali.
Maždaug tą patį reiškinį gali sukelti ir šaltis. Šiems odos spalvos pokyčiams užtenka paprasto sušildymo.
Antrinės acrocianozės priežastys
Antrinė acrocianozė dažniausiai pasireiškia kartu su kitomis ligomis. Ji gali būti vienas pirmųjų sutrikimo ženklų, arba vystytis iš lėto. Dažniausios priežastys yra:
- Reino sindromas.
- Valgymo sutrikimai ar išsekimas.
- Mažas deguonies kiekis kraujyje.
- Tam tikros infekcijos.
- Paveldimi genetiniai sutrikimai.
- Kraujotakos ligos.
- Kraujodaros sistemos ligos.
- Piktybiniai susirgimai.
- Atskiri medikamentai.
Rizikos veiksniai
Didžiausia rizika susirgti antrine acrocianoze kyla tiems, kuriuos vargina minėtos sveikatos problemos.
Pirminė acrocianozė dažniau pasireiškia:
- Gyvenantiems šaltesniuose kraštuose.
- Dirbantiems lauke vėsiais metų laikais.
- Žmonėms su žemu kūno masės indeksu.
- Jaunesniems nei 30 metų asmenims.
Diagnozė ir tyrimai
Acrocianozę paprastai galima atpažinti vien per apžiūrą – gydytojas įvertins odos spalvos pokyčius, taip pat pažiūrės, ar pažeidimas pasireiškia simetriškai. Atsižvelgiant į situaciją, gali būti paskirti papildomi tyrimai, kurie padeda rasti pagrindinę ligą. Dažniausiai atliekami:
- Deguonies kiekio kraujyje matavimas (pulsoksimetrija).
- Kraujo tyrimai.
- Šlapimo tyrimas.
- Kepenų ir inkstų veiklos tyrimai.
- Arterinio kraujo dujų analizė.
- Krūtinės ląstos rentgenograma.
- Odos biopsija.
Gydymas ir valdymas
Pirminė acrocianozė dažniausiai nesukelia komplikacijų, todėl gydymo neprireikia – požymiai išnyksta sušilus. Antrinės acrocianozės atveju svarbiausia – taisyklingai diagnozuoti ir gydyti pagrindinę ligą. Pašalinus priežastį, dažnai išnyksta ir odos spalvos pokyčiai.
Prevencija
Ne visada galima užkirsti kelią acrocianozei, ypač jei ji susijusi su kitomis pagrindinėmis ligomis. Vis dėlto, norint mažinti pirminės acrocianozės tikimybę, svarbu laikytis paprastų taisyklių: šaltuoju metų laiku mūvėti šiltas pirštines, avėti storas kojines, naudoti šildančius paketus kišenėse. Jei naujagimis linkęs šalti, jį verta apsivynioti šiltu pledu, o po maudynių nedelsti švelniai nušluostyti ir apgaubti rankšluosčiu.
Atkreipkite dėmesį – kūdikių acrocianozė dažnai laikina ir praeina savaime.
Prognozė
Pirminė acrocianozė – nepavojinga ir dažniausiai dingsta savaime, o dauguma suaugusiųjų iš jos tiesiog „išauga“. Antrinės acrocianozės eiga priklauso nuo sukeliančios ligos. Vieniems tai gali būti rimtas signalas apie sveikatos problemas, todėl pajutus požymius verta pasitarti su gydytoju ir ieškoti priežasties.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei rankos ar kojos spalvos pakitimai išlieka, nors nesate šaltyje.
- Pastebėjus melsvą atspalvį lūpose, liežuvyje ar liemens srityje.
- Jei nebenormaliai keičiasi odos spalva kartu su skausmu ar kitais nemaloniais pojūčiais.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.